Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-427-227/2018 Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07897-2017-4

2018 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-712-902/2018 pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei D. C., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jis- ieškovas A. C. nėra J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. nėra jo dukra, prašė panaikinti vaiko gimimo dokumentuose padarytus įrašus apie jo tėvystę.Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jiems gimė sūnus T. ir dukra A. Ieškovas mano, jog jis negali būti J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, nes pastojimo metu atsakovė buvo palikusi šeimą ir išėjusi gyventi pas svetimą vyrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad A. C. nėra J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra A. C., dukra, panaikino duomenis J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), įraše (įrašas padarytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 644) apie tai, kad A. C. yra nepilnametės J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės D. C. valstybei 75 Eur žyminio mokesčio, 525 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 644 J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvais yra nurodyti ieškovas ir atsakovė, kurie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovas nelaiko J. N. savo vaiku, su ja nebendrauja, nedalyvauja vaiko auklėjime, jo neremia nei moraliai, nei materialiai. Nepilnametės auklėjimo ir išlaikymo procese dalyvauja jos laikinųjų globėjų šeima, nes atsakovė neturi sąlygų auginti vaiko, tai matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktos išvados (b.l. 9). Pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog gyvendama santuokoje su ieškovu, palaikė artimus santykius su kitu vyru. Tokių įtarimų turėjo ir ieškovas, kuris nurodė, jog atsakovė paliko šeimą, keitėsi atsakovės elgesys dėl intensyvaus bendravimo SMS žinutėmis bei negrįžimo į namus, be to, apie atsakovės santykius su kitu vyru, jis buvo informuotas per socialinius tinklus. Teimas pažymėjo, kad faktą, jog ieškovas nėra J. N. tėvas patvirtina Ekspertizės aktas. Pripažino, jog ieškovas įrodė, kad nėra vaiko tėvas, o šio vaiko tėvu yra kitas asmuo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-179 straipsniai, 185 straipsnis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148, 3.150 straipsniai). Teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše turi būti pakeičiami duomenys apie tėvą (CK 3.292 straipsnis, 3.295 straipsnis). Nustatė, kad ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, o valstybei išlaidos už ieškovo atstovavimą pagal 2018-02-06 pažymą Nr. NTP-7-922 sudaro: 195 Eur advokato padėjėjo užmokestis, 330 Eur kitos išlaidos, iš viso 525 Eur suma. Ieškinį patenkinus, visos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu D. C. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad tuo metu, kai vyko teismo procesas, atsakovė neturėjo galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, nebuvo susitvarkiusi registracijos, todėl neturėjo galimybės iš VGTPT Panevėžio skyriaus gauti nemokamos antrinės teisinės pagalbos, neturėjo gynėjo. Su ieškovo reikalavimais dėl tėvystės nustatymo atsakovė sutiko visa apimtimi ir dėl nieko neprieštaravo. Ieškovas asmeniškai pateikė ieškinį, pasinaudojo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokamas antrine teisine pagalba, todėl teismas atsakovei priteisė apmokėti procesines išlaidas valstybei. Atsakovės pajamos labai mažos, ji augina tris vaikus ir priteistos sumos sumokėti neturi jokių galimybių. Susitvarkius gyvenamosios vietos registraciją atsakovei suteikta teisinė pagalba, apmokama 100 procentų. Prašo atsižvelgti į atsakovės sunkią materialinę padėtį.Ieškovas A. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad apeliantei teismas išaiškino jos teises, taip pat, kad ji gali kreiptis dėl teisinės pagalbos. Apeliantė nesutiko su ieškiniu ir palaikė ieškovo prašymą skirti DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti. Taigi, apeliantė laisva valia prisiėmė bylinėjimosi riziką. Apeliantė nurodo, kad neturėjo atstovo, nes negalėjo gauti VGTPT, tačiau jos gyvenamoji vieta nepakito nuo 2018­-01-12, o teismas sprendimą priėmė tik 2018-02-07, todėl ji galėjo kreiptis į VGTPT. Į teismo posėdžius apeliantė atvyko tik policijai ją atvesdinus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kas rodo pareigų nevykdymą, pasyvumą. Pabrėžtina, kad apeliantė pripažįsta savo nerūpestingumą skunde, nurodydama, kad nebuvo susitvarkiusi gyvenamosios vietos registracijos, nors gyvenamąją vietą pakeitė dar 2017-05 mėn. ir turėjo duomenis atnaujinti per protingą laiko tarpą. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad su ieškovo reikalavimais dėl tėvystės nustatymo sutiko visa apimtimi, nes ji nesutiko su ieškovo procesiniais reikalavimais ir prieštaravo dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliantė nėra dirbanti, tačiau tą pateisinančių dokumentų nepateikia. Apeliantė neteikia išlaikymo savo vaikams. Apeliantė yra darbingo amžiaus ir darbinga, galėtų susirasti darbą, vykdyti visas savo finansines pareigas, tačiau to vengia. Apeliantė klaidina teismą, kad augina tris vaikus, nes ieškovas šalių du vaikus augina vienas, o J. N. apeliantė neaugina. Atsakovė žinojo, kad vaikas yra ne ieškovo ir sutiko su DNR ekspertizės skyrimu, nes manė, kad valstybė apmokės ir neišsiieškos išlaidų patirtų ekspertizei atlikti.