Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria teismas tenkino atsakovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei J. R., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone ir Telšių apskrities teisių vaiko apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės J. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka vasaros metu, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos teismo nutarties dalies.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymus: L. S. priėmimų UAB (duomenys neskelbtini) centre pas gydytoją talonų kopijas; L. S. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2018 m. kovo 6 d. išrašo kopiją; prašymo dėl priėmimo į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) kopiją; prašymo dėl priėmimo į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. gegužės 16 d. elektroninio laiško kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo atskirojo skundo ir dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, šalys galėjo susipažinti ir turėjo teisę pateikti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl šių rašytinių įrodymų. Be to, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl minėti nauji įrodymai pridėtini prie bylos. Tuo tarpu ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – apsilankymų pas logopedą, psichologą ir ergoterapijos grafikų kopiją – atsisakytina priimti, kadangi iš pateikto įrodymo nėra galimybės nustatyti, jog apsilankymų pas specialistus grafikas skirtas šalių nepilnamečiam sūnui L. S., taip pat iš pateikto įrodymo nėra galimybės identifikuoti, jog jis pateiktas iš gydymo įstaigos.

13. 2019 m. liepos 24 d., iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, teisme gautas atsakovės J. R. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2S-1305-796/2019. Pažymėtina, jog atsakovė prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo taip pat išdėstė ir savo rašytinius paaiškinimus. Kartu su pašymu pateikta: 2019 m. liepos 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pažyma; 2019 m. liepos 16 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopija; 5 fotonuotraukos; 2016 m. birželio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo kopija; 2019 m. birželio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopija; vizitų pas stomatologą kopijos; 2019 m. liepos 4 d. prašymo dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupę kopija; patvirtinimo, kad L. S. yra priimtas į (duomenys neskelbtini) mokyklą-darželį kopija. Atsakovė J. R. dėl pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nurodo, jog pateikti įrodymai padės geriau atskleisti ginčo aplinkybes ir priimti teisingą nutartį. Prašyme nurodyta, kad prideda lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) pateiktą užklausą dėl galimo lankymo ir darželio direktorės atsakymą, tačiau šis įrodymas nėra pateiktas.

15. 2019 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė papildomus įrodymus: antstolės V. V. 2019 m. liepos 18 d. patvarkymo dėl sprendimo vykdymo ir vykdomosios bylos sustabdymo (duomenys neskelbtini) kopiją; 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. liepos 29 d. pinigų už logopedo užsiėmimus priėmimo kvitų kopijas; 2019 m. liepos 24 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros rašto dėl skundo nagrinėjimo kopiją; 2019 m. liepos 12 d. užklausą ir atsakymą dėl lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) budinčios grupės lankymo. Nurodo, kad šie įrodymai leis įsigilinti į ginčo esmę ir priimti teisingą sprendimą (nutartį).

16. 2019 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovės 2019 m. liepos 24 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų, taip pat išdėstė savo rašytinius paaiškinimus ir pridėjo (duomenys neskelbtini) charakteristiką; 2019 m. birželio 30 d. el. laiško kopiją; 2019 m. liepos 3 d. prašymo antstolei R. V. dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo kopiją; 2019 m. liepos 18 d. patvarkymo dėl sprendimo vykdymo ir vykdomosios bylos sustabdymo (duomenys neskelbtini) kopiją; 12 vnt. namų aplinkos fotonuotraukų. Nurodė, jog atsakovės pateikti paaiškinimai nėra susiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku. Ieškovo nuomone, atsakovė minėtus įrodymus turėtų teikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams, kuriuose bus sprendžiamas klausimas dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomonės pateikimo civilinėje byloje Nr. e2S-1305-796/2019 nurodo, jog neprieštarauja, kad atsakovės J. R. 2019 m. liepos 24 d. pateikti įrodymai būtų pridėti prie bylos. Taip pat nurodė, kad pateikti įrodymai bus vertinami teismo posėdžio metu.

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2S-1305-796/2019 nurodo, jog neprieštarauja, kad papildomi įrodymai būtų pridėti prie bylos.

19. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šalių papildomų įrodymų prie bylos medžiagos nepridėti ir jų nevertinti. Pažymėtina, jog esminis ginčas tarp šalių yra dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šis šalių ginčas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, o ne šioje proceso stadijoje. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos taikymo ir nustatyta nepilnamečio ir jo mamos bendravimo tvarka vasaros metu, teisėtumo ir pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad rašytiniai įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti esant vėlesnę tokių įrodymų pateikimo būtinybę. Įvertinus atsakovės 2019 m. liepos 24 d. ir ieškovo 2019 m. liepos 30 d. pateiktus naujus įrodymus, ginčo pobūdį, pateiktas nuomones dėl šių įrodymų, pripažintina, kad nauji įrodymai nors ir susiję su bylos esme, tačiau nėra tiesiogiai susiję su šio nagrinėjamo klausimo esme. Nenustatęs CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 24 d. atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina. Ieškovo 2019 m. liepos 30 d. pateiktus rašytinius įrodymus taip pat atsisakytina pridėti prie bylos remiantis tais pačiais argumentais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku vasaros laiku tvarką, yra pagrįsta ir teisėta.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti CK laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovas K. S. ir atsakovė J. R. yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Atsakovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2019 m. gegužės 3 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti mažamečio L. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, tokiu būdu užtikrinant mažamečiam vaikui saugią ir stabilią aplinką, užkertant kelią jo nepriežiūrai bei jo teisių pažeidimams. Ieškovas nurodė, kad jo mažametis sūnus L. S., kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina atsakove J. R. jos gyvenamojoje vietoje, 2019 m. balandžio 26 d. vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimu buvo perduotas jam. Teismas nustatė, kad iš 2019 m. balandžio 26 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (duomenys neskelbtini) matyti, kad mažametis šalių sūnus L. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas iš motinos J. R. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduotas tėvui K. S.. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog buvo nustatytas I grėsmės lygis mažamečiam sūnui ir dėl to buvo nutarta vaiką paimti iš motinos ir perduoti tėvui. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad mažametis vaikas buvo paimtas tris kartus iš atsakovės J. R. šeimos, nes ji tuo metu buvo neblaivi ir negalėjo tinkamai prižiūrėti sūnaus ir užtikrinti jo interesų. Dėl 2019 m. balandžio 26 d. atvejo, kai mažametis buvo paimtas iš atsakovės šeimos, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, atsakovei buvo suteikta pagalba ir jai paskirtas atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir tai, kad berniukas nuo 2019 m. balandžio 26 d., kai buvo perduotas tėvui ieškovui K. S., gyvena su tėvu, kuris kartu su savo šeima rūpinasi mažamečiu vaiku, pripažino, kad aplinka, kurioje mažametis gyvena, yra tinkama jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ieškovo K. S. šeimoje vaiko teisės ir teisėti interesai užtikrinami tinkamai. Ieškovas gali sudaryti mažamečiui psichologiniu požiūriu saugią ir ramią aplinką, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatė nepilnamečio L. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu K. S. jo gyvenamojoje vietoje.

26. Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti atsakovės ir nepilnamečio sūnaus L. S. laikiną bendravimo tvarką: nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį J. R. paima sūnų penktadienį 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; vasaros laiku, t. y. birželio mėn. nuo 16 d. iki 30 d., liepos mėn. nuo 16 d. iki 31 d., rugpjūčio mėn. nuo 16 d. iki 31 d., paima sūnų L. pirmą bendravimo dieną 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18.00 val. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. gegužės 22 d. ieškovės prašymą tenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį J. R. paima sūnų penktadienį 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 2) vasaros laiku, t. y. birželio mėn. nuo 16 d. iki 30 d., liepos mėn. nuo 16 d. iki 31 d., rugpjūčio mėn. nuo 16 d. iki 31 d., paima sūnų L. S. pirmą bendravimo dieną 16.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną iki 18.00 val. Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek dėl vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų.

27. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia prioritetinius vaiko interesus ir neatitinka kasacinio teismo aiškinimo praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad šalių gyvenamoji vieta yra skirtinguose miestuose, šalių mažametis sūnus nuo 2019 m. birželio 1 d. pradės lankyti ikimokyklinio mokymosi įstaigą, taip pat į tai, jog vaikui jo gyvenamojoje vietovėje yra teikiama kompleksinė medicinos specialistų pagalba, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka vasaros laiku iš esmės pakenks normaliam vaiko dienos režimui, neužtikrins medicinos pagalbos, garantuojančios normalų vaiko vystymąsi, teikimo ir stabilios vaiko gyvenamosios aplinkos, todėl turėtų būti panaikinta.

28. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad sūnus yra itin mažas, sunkiai reaguoja į perdavimo procesus, vaiko tėvo gyvenimo būdas ir aplinka nėra geresnė vieta sūnui gyventi nei su ja – savo motina. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. birželio 28 d. atmetė atsakovės J. R. prašymą panaikinti 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad, esant ginčui tarp vaiko tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šiuo metu yra nustatytas laikinas, tačiau tinkamas, labiausiai vaiko interesus atitinkantis bendravimas ir netikslingas kitoks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / keitimas / naikinimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.

30. Iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone 2019 m gegužės 13 d. išvados dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo matyti, jog vaikas turi pakankamai stiprų emocinį ryšį tiek su tėvu, tiek su motina. Byloje nustatyta, kad po 2019 m. balandžio 24 d. įvykių atsakovei teikiama pagalba, paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Iš byloje pateikto 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) centro medicininio dokumento išrašo / siuntimo pas ankstyvosios raidos tarnybos pediatrą matyti, kad šalių sūnui L. S. nustatytas nepatikslintas normalios fiziologinės raidos sutrikimas. UAB (duomenys neskelbtini) centro 2019 m. gegužės 24 d. pažymoje nurodyta, jog J. R. globoti vaiką gali. Iš (duomenys neskelbtini) centro 2019 m. gegužės 30 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, jog J. R. yra sveika ir visiškai galinti prižiūrėti ir auginti savo sūnų. Byloje vertinant Kretingos socialinių paslaugų centro 2019 m. gegužės 28 d. raštą (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo matyti, jog Kretingos socialinių paslaugų centras vykdo atvejo valdybos procesą atsakovės šeimoje. Minėtame rašte nurodyta, jog J. R. nuomojamame būste gyvenamoji aplinka nekelia grėsmės vaiko sveikatai, saugumui ir gerovei. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovės ir sūnaus bendravimas šiuo metu neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų ar darytų jam neigiamą poveikį.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).

32. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog šalių mažametis sūnus nuo 2019 m. birželio 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) esantį lopšelį-darželį ir dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vaikui nebus sudarytos sąlygos nuosekliam ikimokykliniam ugdymui, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas negalės lankyti darželio jo bendravimo su atsakove laiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Vasara yra atostogų metas, todėl ikimokykliniam ugdymui skirta veikla vyksta nuo rugsėjo mėnesio. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, kad lavinamieji užsiėmimai ugdymo įstaigose vyksta tik nuo rugsėjo mėnesio.

33. Apeliantas nurodo, jog šalių mažamečiam sūnui yra teikiamos nuolatinės psichologo, ergoterapeuto ir logopedo konsultacijos, kurias, vykdant pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tektų nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šalių sūnus registruotas minėtoms gydytojų konsultacijoms, tačiau byloje nėra įrodymų, kad vaiko mama negali užtikrinti vaiko dalyvavimo specialistų užsiėmimuose ar kad tarp konsultacijų, lankymosi pas specialistus negali būti daromos dviejų savaičių pertraukos.

34. Apeliantas nurodo, jog, jo manymu, šalių mažametis sūnus su atsakove galėtų matytis lyginės kiekvienų metų savaitės trečiadienį sūnaus L. S. gyvenamojoje vietoje nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir toks atsakovės laikinas bendravimas su vaiku labiausiai atitiktų vaiko interesus – nepakenktų vaiko dienos režimui, gyvenamos aplinkos stabilumui, nesudarytų kliūčių vaiko ikimokykliniam ugdymui, užtikrintų tinkamos medicininės pagalbos teikimą. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto prašymą vertina kritiškai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovė bendravimo su vaiku laikotarpiu neužtikrins dienos režimo laikymosi ar medicininės pagalbos suteikimo. Pažymėtina, jog vaikas yra 4,5 metų amžiaus, iki 2019 m. balandžio 26 d. jis gyveno su mama, tarp jo ir mamos yra susiformavęs emocinis ryšys, todėl vasaros laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka neleis prarasti šio ryšio ir užtikrins vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais.

35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė grėsmės geriausiems vaiko interesams, todėl nėra teisinio pagrindo keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo vasaros metu tvarką. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių vaikui dėl bendravimo su mama pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą mamos ir sūnaus laikiną bendravimo vasaros metu tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri atitinka geriausius vaiko interesus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų kaip nesusijusių su apeliacijos objektu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.