Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje numatyta tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. sausio 11 d. apie 17.00 val. M. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ketindamas patekti į šį gyvenamąjį namą, bet neįleistas garsiai šaukė buvusiai sutuoktinei A. G. „aš tave užmušiu, draugai iš Panevėžio su tavimi susidoros, rūgštimi sudegins“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti buvusios sutuoktinės A. G. sveikatą.

Kaltinamojo M. G. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas nurodė, jog kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis, kaltinamojo gynėjas, atsižvelgus į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mano, jog kaltinamojo veikoje taip pat nėra šios nusikalstamos veikos požymių.

Liudytoja G. K. parodė, jog tą 2015 m. sausio 11 d. jos dukters A. G. buvęs vyras M. G. dukterį su vaikais išvarė iš namų, ji su vyru dukrą ir vaikus parsivežė pas save į namus. Po kurio laiko atėjęs pas juos į namų kiemą M. G. paleido jų šunį ir pabėgo, o po kurio laiko paskambinęs jos vyrui M. K. telefonu pasakė, jog užmuš A. G. arba apipils druskos rūgštimi. Ji tą pokalbį tarp M. G. ir jos vyro girdėjo, nes sėdėjo prie vieno stalo. Be to, tą vakarą M. G. ir pačiai A. G. siuntinėjo SMS žinutes, rašė, kad kažką pasamdys iš Panevėžio, bet jie nelabai kreipė į tas žinutes, nes M. G. tokias žinutes dažnai rašinėdavo. Ar kaltinamasis iš kiemo šaukė, kad užmuš dukterį, nebeprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Liudytoja taip pat parodė, jog dukra nuo 2015 m. rudens gyvena užsienyje, į užsienį ji išvyko kartu su M. G. ir vaikais, tačiau po to, kai M. G. Olandijoje dukrą sumušė, ši persikėlė gyventi atskirai nuo kaltinamojo.

Liudytojas M. K. parodė, jog 2015 m. sausio 11 d. įvykių dėl praėjusio laiko gerai neprisimena. Parodė, jog tą vakarą po konflikto su buvusiu savo vyru M. G. jų namuose buvo dukra A. G. su vaikais, kai į jų kiemą atėjęs M. G. pradėjo belsti į duris, reikalavo įleisti, tačiau jie jo neleido. Matė, kaip M. G. vaikščiojo aplink namą, rašė A. G. grasinamas žinutes. Jis pats tų žinučių neskaitė, jam, kad žinutės grasinamojo pobūdžio, sakė pati dukra. Mano, jog M. G. buvo neblaivus, nes taip blaivus nesielgia. Bevaikščiodamas po kiemą M. G. paleido šunį. Jie iškvietė policiją, o M. G. pasišalino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. K. juos patvirtino. M. K. taip pat parodė, jog po kurio laiko M. G. su dukra buvo atvykęs ir pas juos į namus, tačiau elgėsi taip, kaip ir nieko nebuvo. Liudytojas M. K. patvirtino, jog į užsienį dukra su vaikais išvyko kartu su M. G., tačiau vėliau dėl M. G. smurto prieš ją išvyko į Airiją.

Liudytojas L. D. parodė, jog tą 2015 m. sausio 11 d. jis dirbo papildomame policijos ekipaže ir tą vakarą pagal budėtojo nurodymą buvo nuvykęs pas A. G. tėvus į namus. Kiek pamena, nuvykus A. G. tėvai jiems sakė, kad buvęs žentas M. G. prieš juos naudoja psichologinį smurtą, paleido šunį, ieško žmonos ar kažką panašaus. Pačios A. G. jis nematė, bendravo tik su tėvais. Jis klausė jų, ar jie rašysią pareiškimą, A. G. tėvai nebuvo apsisprendę. Jis pasiūlė jiems pagalvoti, pakalbėti su dukra ir apsispręsti. Jis pats M. G. pažinojo, nes gyveno kaimynystėje, jo santykiai su M. G. buvo blogi, nes jis liudijo M. G. byloje, M. G. dėl šio liudijimo jam buvo grasinęs, tačiau dėl šių grasinimo jis niekur nesikreipė.

Liudytoja J. Ž. parodė, jog 2015 m. sausio 11 d. įvykių praktiškai neprisimena, tik kad su L. D. pagal budėtojo nurodymą buvo nuvykę pas K. į namus, bendravo su A. G. mama, matė, jog ši yra išsigandusi, tačiau jokių detalių neprisimena, su A. G. mama bendravo L. D., kuris buvo ekipažo vyresnysis.

Iš protokolo-pareiškimo (1 t. 1 b. l.) matyti, jog A. G. į policiją kreipėsi 2015-01-12 8.33 val., pareiškime nurodė, jog jos buvęs vyras M. G. 2018-01-11 apie 17 val. atėjo į jos tėvų kiemą bei kieme šaukė, kad ją, A. G., užmuš, atvažiuos iš Panevėžio draugai ir su ja susidoros, sudegins rūgštimi. A. G. pareiškime nurodė, jog šiuos grasinimus ji suprato kaip realius jos gyvybei.