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai iš atsakovės buvo priteistos išlaidos valstybei, kurias sudaro išlaidos už ieškovo atstovavimą pagal 2018-02-06 pažymą Nr. NTP-7-922: 195 Eur advokato padėjėjo užmokestis, 330 Eur kitos išlaidos, taip pat 75 Eur žyminis mokestis ir 6,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Savo nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, apeliantė motyvuoja tuo, kad ji dėl pareikštų ieškinio reikalavimų neprieštaravo, šiuo metu jai yra paskirta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji neturėjo galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos bei gauti nemokamos antrinės teisinės pagalbos, norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jos sunkią materialinę padėtį (mažos pajamos, augina tris vaikus). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Įstatyme pažymėta, kad toks prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas tokio prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas. Byloje nenutatyta, kad atsakovė būtų teikusi tokį prašymą pirmosios instancijos teismui, tačiau iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ji siekia, jog iš jos nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi įstatymas numato galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgus į šalies elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas pasiako dėl tokios galimybės. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė teigia, kad ji dėl ieškinio reikalavimų prieštaravimų nereiškė, tačiau nustatyta, kad ji 2017-12-20 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, neprieštaravo ekspertizės atlikimui. Dėl ekspertizės atlikimo buvo patirtos išlaidos, kurias teismas 2017-12-20 nutartimi įpareigojo apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių. Todėl pripažintina, kad pati atsakovė, pareiškusi, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais, tokia savo pozicija sudarė sąlygas bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Vertinant atsakovės elgesį proceso matyti, kad ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat, nors jos dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu atsakovei įteikta 2017-11-20 nutartimi, tačiau ji į 2017-12-06 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, dėl ko jai tos pačios dienos nutartimi buvo paskirta bauda, nutarta atvesdinti ją į parengiamąjį teismo posėdį priverstinai. 2017-12-22 nutartimi atsakovei paskirta bauda buvo panaikinta konstatuojant, kad nebuvo atsakovės veiksmų itin didelio piktybiškumo, kad jai būtų paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį, laikė, kad pakako teismo įpareigojimo ją atvesdinti pasitelkus policijos pareigūną ir baudos paskyrimas yra perteklinis. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovės elgesys proceso metu negali būti pripažįstamas tinkamu, priešingai, atsakovė netinkamai vykdė savo procesines pareigas, nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės. Kaip minėta, ir CPK 96 straipsnio 7 dalis numato galimybę iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų tik tuo atveju, kai šalies procesinis elgesys buvo tinkamas. Todėl nustačius priešingas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, nors apeliantė nurodo, kad jos pajamos labai mažos, ji augina 3 vaikus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kuriai 28 metai, būtų nedarbinga, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės dukra J. N. gyvena su globėjais, atsakovė jos yra atsisakiusi, o iš įsiteisėjusios 2018-03-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties matyti, jog šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų T. C. ir A. C. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. C.. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-02-27 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad apeliantei suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų kreipusis dėl teisinės pagalbos teikimo. Apeliantė pati nurodo, kad nedeklaravo laiku gyvenamosios vietos, dėl ko jai negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, teigia, kad neturėjo galimybės gyvenamosios vietos deklaruoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys teisme priimtas dar 2017-10-23, tą pačią dieną buvo teismo nustatyta, kad Registrų centro gyventojų registro departamente nėra įrašo apie atsakovės deklaruotą ar apskaitytą gyvenamąją vietą, atsakovei buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2017-10-23 teismo nutartis atsakovei įteikta asmeniškai 2017-10-25. Todėl pripažintina, kad nuo šios dienos atsakovė turėjo visas galimybes kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau tuo nepasirūpino, atsakovė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukta nurodant, kad gyvena Panevėžio miesto savivaldybėje, tik 2018-01-12. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po šios datos atsakovė turėjo visas galimybes kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pirmosios instancijos teisme, kadangi paskutinis teismo posėdis vyko 2018-02-07, tačiau to nepadarė dėl savo nerūpestingumo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nors ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme, tačiau šios išlaidos neatlygintinos, kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ir naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.