Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui J. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Eglė Bikinienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Po rašytinio 2017 m. paaiškinimo atsakovas su savo vaikais nebendrauja visiškai. Vaikų laikinoji globėja Skyriui paaiškino, kad jis Didžiojoje Britanijoje gyvena nurodytu adresu, ten nuolat girtauja, o į nepažįstamus telefono skambučius neatsiliepia.

6. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai, t. y. viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Faktinės bylos aplinkybės

7. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., motina yra A. K., kuri (duomenys neskelbtini) d. mirė, o tėvas yra atsakovas V. K. (b. l. 5, 6, 7). Rašytiniais prašymais vaikų motina A. K. ir atsakovas V. K. prašė, jog dukters ir sūnaus globėja būtų paskirta vaikų motinos sesuo J. B., kadangi šeima turi problemų su teisėsauga ir A. K. serga sunkia liga (b. l. 8, 9). Iš 2016 m. liepos 20 d. Jungtinės Karalystės pareigūnų surašyto bendro įvertinimo matyti, jog V. ir A. K. buvo atskirti nuo tėvų ir globa perduota vaikų močiutei E. A. (b. l. 10-13). Vaikų močiutė E. A. 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog vaikus V. ir A. K. perduoda savo dukters J. B. globai, kadangi pati jų globoti negali, nes turi sveikatos problemų (b. l. 14). J. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė rašytinį prašymą, kuriuo išreiškė norą ir prašė ją paskirti A. K. ir V. K. laikinąja globėja (b. l. 15). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir V. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja bei turto administratore paskirta J. B., bei jų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (b. l. 16, 17). Atsakovas V. K. 2017 m. birželio 15 d. paaiškinimu nurodė, jog jis suteikia globą J. B., šiuo metu vaikai gyvena su ja ir jie prie jos priprato. Pats šiuo metu neturi sąlygų vaikų prižiūrėti, nes reikia dirbti. Nurodė, jog su savo vaikais bendrauja ir bendraus ateityje ir žada pats prižiūrėti vaikus (b. l. 18). J. B. 2019 m. kovo 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad A. K. ir V. K. tėvas nuo 20147 m. birželio mėnesio nelanko jokių ryšių, neskambina vaikams, nesidomi kaip jiems sekasi, netiekia jokios materialinės paramos; jos šeimoje vaikai jaučiasi gerai, yra aktyvūs, bendraujantys, linksmi (b. l. 19). Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019 m. kovo 25 d. rašte nurodyta, kad A. K. ir V. K. tėvas V. K. nesidomi vaikų ugdymu ir pasiekimais, nebendrauja su progimnazijos pedagogais, tėvų susirinkimuose nedalyvauja (b. l. 20). 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro rašte užfiksuota, jog 2019 m. kovo 28 d. atvejo vadybos posėdyje nutarta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo V. K. vaikų A. K. ir V. K. atžvilgiu ir nuolatinės globos vaikams nustatymo (b. l. 25).

8. Atsakovas V. K. 2010 m. gegužės 5 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 29, 34), Lietuvoje nedirbantis (b. l. 41). Didžiojoje Britanijoje baustas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 30-31).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

9. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

10. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, savo vaikų neaugina nuo 2016 m. liepos mėnesio ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

13. Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina savo vaikais, nesidomi jų ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikams ir nenori dalyvauti jų gyvenime. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovas neišreiškė noro ir nepradėjo procedūrų dėl vaikų susigrąžinimo, nesidomi vaikų ugdymu, sveikata ir socialiniu gyvenimu, tarpusavio bendravimo su vaikais nėra, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovas nori auginti dukrą ir sūnų pats ir, kad gali užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų vaikams, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo vaikų A. K. ir V. K. atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiams vaikams, nesugeba pasirūpinti vaikais, jų auklėjimu, priežiūra. Taip pat byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas turėtų sąlygas, kurios galėtų užtikrinti pačiam auginti savo nepilnamečius vaikus ir visapusiškai jais rūpintis, nepažeidžiant vaikų teisių ir interesų, suteikiant jiems gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

15. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

16. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

18. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

19. Byloje duomenų nėra, kad atsakovas V. K. turi kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas yra išvykęs į Didžiąją Britaniją, Lietuvoje nedirba, ar turi darbą Didžiojoje Britanijoje, duomenų nėra. Trečiasis asmuo J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas su vaikų motina Anglijoje buvo pasiėmę banko paskolą ir buvo nusipirkę savo būstą, bei iš nuogirdų girdėjo, jog atsakovas V. K. Jungtinėje Karalystėje girtauja ir dėl to yra praradęs darbą. Be to, ji teigė, kad vaikų tėvas, t. y. atsakovas, vaikams išlaikymo iš vis neteikia.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

21. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų (globėjų), poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

22. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta 150 Eur suma minimaliems vaikų poreikiams tenkinti yra adekvati ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. K. neturi kitų išlaikytinių, yra darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų apie galimas jo rimtesnes sveikatos problemas, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo V. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. K. ir V. K. kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 6 d., iki vaikų pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina laikinoji globėja J. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

23. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

24. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

25. Šiuo metu A. K. ir V. K. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinąja globėja yra paskirta J. B.. Ieškovas prašo nustatyti A. K. ir V. K. gyvenamąją vietą kartu su J. B. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos nustatymo, todėl nepilnamečių vaikų A. K. ir V. K. gyvenamoji vieta iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentų dėl nuolatinės vaikų rūpybos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje A. K. ir V. K. buvimo vietoje pas laikinąją globėją J. B., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

26. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaikų nuolatinės globos ir vaikų globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas V. K. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, iš atsakovo V. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75,00 Eur žyminis mokestis už tėvų valdžios apribojimą, 81,00 Eur ((150 Eur x 2 vaikai) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) - žyminis mokestis už priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, viso 156,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 16,55 Eur, todėl iš atsakovo V. K. valstybei priteistina 16,55 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečių vaikų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąjį globėją J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 172,55 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 55 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.