Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. spalio 30 d.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zmfood“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 496 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.1. Sprendimu buvo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktas Nr. Š-60 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl 62 033 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.

2.2. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir laikomas gamintoju / importuotoju, kuriam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuotas Mokestis, nes jis tinkamai ir laiku įvykdė pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Bendrovei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės.

2.3. Bendrovė pagrįstai netikslino Mokesčio deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, o metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai nebuvo panaikinti. Vienintelis Mokesčio faktinis pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimas panaikinti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (toliau – ir Patvirtinimai), kuris yra apskųstas teismui. Bendrovė deklaravo teisingus pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką gaminių metalinių pakuočių kiekius, laikėsi nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduoties, t. y. teisės aktų nepažeidė.

2.4. Sprendimas priimtas argumentuotai neįvertinus pareiškėjo pateiktų pastabų. Atsakovas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pareiškėjas, teikdamas Mokesčio deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o įstatymas nenumato galimybės mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria pareiškėjas pasinaudojo.

2.5. Patikrinimo akte nurodyti panaikintų Patvirtinimų numeriai nesutampa su pareiškėjui išduotais Patvirtinimuose nurodytais įrodančių dokumentų numeriais. Bendrovei išduotas Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 nebuvo panaikintas, be to, ne visi atliekų tvarkytojo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti.

2.6. Byloje nėra įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjo atliekos. Bendrovei Mokestis buvo apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pareiškėjo pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad panaikinti dokumentai, „loterijos“ būdu susieti su pareiškėjui išduotais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais. „Loterijos“ principo taikymas nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės principu.

3. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: 1) atsakovas nepagrįstai apskaičiavo Mokestį už 2013 metus, kadangi pareiškėjo mokestinei lengvatai pagrįsti pateiktas dokumentas nebuvo panaikintas ir yra galiojantis; 2) pareiškėjas tinkamai įvykdė visas įstatymo nustatytas pareigas, dėl atliekų tvarkytojo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių Bendrovė negalėjo kontroliuoti, Bendrovė turi būti atleista nuo atsakomybės; 3) Mokestis pareiškėjui buvo apskaičiuotas senu tarifu ir turėtų būti 15 035 Eur; 4) dėl atsakovo kaltės netinkamai ir nesavalaikiai vykdžius nustatytas pareigas, 2013 metais išduoti Patvirtinimai buvo panaikinti praėjus beveik 4 metams, išduoti 2014 metais – beveik 3 metams, o 2015 metais – beveik 2 metams, sukeliant pareiškėjai neigiamas pasekmes.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.1. Vilniaus RAAD (nuo 2019 m. gegužės 15 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) atliko viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) patikrinimą ir 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo Organizacijos pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažino netekusiais galios (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas). Vilniaus RAAD informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti Mokestį, tačiau pareiškėjas Mokesčio deklaracijų už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį nepatikslino, Mokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo.

5.2. Sprendimu pareiškėjui neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar apskaičiuoti delspinigiai, o tik nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 metus, todėl kaltės ir pažeidimų klausimai yra teisiškai nereikšmingi.

5.3. Teisiniai Sprendimo padariniai nėra negrįžtami, kaip teigia pareiškėjas, nes nepagrįstai sumokėti mokesčiai grąžinami per 5 darbo dienas nuo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavimo dienos.

5.4. Sprendime pažymėta, kad jis priimamas ne tik esant galiojančiam Vilniaus RAAD sprendimui Nr. VR-17.5-82 bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, bet ir įvertinus pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas, bei nurodyta, kodėl į jas neatsižvelgiama. Tai, kad Sprendime neįvardytos konkrečios pastabos, nelemia Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

5.5. Atlikus mokestinį patikrinimą buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, Organizacijos išrašyti patvirtinimai Bendrovei apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas buvo pripažinti negaliojančiais.

5.6. Argumentai dėl „loterijos“ principo yra nepagrįsti aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, pareiškėjas ignoruoja faktus, kad Sprendimas priimtas, remiantis konkrečių neteisėtai išduotų patvirtinimų panaikinimo pagrindu. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį.

6. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (tarp jų – ir pareiškėjui išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 dėl 14,537 t atliekų kiekio) pagrindu. Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal šią nutartį, pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti 60 868 Eur Mokesčio už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Zmfood“ skundą – pakeitė Sprendimą, t. y. sumažino už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patvirtintą 62 033 Eur mokesčio už 2013–2015 metus sumą iki 60 868 Eur; kitą skundo dalį atmetė, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir vieną Eur sumokėto žyminio mokesčio.

8.1. Bendrovė 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo Organizacijai vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

8.2. Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai: 2013 metų patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 (metalinės pakuotės kiekis 14,537 t), 2014 metų patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-1774 (metalinės pakuotės kiekis 9,903 t), 2015 metų patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-1774 (metalinės pakuotės kiekis 6,548 t). Bendrovė iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio (62 033 Eur).