Iš įvykio apžiūros protokolo (1 t. 4-6 b. l.) matyti, jog apžiūrėtas gyvenamas namas, esantis Kupiškyje, Slėnio g. 5, protokole nurodoma, jog namas yra dviejų aukštų, mūrinis, kiemo šiaurinėje pusėje stovi mūrinis ūkinis pastatas ir garažas, garažo rytinėje pusėje, prie sienos, yra metalinis voljeras.

Iš A. G. apklausos protokolų (1 t. 9-10 b. l., 11-12 b. l., 13-14 b. l.) matyti, jog A. G. kaip liudytoja apklausta tris kartus, 2015 m. sausio 12 d., 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. kovo 24 d., apklausų metu A. G. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog į tėvų kiemą 2015-01-11 vakare atėjęs akivaizdžiai neblaivus M. G. reikalavo įleisti jį į namą, atsisakius įleisti, pradėjo šaukti, kad užmuš, kad atvažiuos iš Panevėžio jo draugai, vieno jų vardas yra Paulius, apipils rūgštimi, ji šiuos grasinimus suprato kaip realius. Be to, M. G. būdamas kieme siuntė jai grasinamas žinutes, jog lauktų, jai bus blogai, o tas gaidys bus sulaužytas. Nurodė, jog būdamas neblaivus M. G. elgiasi agresyviai, turi daug draugų ir pažįstamų tiek Kupiškyje, tiek Panevėžyje.

Iš sprendimo (1 t. 17-19 b. l.) matyti, jog santuoka tarp A. G. ir A. G. nutraukta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimu.

Iš G. K. apklausos protokolo (1 t. 21 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2015-01-12 G. K. nurodė, jog 2015-11-11 apie 17 val. jų namo kieme pradėjo loti šuo. Pažiūrėję pro langą matė po kiemą vaikščiojantį buvusį dukters A. G. vyrą M. G., jis skambino į duris, bet jie neleido. Dukra tuo metu buvo jų namuose. M. G. pradėjo siųsti SMS žinutes dukrai SMS žinutes, gąsdino, kad išsikvies kažkokį P. ir sutvarkys ją. Dukrai išlindus pro langą, M. G. pradėjo ant dukters šaukti, kad ją užmuš, kad draugai iš Panevėžio susidoros, su rūgštimi sudegins. Liudytoja nurodė, jog grasinimai atrodė realūs, nes M. G. yra neprognozuojamas ir grasina nebe pirmą kartą.

Iš M. K. apklausos protokolo (1 t. 23 b. l.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-12 apklaustas M. K. parodė, jog 2015-01-11 apie 17 val. kieme sulojo šuo, pažiūrėjęs pro langą matė kieme vaikščiojantį M. G.. M. G. vaikščiojo aplink ūkinį pastatą, aplink namą, skambino į duris, tačiau jie jų neatidarė. Paskui M. G. pradėjo siųsti SMS žinutes jo dukrai ir žmonai, dukrą gąsdino, kad išsikvies kažkokį P. iš Panevėžio, šis ją sutvarkys, vis grasino sakydamas „laukite, laukite, tuoj atvažiuos. Dukrai išlindus pro langą, M. G. ant dukters pradėjo šaukti „aš tave užmušiu, draugai iš Panevėžio su tavimi susidoros, su rūgštimi sudegins“. Išsigalvojo, kad pas juos namie yra kažkoks dukros draugas, kurį jie užstoja. Jam, M. K., pasidarė baisu, nes jo ketinimai galėjo būti realūs, jis nebe pirmą kartą jai grasina. Kai jo neįsileido, M. G. paleido voljere buvusį šunį ir pats išėjo.

Iš įtariamojo M. G. apklausos protokolų (1 t. 54-55, 58 b. l.) matyti, jog M. G. kaltės dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nepripažino, nurodė, jog 201 m. sausio 11 d. vakare buvo atėjęs į K. namus, kuriuose tuo metu buvo jo buvusi sutuoktinė A. G., paleido voljere buvusį šunį, tačiau su A. G. nebendravo, jai negrasino, SMS žinučių nei jai, nei jos tėvams nesiuntinėjo. Šunį paleido dėl to, kad šis pasilakstytų. Dėl to gailisi, nes yra šuns šeimininkai, šie ir turėtų pasirūpinti savo augintiniu. Kodėl jį A. G., jos tėvai apkalba, nežino, jis pats jokių netiesėtų veiksmų, išskyrus šuns paleidimą, tą vakarą K. kieme neatliko.

Iš įvykių registracijos žurnalo išrašo (2 t. 9-12 b. l.) matyti, jog 2015 m. sausio 11 d. 17.34 val. bendruoju pagalbos centro numeriu paskambinęs M. K. pranešė, jog žentas M. G. neblaivus triukšmauja, įžeidinėja žmoną pranešėjo namuose, paleido šunį, nurodė, jog namuose yra dvi nepilnametės mergaitės; į įvykį išvyko policijos pareigūnai L. D. ir J. Ž..

