- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-112-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34107-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- V. V.
- Kreditorius
- VšĮ „Ekspertai.eu“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus VšĮ „Ekspertai.eu“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko V. V. teismo įsakymo išdavimo tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius VšĮ „Ekspertai.eu“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko V. V. 13 050 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Kreditorius pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose, jų neradus – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi kreditoriaus reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkui V. V. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, areštas 13 050 Lt sumai.
2014-10-29 kreditorius VšĮ „Ekspertai.eu“ kreipėsi su prašymu pakartotinai taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi minėtą nutartį jis gavo tik 2014-10-27, t. y. praleidus jos galiojimo laiką, todėl nutartis liko nerealizuota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutartimi kreditoriaus VŠĮ „Ekspertai.eu“ prašymą tenkino – kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui V. V. priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą 13 050 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuojamu turtu; nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyta kita laikinoji apsaugos priemonė – piniginių lėšų, priklausančių skolininkui V. V., areštas 13 050 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę skolininkui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir atsiskaitymus su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad nesant duomenų apie skolininko turimą turtą, 2014-10-08 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsamūs turto duomenys apie skolininko areštuojamą turtą nebuvo nurodyti, todėl skolininkas turėjo kreiptis į antstolį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju terminą pateikti antstoliui vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorius praleido dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino kreditoriaus prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkretų turtą pavedant surasti antstoliui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas V. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir skirti kreditoriui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant skolininko naudai. Nurodė, kad kadangi skolininkas pateikė teismui nesutikimą su teismo įsakymu, kartu su teismo įsakymu turi būti panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad šiuo atveju kreditorius nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes kreditoriaus reikalavimas grindžiamas neaiškiu pagrindu. Be to, iš kreditoriaus pranešimo skolininkui apie pretenziją ir registracijos pašte kvito matyti, jog pretenzija buvo grąžinta kreditoriui neįteikta, o daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę reikalauti iš skolininko 13 500 Lt sumą, nėra pateikta, todėl kreditoriaus reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
Kreditorius VŠĮ „Ekspertai.eu“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas tik skolininko samprotavimais apie reikalavimo nepagrįstumą, nepateikiant konkrečių jo nepagrįstumo įrodymų, todėl toks atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Pagal CPK 144 str. 1 d. asmenys, teikiantys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pritaikytos dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi. Pažymėtina, kad skolininkas minėtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir joje nurodytų argumentų neskundė, tai reiškia, su šia teismo nutartimi ir joje nurodytais motyvais sutiko. Ir tik kreditoriui VŠĮ „Ekspertai.eu“ dėl objektyvių priežasčių praleidus terminą pateikti antstoliui vykdyti minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą 2014-10-30 nutartį, skolininkas V. V. pateikė teismui atskirąjį skundą, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, tačiau atskirajame skunde nepateikdamas jokių šį nesutikimą pagrindžiančių argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nesant akivaizdžių duomenų apie priimto pareiškimo nepagrįstumą, pagrįstai atsižvelgė į kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes ir šiuo pagrindu tenkino prašymą taikyti skolininko V. V. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju skolininkui atskirajame skunde nepateikus jokių įrodymų apie akivaizdų kreditoriaus VŠĮ „Ekspertai.eu“ reikalavimo nepagrįstumą, nėra pagrindo sutikti su minėtais apelianto teiginiais.
Be to, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad kadangi skolininkas pateikė teismui nesutikimą su teismo įsakymu, kartu su teismo įsakymu turi būti panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo civilinėje byloje Nr. L2-41878-807/2014, kreditorius pateikė ieškinį, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-6510-807/2015. Pažymėtina, kad CPK 439 str. 3 d. numatyta, jog gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju po skolininko V. V. prieštaravimų teisme gavimo kreditoriui VŠĮ „Ekspertai.eu“ nustatyta tvarka ir terminais pateikus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos civilinėje byloje Nr. L2-41878-807/2014, nenaikintinos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukščiau nurodyti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Atskiruoju skundu apeliantas V. V. taip pat prašė teismo už akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimą skirti kreditoriui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant atsakovo naudai, tačiau apeliacinės instancijos teismui nenustačius minėtų skolininko nurodytų faktų bei atmetant apelianto atskirąjį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir minėtą apelianto prašymą.
Taigi, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pagrįstai ir teisėtai, dėl to atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo šią nutartį panaikinti ar pakeisti.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skolininko V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.