Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo nustatyti bendravimo su vaiku (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

4. 2024 m. lapkričio 14 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas nurodo, kad atsakovė sistemiškai ir savavališkai nevykdo taikos sutarties, t. y. netinkamai vykdo 3.4.1, 3.5.2, 3.5.14 bei 3.5.16 punktus. Atsakovė sistemingai pažeidžia taikos sutarties 3.4.1 punktą atsisakydama vaiką perduoti ieškovui. Atsisakant perduoti vaiką ieškovui, atsakovė sistemingai „prisidenginėja“ vaiko liga, nors vėlesni duomenys, gauti iš gydytojų, rodo, kad vaiką gali slaugyti ir juo pasirūpinti ieškovas, t. y. vaiko tėvas, ir nėra priežasčių neperduoti vaiko, kaip tai numato taikos sutarties 3.5.14 punktas. Vietoj to, pačiai atsakovei net neslaugant vaiko (jį palikus su trečiaisiais asmenimis), yra piktybiškai bei sistemingai atsisakoma vaiką perduoti ieškovui. 2024 m. liepos 24 d. atsakovei išvykus į užsienį, ieškovas apie tai, su kuo yra paliktas vaikas, buvo informuotas tik 2024 m. liepos 25 d., taip pažeidžiant taikos sutarties 3.5.16 p. reikalavimus. Taip pat atsakovė neleidžia susitikti su vaiku, kol ieškovė yra išvykusi į užsienį, o vaikas yra paliktas trečiajam asmeniui. Atsakovė nevykdo 3.5.14 punkto – neleisdama ligos atveju ieškovui lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną. Apie planuojamas su vaiku atostogas nuo 2024 m. liepos 28 d. ieškovas informavo atsakovę 2024 m. liepos 9 d., tačiau vaikas ieškovo atostogoms nebuvo perduotas, taip pažeidžiant taikos sutarties 3.5.2. punktą.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu. Dėl vaiko neperdavimo ligos laikotarpiu atsakovė nurodo, kad visada informuoja apie sūnaus sveikatą tėvą, siunčiant jam net vaiko temperatūros matavimo įrašus. 2024 m. liepos 26 d. vaikas nebuvo perduotas vadovaujantis vaiko geriausiais interesais, t. y. laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdė taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Dėl vaiko neperdavimo 2024 m. rugsėjo 5 d. vaiko ligos metu nurodė, kad vaikas nebuvo perduotas vadovaujantis vaiko geriausiais interesais, t. y. laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai kol, sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdė taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Dėl vaiko neperdavimo 2024 m. lapkričio 5 d., kaip ir kitais vaiko ligų atvejais, ji vykdė nutartį laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Ieškovo nurodymai, kad atsakovė sistemingai pažeidinėja sutartį prisidengdama vaiko liga, yra nepagrįsti. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, nuo nutarties iki šios dienos ieškovas nurodo tik 3 ligos atvejus, kurių metu vieną ar kelias dienas negalėjo pamatyti vaiko. Visiškai normalu, kad tokio amžiaus vaikai serga dažniau, o tėvų pareiga bendradarbiauti ir suteikti vaikui ligos metu saugią, sveikatai palankią aplinką, nekenkti jam. Sergančio vaiko pabuvimas kelias dienas namuose, nei jo tampymas per kelias gyvenamąsias vietas, labiau užtikrina vaiko interesus ir poreikius ligos metu. Dėl 2024 m. liepos 24 d. nepranešimo apie tai, kas perduos ir pasiims vaiką, vaiką esant atsakovei Lietuvoje ar jai išvykus beveik visada perduota atsakovės motina, todėl šis nutarties punktas yra perteklinis ir be jokios reikšmės. Atsakovė, vaikai ir atsakovės motina gyvena kartu (duomenys neskelbtini), atostogauja kartu, atsakovės motina su šalimis gyveno ir šalims gyvenant kartu, todėl ieškovas žino, kad sūnus visada lieka su šeimos nariu - močiute, kuri jam ir perduoda vaiką. Dėl 2024 m. liepos 25 d. ieškovas buvo informuotas, tačiau pateikia iškraipytą informaciją, nes vaikas tuo metu sirgo, ieškovas neprašė su vaiku matytis dviem valandom pagal 3.3.13 punktą namuose, jis prašė vaiką perduoti 2 valandoms pagal 3.3.15 punktą, vaiką pasiimant dviem valandoms iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamą vietą, motinos išvykimo atveju. Iš pateiktų pilnų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas neprašė vaiko aplankyti namuose ir perduoti vaiką, kuris serga, turi temperatūros, pasiimant ir grąžinant į namus dviem valandoms, būtų teisėtų ir geriausių vaiko interesų pažeidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad susipažinus su pateiktais atsakovės rašytiniais įrodymais bei ieškovo nurodytais argumentais matyti, jog visais 2024 m. liepos 25 d., 2024 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. vaiko ligų atvejais atsakovė vykdė nutartį laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo. Tai patvirtina byloje pateikti e.sveikata išrašai, šalių susirašinėjimas bei kiti dokumentai. Taigi, duomenų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė tyčia neperduoda ieškovui vaiko prisidengdama vaiko liga, nėra. Vien tai, kad vaikas nebuvo perduodamas tėvui vieną dieną, negali būti laikoma sutarties pažeidimu. Taigi, ieškovo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

8. Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog informuoja viena kitą numatomų atostogų laiką likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki jų pradžios. Šiuo atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nesilaiko taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Priešingai, iš šalių susirašinėjimų matyti, kad šalys derėjosi dėl atostogų datos, šalys informuoja viena kitą iš anksto, t. y. laiku, apie planuojamas atostogas su vaiku, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovė pirmiau už ieškovą pranešė apie planuojamas atostogas, kur padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydama datą, vietoj nuo „2024-07-29 iki 2024-08-12“ nurodydama „2024-09-29 iki 2024-08-12“, kurios pradžia sutapo su vėliau atsiųsta ieškovo data. Šiuo atveju matyti, kad tarp šalių kilo ginčas, kuris pirmesnis nurodė atostogų laikotarpius, nors ieškovas buvo informuotas apie rašymo apsirikimo klaidą. Taigi, matyti, kad šalių atostogų terminai beveik sutapo, tačiau vis tik atsakovė pirmiau pranešė ieškovui apie planuojamas atostogas, todėl teigti, jog atsakovė nepranešė apie planuojamas atostogas ieškovui ir piktybiškai vaiko neperdavė ieškovui, nėra pagrindo.

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė piktybiškai nesilaiko taikos sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi atitikti geriausius vaiko interesus ir sureguliuoti kiekvieną veiksmą nėra įmanoma jokiais susitarimais dėl gyvenimiškų įvykių dinamikos įtakos, todėl tėvai, gyvenantys skyrium ir turėdami nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, prioritetu turi laikyti geriausius vaiko interesus, o ne savo ambicijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartį ir ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Byloje ieškovas kėlė klausimus dėl taikos sutarties 3.4.1, 3.5.2, 3.5.14 bei 3.5.16 punktų pažeidimo, tačiau priimdamas nutartį teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl ieškovo prašyme nurodytų: Taikos sutarties 3.5.16 p. nevykdymo, kuris numato, kad „Atsakovė privalo nurodyti asmenį, kuris perims vaiką ir rūpinsis vaiku atitinkamomis dienomis, jai nebūnant Lietuvoje.“; Taikos sutarties 3.5.14 p. nevykdymo, kuris nustato, kad: „Vaiko ligos atveju ieškovas turi teisę lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.” Nurodytų taikos sutarties punktų pažeidimą ieškovas grindė pateiktais rašytiniais įrodymais (priedas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei argumentais, nurodytais 2024 m. lapkričio 13 d. prašymo 19 – 21 p.

10.2. Taikos sutarties 3.5.14 punktas nurodo, jog: „Ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę arba yra grąžinamas ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas.“ Atsakovė piktnaudžiauja nurodytu taikos sutarties punktu, kadangi vaikas nebuvo perduotas ieškovui, nors kartu su prašymu pateikti duomenys tiesiogiai patvirtina, kad vaiku gali rūpintis ir ieškovas (prašymo priedas (duomenys neskelbtini), priedas (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas nebuvo perduotas ieškovui, nors tuo metu pati atsakovė net nebuvo Lietuvoje.

10.3. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties pažeidimu, teismas turėjo vertinti, ar neegzistavo taikos sutarties 3.5.14 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Visgi, teismas, priimdamas nutartį, nurodytų aplinkybių nevertino.

10.4. Kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad esama vaiko būklė leidžia pačiam ieškovui pasirūpinti vaiku, ypač atsižvelgus į tai, jog pati atsakovė yra ne Lietuvoje. Visgi nurodyti ieškovo prašymai perduoti vaiką atsakovės buvo ignoruoti išimtinai pačiai vienašališkai sprendžiant dėl vaiko perdavimo tėvui. Būtent dėl nurodytų priežasčių ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje lankėsi vaikas, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar esant tokiai vaiko būklei juo pasirūpinti gali ir ieškovas, į ką buvo atsakyta teigiamai (prašymo priedas (duomenys neskelbtini), priedas (duomenys neskelbtini)). Tai, kad vaikas negalėtų būti perduotas ieškovui, nerodo ir byloje esantys e-sveikata išrašai.