8.3. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nustatęs, kad Mokestis pareiškėjui apskaičiuotas konstatavus, jog jis neįvykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėjas 2013–2015 metais, kolektyviai vykdydamas gamintojų ir importuotojų pareigas ir pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų Organizacijos gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleistas nuo Mokesčio. Šiuos patvirtinimus išdavė UAB „Metrail“ jai išduotų patvirtinimų pagrindu. Tačiau Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino pareiškėjui išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl jie nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos neteko galios.

9. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi MAĮ, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, nuostatomis.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes Organizacijai pavedė organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydamas gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš Organizacijos gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Todėl pareiškėjas buvo atleistas nuo Mokesčio.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022 nustatytas aplinkybes (jog Organizacijos pareiškėjui išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 metus paliekamas galioti dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (UAB „Metrail“ patvirtinimas Nr. 1314VI0016-4994-5513 ir patvirtinimas pareiškėjui Nr. 1314VI0047-5513-1774 dėl 14,537 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo), perskaičiavo Sprendimu nustatytą Mokestį už 2013 metus ir nustatė, kad pareiškėjas turi mokėti 60 868 Eur Mokesčio (už 2013 metus – 27 984 Eur, už 2014 metus – 19 801 Eur, už 2015 metus – 13 083 Eur). Dėl Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėjas pastabų nepateikė.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui neteikė įrodymų, kad visos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto Mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Organizacija taip pat nepateikė įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos 2013–2015 metais priduotos pareiškėjo pakuotės. Pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kad jam apskaičiuotas Mokestis yra neproporcingas ir (ar) turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą grindė tik tuo, kad jis Organizacijai perdavė pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

13. Teismas deklaratyviais pripažino argumentus, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių. Teismas nurodė, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo prevenciškai užkardyti visus galimus pažeidimus, pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus. Šiuo atveju dėl UAB „Metrail“ 2013 metais išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 metais, atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2016 metais vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 metų patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjo mokėtiniems mokesčiams. Dėl to teismas nenustatė netinkamo atsakovo elgesio.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjui apskaičiavo mokestį už 2013 metus, kadangi jo mokestinei lengvatai pagrįsti pateiktas dokumentas – patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 – nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Teismas nurodė, kad Departamentas pripažino, jog nustatė tam tikrus duomenų neatitikimus (be kita ko, dėl patvirtinimų numerių), kurie (neatitikimai) buvo užfiksuoti Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog šiuo atveju buvo nustatyti dokumentų numerių neatitikimai, tai laikytina technine klaida, nes nustatyta, kad visi panaikinti patvirtinimai išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu.

15. Teismo vertinimu, Bendrovės argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, yra nepagrįsti. Gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pasirinko atliekų tvarkymo užduočių atlikimo būdą ir negali dėl to permesti atsakomybės valstybei. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėjas gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi jis to padaryti negali, jis negalėjo pasinaudoti ir Mokesčio lengvata. Pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

16. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjui nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Konkretaus mokesčio tarifo nustatymas yra valstybės politinio apisprendimo ir ekonominių apskaičiavimų dalykas, o administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Bendrovei skundžiamu Sprendimu apskaičiuotas Mokestis, o ne taikyta bauda už mokesčių įstatymo pažeidimus.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui (mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma 62 033 Eur) keistina, nurodant, kad pareiškėjas turi sumokėti 60 868 Eur Mokesčio.

III.

18. Pareiškėjas UAB „Zmfood“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovei buvo panaikintas patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774, kadangi byloje nėra atsakovo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas šis patvirtinimas. Teismas nepagrįstai prilygino atsakovo 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. ATKS-41, kuriame konstatuojami dokumentų numerių neatitikimai, sprendimui, kuriuo yra panaikinami Patvirtinimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir Nutartis) nepanaikino Organizacijos išduoto dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513, kurio pagrindu buvo, kaip teigiama, panaikintas patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-1774. Teismas ir atsakovas 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Mokestį už 2013 metus apskaičiavo remiantis patvirtinimu, kuris nebuvo panaikintas. Tai lemia, kad teismas nepagrįstai paliko atsakovo pareiškėjui apskaičiuotą mokestį už 2013 metus.

19.2. Teismas nepagrįstai nevertino Mokesčio (ne)proporcingumo. Pareiškėjas, priešingai nei nurodė teismas, jokių atliekų niekam neperdavinėjo. Bendrovė pavedė pareigų įgyvendinimą Organizacijai, vykdė tinkamą pakuočių apskaitą ir laiku pateikė ataskaitas, apmokėjo Organizacijai už jos pareigų įgyvendinimą (finansavo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą). Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas pasirinko atliekų tvarkymo užduočių atlikimo būdą ir negali dėl to permesti atsakomybės valstybei, yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui. Pareiškėjas tinkamai įvykdė jam įstatymu nustatytas pareigas, todėl neaišku, kokiais argumentais remiantis teismas sprendime pažymi, kad „pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų“, kadangi byloje nėra duomenų, kad Bendrovė nebūtų įvykdžiusi jai įstatymu nustatytų pareigų. Todėl Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė.