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, jog 2015 m. sausio 11 d. apie 17 val. kaltinamasis M. G., atėjęs į K. kiemą, K. atsisakius jį įleisti į namo vidų, būdamas kieme pro langą šaukė namie buvusiai A. G. ją užmušiąs, grasino, kad jo draugai atvažiuos ir ją apipils rūgštimi. Nustatydamas šias aplinkybes teismas remiasi tiek nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustų M. K. ir G. K. parodymais, jų teismo posėdyje pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pripažįstama, jog per 3 metus liudytojai galėjo ir pamiršti įvykio detales, jų parodymai kitą dieną po įvykio galėjo būti tikslesni nei teisiamajame posėdyje. Teismas kaltinamojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis nukentėjusiajai negrasino, atmeta, jie yra paneigti jau nurodytų asmenų parodymais ir vertina tik kaip kaltinamojo poziciją viską neigti. Tai, kad M. G. apklausoje teigė, jog pripažino kaltę iš dalies, neturi reikšmės, nes, kaip matyti iš apklausos protokolo, M. G. kaltę pripažįsta tik dėl to, jog paleido šunį, kad šis pasilakstytų, tačiau kaltinamasis tuo nėra kaltinamas. Teismo nuomone, tokie kaltinamojo teiginiai tik patvirtina jo niekinantį požiūrį į nukentėjusiuosius, į visuomenės normas. Tai, kad M. G., būdamas girtas, elgiasi įžūliai ir yra melagis, paliudijo ir teisme apklaustas buvęs policijos pareigūnas L. D., pažinojęs M. G. kaip kaimyną ir teisės pažeidėją. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, tai yra, kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-300/2013, 2K-410-693/2015, 2K-247-788/2017 ir kt.). Prokuratūra iš esmės kaltinimus dėl šios veikos padarymo grindžia tuo, jog kaltinamasis M. G. išsakė žodžius „užmušiu, ... draugai iš Panevėžio su tavimi susidoros, rūgštimi sudegins“, pati nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šie grasinimai buvo realūs. Tai, kad realūs, ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino ir A. G. tėvai M. K. ir G. K.. Tačiau nustatyta, jog grasinimus M. G. tuo metu namo viduje buvusiai nukentėjusiajai A. G. išsakė būdamas kieme, būdamas girtas, jis jokių veiksmų, iš kurių nukentėjusioji galėjo tuos grasinimus suprasti kaip realius, neatliko, priešingai, patriukšmavęs po kurio laiko iš kiemo pasišalino, prieš tai paleidęs voljere buvusį šunį. Taip pat nustatyta, jog A. G. ir M. G. įvykio metu buvo išsituokę, tarp jų tiek santuokos metu, tiek išsituokus ne kartą yra buvo kilę konfliktai, konfliktų metu buvo grasinama, įžeidinėjama, tačiau visais atvejais pripažįstama, jog tie grasinimai neperžengia ribos, skiriančios baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies atsakomybės (civilinės, administracinės) (liudytojų parodymai, Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros 2012-01-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (33-34 b. l.)). Apie tai, kad M. G. grasina nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, 2015-01-11 telefoniniame pranešime bendrajam pagalbos centrui nenurodė ir tą vakarą skambinęs M. K., pasakęs, kad buvęs žentas triukšmauja ir įžeidinėja žmoną pranešėjo namuose (2 t. 9-12 b. l.). Nors normali reakcija asmens, išsigandusio grasinimų jam ar jo artimam asmenius, būtų pranešimas, jog asmuo ne triukšmauja, bet grasina nužudyti ar sunkiai sužaloti. To nenurodžius teismui pagrįstai kyla abejonė, ar skambutis bendrajam pagalbos centrui nėra susijęs su rimties trikdymu, įžūliu elgesiu pranešėjo kieme, netinkamu elgesiu su savo buvusia žmona. Tačiau atsakomybė už tai atsakingam asmeniui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais policijos pareigūnai L. D. bei J. Ž., tačiau jie patys įvykio metu, kai buvo grasinama, kieme nebuvo, pačios nukentėjusiosios A. G. tą vakarą nematė, todėl jų parodymai grindžiant kaltinamojo M. G. kaltę neturi reikšmės. Tai, kad grasinimai nebuvo tiek realūs, jog nukentėjusioji jų buvo išsigandusi, patvirtina ta liudytojo M. K. nurodyta aplinkybė, jog po kurio po šio įvykio M. G. buvo ne kartą su A. G. atvykęs pas juos į namus, bendravo su jais, K. Be to, abu teisme apklausti liudytojai M. K. ir G, K. parodė, jog po įvykio praėjus kuriam laikui abu buvę sutuoktiniai, A. G. ir M. G., kartu išvyko gyventi į užsienį. Todėl teismas pripažįsta, jog nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamojo grasinimai tą vakarą K. kieme buvo tokie, dėl kurių A. G. galėjo išsigąsti dėl savo gyvybės ar sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltinamojo M. G. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje požymio (grasinimo realumo), jis yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, 433-438 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.