- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e1-2955-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41345-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL dydžio bauda, taip pat paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės 850 eurų konfiskavimas;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti, per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgalias, pasenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J., 2020 m. spalio 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis yra teistas dėl vairavimo neblaiviam gal 2017 ar 2018 m. Teisė vairuoti iš jo atimta tada, kai buvo nuteistas, ir iki šiol teisių neturi. Yra psichiškai sveikas, narkotinių priemonių nevartoja, oficialiai niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gretimoje gatvėje, t.y. (duomenys neskelbtini), gyvena jo kaimynas, kurio pavardės jis nežino, pažįsta tik iš matymo. Anksčiau jis retai atvažiuodavo į savo namą, o dabar atvažiuoja dažnai, atvažiuoja savo automobiliu furgonu, juo atveža įvairias statybines medžiagas prie savo namo. Jis važiuodamas link savo namo, visą laiką pravažiuoja per jo žemę, kadangi kelio ten nėra. Jis norėjo užkirsti tam kelią, kad jis nevažinėtų po jo žemę, todėl nusprendė toje vietoje pastatyti savo automobilį, kad jis negalėtų pro ten pravažiuoti. 2020 m. spalio 15 d., apie 14 val., kaip nurodyta įtarime, jis sėdo į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link tos vietos, kur norėjo automobilį pastatyti, sustojo, išlipo iš automobilio ir tuo metu prie jo priėjo minėtas jo kaimynas, iš kur jis atsirado, nepastebėjo, galimai su juo kažką kalbėjo, bet tiksliai neatsimena ką, kadangi buvo išgėręs. Automobilio raktelius jis buvo palikęs spynelėje, tas vyras ištraukė raktelius. Jis dar jo prašė juos grąžinti, kadangi sakė, kad važiuos namo, bet raktelių jis jam negrąžino. Girdėjo, kad jis paskambino į policija, jis buvo prie savo automobilio. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai, atvažiavę pareigūnai nustatė jo blaivumą, kiek kartų pūtė, neatsimena, taip pat neatsimena koks jam buvo nustatytas neblaivumas. Prieš sėdant į automobilį dienos bėgyje jis išgėrė butelį degtinės. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso jo sugyventinei A. R., tačiau kadangi jie gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metų ir veda bendrą ūkį, tai šiuo automobiliu naudojasi bendrai. Savo kaltę dėl to, kad vairavo išgėręs, pripažįsta pilnai, labai dėl to gailisi, kaip ir minėjo, į automobilį sėdo tik dėl to, kad norėjo užstatyti kelią (b. l. 53-54).
Liudytojas I. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 14.00 val., važiavo sunkvežimiu į statybos objektą ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo jam priešais važiuojantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje buvo tik vairuotojas, keleivių nebuvo. Jis važiavo sunkvežimiu, taip pat vienas. Kadangi kelias buvo siauras, jie negalėjo prasilenkti, todėl minėto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo šūkauti, kad jis negali pravažiuoti. Tas vairuotojas jam sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, kadangi jis kalbėjo nerišliai ir svirduliavo. Jam išlipus iš savo automobilio, pajuto nuo to automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paskambino dėl įvykio Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, iškvietė policijos pareigūnus. Automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, dėl to jis ištraukė automobilio raktus iš spynelės ir paėmė sau. Pats vairuotojas vaikštinėjo šalia savo automobilio. Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jis jiems atidavė automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus. Šio automobilio vairuotojas vaikštinėjo toliau, bet policijos pareigūnai jį sulaikė. Tuo metu sužinojo, kad automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. J. (b. l. 30-31).
Liudytoja A. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu T. J., gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie veda bendrą ūkį, tačiau automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ji jį įsigijo 2015 metais už savo pinigus, jai pinigais padėjo dar jos mama. Ji pati turi teisę vairuoti ir turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilis jai reikalingas, kadangi ji pragyvena iš to, kad į turgų veža parduoti savo išaugintas daržoves. T. J. šiuo automobiliu ji neleidžia naudotis, be to, jis ir neturi teisės vairuoti, gal nuo 2017 ar 2018 metų, kadangi jau buvo baustas dėl vairavimo išgėrus. 2020 m. spalio 15 d., kai jis buvo sulaikytas vairavęs jos automobilį būdamas neblaivus, ji jam taip pat nebuvo leidusi juo naudotis, tiesiog ji buvo išvažiavusi į laidotuves, o jis, būdamas vienas namuose, sukonfliktavo su kaimynu ir jos automobiliu nusprendė užstatyti jam kelią, šiaip jis šiuo automobiliu nesinaudoja (b. l. 35-36).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. N. 2020 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 14.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą apie 14.17 val., buvo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. J. buvo neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,62 prom. girtumo laipsnis (b. l. 5).
2020 m. spalio 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. spalio 15 d., 14.20 val. T. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0436, pirmojo tikrinimo metu 14.22 val. T. J. buvo nustatytas 2,62 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 14.40 val. T. J. buvo nustatytas 2,56 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatas T. J. sutiko pasirašytinai (b. l. 14). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 15-16). Iš 2020 m. gegužės 8 d. patikros sertifikato Nr. 1293591 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0436 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2020 m. lapkričio 8 d. (b. l. 17).?
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra A. R. (b. 1. 38).
Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat 1.9 TDI“, 2003 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2020 m. spalio mėnesį buvo 1840 eurų su PVM, kaina be PVM – 1521 eurų (b. l. 40).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 2,56 prom. girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, būdamas neblaivus, kai prieš tai dienos bėgyje buvo išgėręs butelį degtinės, atvykę policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumą. Tai, kad T. J. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų I. K. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. J., 2020 m. spalio 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
T. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75-77).
Teismas, skirdamas bausmę T. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo teistas 2 kartus, tarp jų ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas darbo biržoje.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui, yra proporcingas T. J. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, T. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis T. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad T. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas 2,56 promilės girtumas viršijo net ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga T. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad T. J. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis T. J. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo sugyventinei A. R.. Lliudytoja A. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji žino, jog T. J. neturi teisės vairuoti ir automobiliu naudotis jam neleidžia, tačiau įvykio dieną ji buvo išvykusi į laidotuves ir sugyventinis, būdamas vienas namuose, automobilį paėmė be jos leidimo. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią automobilio savininkės versiją, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Passat“ vertė su PVM yra 1840 eurų (b. l. 40). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis T. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš T. J. išieškotina automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1840 eurų.
Kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. J. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Paskirti T. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. J. išieškoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1840 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt) eurų.
Kaltinamajam T. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti T. J., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.