10.5. Kritiškai vertintinas nutarties teiginys, kad ieškovui vaikas buvo neperduotas vieną dieną. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų bei pateiktų paaiškinimų ir taikos sutartimi nustatytos ieškovo buvimo su vaiku tvarkos (kalendorinių dienų), vaikas ieškovui nebuvo perduotas 2024 m. liepos 25 – 28 dienomis, 2024 m. rugsėjo 5 – 8 dienomis ir 2024 m. lapkričio 6 – 8 dienomis.

10.6. 2024 m. liepos 25 – 28 dienomis ieškovui vaikas nebuvo perduotas dėl to, nes tarp šalių kilo ginčas dėl atostogų su vaiku nuo 2024 m. liepos 28 d., taip atsakovei siekiant nesudaryti galimybių ieškovui pasiėmus vaiką 2024 m. liepos 25 d. su juo pradėti bendras atostogas nuo 2024 m. liepos 28 d.

10.7. Šalys susitarė dėl taikos sutarties 3.5.14 punkto būtent siekiant išvengti situacijos, kai viena atsakovė galėtų spręsti dėl vaiko neperdavimo ieškovui bei siekiant išvengti piktnaudžiavimo vaiko „liga“ atvejų. Visgi, teismo nutartis leidžia atsakovei ir toliau piktnaudžiauti minėta nuostata, ignoruojant ieškovo teisę pasiimti vaiką bei juo rūpintis, jeigu vaiko sveikata tai leidžia.

10.8. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo prašyme nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų, susijusių su taikos sutarties 3.5.14 p. pažeidimu, susijusių su tuo, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė lankyti vaiko, taikos sutarties 3.5.16 p. pažeidimų, susijusių su savalaikiu informavimu apie asmenį, kuris rūpinsis vaiku atsakovei esant ne Lietuvoje, tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su vaiko neperdavimu ieškovui tais atvejais, kai vaiko būklė leido ieškovui juo pasirūpinti, nutartis pripažintina neteisėta ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovui visais atvejais buvo žinoma, kas rūpinsis vaiku ir jį perduos, todėl atsakovė nepažeidė minėtos sutarties nuostatos, o formalus išankstinis nepranešimas apie ir taip ieškovui žinomą faktą apie močiutės buvimą su vaiku, negalėjo pabloginti vaiko ir tėvo ryšio ar bendravimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, dėl klausimų, susijusių su vaiko teisėmis, teismas sprendimą priima atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Vaiko interesas dėl šio formalaus „nepranešimo iš anksto, kas perduos vaiką“ per 24 mėnesius laiko nuo sutarties sudarymo, vertinant, kad vaiką visada perduoda močiutė, niekaip nepažeidė vaiko interesų arba pačios taikos sutarties.

11.2. Ieškovas niekada neprašė vaiką lankyti namuose jo ligos atveju. Ieškovas pateikia iškraipytą informaciją. Vaikas tuo metu sirgo, ieškovas neprašė su vaiku matytis dviem valandoms pagal 3.3.13. punktą namuose, jis prašė vaiką perduoti 2 valandoms pagal 3.3.15. punktą, vaiką pasiimant dviem valandoms iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamą vietą motinos išvykimo atveju. Su atsakovės atsiliepimu į prašymą yra pateikti susirašinėjimai dėl susidariusios situacijos. Akivaizdu, kad perduoti vaiką, kuris serga, turi temperatūros, dviem valandoms pasiimant ir grąžinant į namus, būtų teisėtų ir geriausių vaiko interesų pažeidimas. Susidariusios vienos dienos aplinkybės niekaip nepažeidė ieškovo asmeninio pobūdžio teisės tiesiogiai ir pastoviai bendrauti su sūnumi, todėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nėra.

11.3. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog vaikui sergant jis būtų galėjęs užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tuo tarpu atsakovė pateikė sveikatos išrašus, susirašinėjimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius, jog užtikrinant vaiko sveikatą ir vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis, vaikui reikėjo likti namuose. Vaiko ligos atveju karščiuojančio ir kosinčio vaiko perdavimas iš vienos vietos į kitą, nebūtų tinkama vaiko priežiūra ir rūpestis ligos metu, tai būtų galėję sukelti vaiko sveikatos pablogėjimą. Be to, bendravimo tvarka numato, kad vaikui sergant tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi po 2 valandas namuose, tokia teise tėvas niekada nesinaudojo.

