Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “ vadovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas 302099589, vadove nuo 2013 m. gegužės 6 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė yra S. S. (b. l. 8-9). UAB „(duomenys neskelbtini) “ prievolių valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2020 m. spalio 31 d. buvo 15439,32 Eur (b. l. 39-40), 2020 m. lapkričio 11 d. – 15573,79 Eur (b. l. 41-42), 2021 m. vasario 6 d. – 16737,74 Eur (b. l. 37-38), t. y. prievolių, valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma nuolat didėjo. Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, preliminari finansinė atskaitomybė 2020 m. spalio 31 d. (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita), debitoriai, kreditoriai nuo 2020 m. birželio 1 d., iki 2020 m. spalio 31 d. ir nustatyta, kad AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2020 m. birželio 1 d., yra 1910,82 Eur. Per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d., iki 2020 m. spalio 31 d. pajamos sąskaitoje 3197,77 Eur (412,77 Eur iš veiklos ir 2785,00 Eur grynųjų pinigų įnešimas iš kasos), išlaidos, kurių didžiąją dalį sudarė atsiskaitymai su kitais kreditoriais, o ne įmokos į biudžetą, 5107,58 Eur. Likutis sąskaitoje 2020 m. spalio 31 d. – 1,01 Eur. Pagal bendrovės pateiktus kasos knygos dokumentus, likutis 2020 m. birželio 1 d., kasoje 48189,12 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d., iki 2020 m. spalio 31 d. pajamos kasoje 7716,26 Eur (iš veiklos), išlaidos 17298,44 Eur. Šių išlaidų didžiąją dalį taip pat sudaro atsiskaitymai su kitais, žemesnės eilės, nei valstybė, kreditoriais. Likutis kasoje 2020 m. spalio 31 d. – 38606,94 Eur. VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra ir nebuvo registruota. VĮ „Regitra“ 2020 m. lapkričio 30 d. duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Siūloma bendrovei kasoje turint grynųjų pinigų likutį (likutis kasoje 2020 m. spalio 31 d. – 38606,94 Eur), nedelsiant sumokėti skolą biudžetui. Skubiai spręsti klausimą dėl skolos valstybės biudžetui sumokėjimo, pvz., mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką (b. l. 12-17). Pateikti AB SEB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų ir kasos knygos dokumentų kopijos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d., iki 2020 m. spalio 31 d., patvirtina, kad bendrovė atliko nurodytus mokėjimus kitiems, žemesnės eilės, kreditoriams (b. l. 18-34).

Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, yra skolinga valstybei, jos mokestinė nepriemoka 2021 m. vasario 6 d. duomenimis buvo 16 7373,74 Eur, tačiau bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Administracinėn atsakomybėn traukiama bendrovės vadovė S. S. rašytiniame paaiškinime savo kaltės neginčijo, nurodė, kad bendrovė negali sumokėti susidariusio įsiskolinimo, nes įmonė neturi pinigų, o kasos knygoje nurodyto grynųjų pinigų likučio realiai nėra, jie fiksuoti tik bendrovės dokumentuose, nes ji tuos pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms (b. l. 35-36).

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė S. S. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. S., nuo 2013 m. gegužės 6 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadove, atsakinga už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl ji pripažintina padariusi šį administracinį nusižengimą ir jai skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą –nusižengimas formalus, į padaryto nusižengimo motyvus – atsiskaitymų eiliškumas pažeistas, siekiant išlaikyti bendrovės veiklą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad S. S. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, savo kaltę iš esmės pripažino, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

S. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jai paskirti 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-277-549/2021 bei pažeidėjos asmens kodą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.