Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-493/2015

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00328-2014-9

2015 m. balandžio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-05-13 iki 2014-05-15.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir E. R., E. U. bei L. D., kurie nuosprendžio neskundė.

Iš E. R., E. U., L. D. ir J. R. nuosprendžiu priteista solidariai 78,30 Lt (22,68 eurų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už V. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su E. U., E. R. ir L. D., 2014-04-06 apie 21 val. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie nukentėjusiojo V. B., tyčia E. U. spyrė V. B. į koją, dėl ko nugriuvus nukentėjusiajam V. B. ant žemės, sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius medine lenta į nugarą ir galvą, o J. R., E. R. ir L. D. spyrė po ne mažiau kaip 8 kartus V. B. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kaktos dešinėje, pereinančios į dešinio smilkinio sritį, dešiniame skruoste, dešinio momens srityje plaukuotoje galvos dalyje, abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje, juosmens dešinėje, pakaušio dešinėje, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, muštinės žaizdos kairio skruosto srityje, tokiais savo veiksmais kaltinamieji E. U., E. R., L. D. ir J. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo J. R. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę J. R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad J. R., nors dar labai jauno amžiaus, teisiamas jau trečią kartą, neišnykus teistumui vėl nusikalto, taigi jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas tyčinis, susijęs su smurto panaudojimu, padarytas praėjus trumpam laiko tarpui po ankstesnės bausmės atlikimo. J. R. nedirba, jo darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas socialiniais ryšiais, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas J. R. teisingai paskyrė bausmę ir pagrįstai ją, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti, o bausmės vykdymo atidėjimo taikymui nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. R., išlaidas iki 2015 m. vasario 25 d. sudaro 34,74 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.