11.4. Vaiko neperdavimas ligos metu, esant gydytojo apžiūrai ir įrašui esvaikatoje, negali būti vertinamas nutarties pažeidimu. Nutarties 3.3.1.3. punkte nurodyta “Ieškovas informuoja atsakovę savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, atsakovė informuoja ieškovą savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės“. Atsakovė visada informuoja apie vaiko sveikatą tėvą, siunčiant jam net vaiko temperatūros matavimo įrašus. Vaiko būklei pagerėjus, vaikas tėvui yra perduodamas netgi jeigu sloguoja ar kosėja. Apie tai būna tėvas įspėtas, kad tęstų gydymą arba kad pasaugotų vaiką, tačiau tėvas iš esmės niekada nereaguoja. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovo su sūnumi bendravimas yra pastovus, jokio kliudymo iš atsakovės pusės nėra, ligos atveju atsakovė nuolat bendrauja su ieškovu, informuoja jį apie ligą, sveikatos būklę, ir bendravimas nevyksta tik išimtiniais atvejais, kai to reikalauja sūnaus sveikatos būklė. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovas būtų galėjęs pasirūpinti karščiuojančiu vaiku ūmios ligos atveju, nėra įrodyta ir negali būti pagrindu panaikinti teisėtą teismo nutartį. Be to, ligos atveju tėvas turi teisę bendrauti su vaiku po 2 valandas per dieną, nors tokia teise nesinaudoja, kvestionuodamas gydytojų nurodymus bei teigdamas, kad neva jis gali pasirūpinti vaiku geriau.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors byloje jis kėlė klausimus dėl Taikos sutarties 3.4.1, 3.5.2, 3.5.14 bei 3.5.16 punktų pažeidimo, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepasisakė dėl ieškovo prašyme nurodytų: Taikos sutarties 3.5.14 ir 3.5.16 punktų (atitinkamai įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3.3.13. ir 3.3.15. punktų) nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas vadovaujasi šalių teismui teiktos tvirtinti Taikos sutarties punktų numeracija, tačiau toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodyta Taikos sutarties punktų numeracija.

15. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3.3.13. punktu šalys susitarė, kad ieškovas informuoja atsakovę savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, atsakovė informuoja ieškovą savalaikiai telefonu apie sūnaus sveikatą, jei jis serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol sūnus pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepablogintų sūnaus sveikatos būklės. Ligos atveju vaikas lieka pas atsakovę arba yra grąžinamas ieškovo į vaiko gyvenamą vietą. Šiuo atveju kliūtimi paimti vaiką nėra sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai, kuriems esant sūnaus priežiūra ir gydymu tinkamai gali pasirūpinti ieškovas. Vaiko ligos atveju ieškovas turi teisę lankyti sūnų namuose ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.

16. Teismo patvirtintos Taikos sutarties 3.3.15. punktu šalys susitarė, kad atsakovei esant išvykus iš Lietuvos, ieškovas įsipareigoja grąžinti vaiką į jo gyvenamą vietą pagal tvarką, nepriklausomai nuo atsakovės nebuvimo Lietuvoje. Atsakovė privalo nurodyti asmenį, kuris perims vaiką ir rūpinsis vaiku atitinkamomis dienomis, jai nebūnant Lietuvoje. Jeigu vienos iš šalių išvykimo į užsienį atveju vaikas yra paliekamas su trečiaisiais asmenimis, šalis, kuri yra likusi Lietuvoje, turi teisę pamatyti vaiką kas 2 dienas, kol ieškovas ar atsakovė yra išvykę į užsienį. Toks bendravimas su vaiku per dieną kas dvi dienas gali trukti iki 2 valandų laikotarpiui, paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo buvimo vietą šalies nurodytam trečiajam asmeniui. Tokiu atveju, negrąžinant vaiko nurodytam kitos šalies trečiajam asmeniui, jau sekančią dieną yra taikoma bauda, numatyta šios Sutarties 9 punkte, nelaukiant 3 iš eilės dienų.

17. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

19. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turi pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, ir tik tada išduoti (arba ne) vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas iš esmės turi pareigą analizuoti konkrečias taikos sutarties sąlygas ir jų vykdymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino apelianto prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų, susijusių su tuo, kad ieškovui vaiko ligos atveju nebuvo sudaryta galimybė lankyti vaiko (dėl Taikos sutarties 3.3.13. punkto nevykdymo), ir susijusių su savalaikiu informavimu apie asmenį, kuris rūpinsis vaiku atsakovei esant ne Lietuvoje (dėl Taikos sutarties 3.3.15. punkto nevykdymo), tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su vaiko neperdavimu ieškovui tais atvejais, kai vaiko būklė (sloga, alergija, lėtinės ligos ar kitokie susirgimai) leidžia ieškovui juo pasirūpinti (dėl Taikos sutarties 3.3.13. punkto nevykdymo).

22. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas apelianto (ieškovo) prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų argumentų, susijusių su Taikos sutarties 3.3.13. ir 3.3.15. punktų pažeidimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė formaliai. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

23. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie Taikos sutarties 3.3.13. ir 3.3.15. punktuose nustatytų sąlygų vykdymą, netinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra pasisakęs (nagrinėjęs) dėl ieškovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų Taikos sutarties 3.3.13. ir 3.3.15. punktuose nustatytų sąlygų (ne)vykdymo, tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.