19.3. Pagal naująjį teisinį reguliavimą Bendrovei apskaičiuotas Mokestis būtų ne 60 868 Eur (už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius), tačiau 15 035,006 Eur, t. y. 4 kartus mažesnis.

19.4. Teismo sprendimas tik formaliai teisėtas – nagrinėjamu atveju neįvertinta, kad pareiškėjas ginčo situacijoje atsidūrė ne dėl jo kaltės, o priešingai – Bendrovė, įvykdžiusi nustatytas pareigas, dėl trečiojo asmens, kurio neturėjo galimybių kontroliuoti, neteisėtų veiksmų, verčiama mokėti Mokestį. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai nubaudė būtent pareiškėją. Aplinkybę, kad tokiais atvejais pareiškėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės, patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Dėl to teismo argumentai, kad Sprendimu Bendrovei nėra paskirta sankcija, o administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, yra nepagrįsti. Sprendimas pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes sudaro pagrindą nepagrįstai taikyti atsakomybę tretiesiems asmenims be kaltės, kas pažeidžia protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjui nepagrįstai perkeliama visa atsakomybė už pakuotės atliekų sutvarkymą bei taikomos itin didelės finansinės sankcijos (Mokestis), tačiau neatsižvelgiama į jo kaltę (jos nebuvimą), neleidžiama pasirinkti tinkamiausio pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo būdo, priemonių, atliekų tvarkytojo ir kt.

19.5. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl atsakovo neveikimo, laiku neatlikus UAB „Metrail“, Organizacijos patikrinimų.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jis 2013–2015 metų mokestiniais laikotarpiais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir dėl to galėjo pasinaudoti Mokesčio lengvata (be kita ko, kadangi Patvirtinimai buvo panaikinti). Pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Be to, pareiškėjas nepateikė patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo Mokesčio už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį, todėl teismas teisingai nurodė, kad Mokestis (kuris buvo perskaičiuotas pagal Nutartį) apskaičiuotas pagrįstai.

21.2. Byloje pateikti dokumentai, kuriuose aiškiai nurodyti ir įvardyti aktualių dokumentų numeriai bei galimos neatitikimų priežastys. Teismas pagrįstai pripažino šiuos neatitikimus technine klaida. Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir aptartos Nutartyje.

21.3. Pareiškėjui Sprendimu nėra paskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar apskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti Mokestį, kurio pareiškėjas valstybei nemokėjo.

21.4. Nors pareiškėjas tvirtina, kad institucijos neatliko ir neužtikrino tam tikrų pareigų, taip pat, kad pažeidimai atsirado atliekų tvarkytojų (Organizacijos ir UAB „Metrail“) veikloje, o pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, tačiau šie teiginiai nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

22. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 496, kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktas Nr. Š-60 dėl pareiškėjui UAB „Zmfoods“ (iki 2018 m. gegužės 2 d. buvusi Ž. M. individuali įmonė) apskaičiuoto 62 033 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų laikotarpį, pagrįstumas ir teisėtumas.

23.1. Vilniaus RAAD (nuo 2019 m. gegužės 15 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas), atlikęs Organizacijos patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus patvirtinimus – Nr. 1314VI0001-5513-1774 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1314VI0001-4994-5513) dėl 14,537 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2013 metų mokestinį laikotarpį; Nr. 1414VI0001-5513-1774 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1414VI0003-4994-5513) dėl 9,903 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2014 metų mokestinį laikotarpį; Nr. 1514VI0001-5513-1774 (UAB „Metrail“ išrašyto dokumento, kurio pagrindu išrašytas patvirtinimas, Nr. 1514VI0002-4994-5513) dėl 6,548 t metalinės pakuotės atliekų kiekio už 2015 metų mokestinį laikotarpį (Patvirtinimai).

23.2. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį iki 2018 m. vasario 15 d. Pareiškėjas iki nustatyto termino nepateikė patikslintų deklaracijų ir Mokesčio nesumokėjo.

23.3. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris 2018 m. lapkričio 29 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinus Organizacijos išrašytus Patvirtinimus, pareiškėjas nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už atskirus 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, todėl pareiškėjas už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį privalo sumokėti 62 033 Eur sumą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (Patikrinimo aktas).

23.4. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą dėl apskaičiuoto 62 033 Eur Mokesčio už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.

23.5. Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 buvo patikslinti panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti Patvirtinimai, numeriai ir patikrinimo akto prieduose Nr. 1–6 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys. Patikrinimo akte nurodyta, kad, nors ir nustatytas numerio neatitikimas, tačiau visi patvirtinimai (kurie panaikinti sprendimu) yra išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Šio patikrinimo akto priede nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Organizacija Ž. M. individualiai įmonei (pavadinimas į UAB „Zmfood“ buvo pakeistas nuo 2018 m. gegužės mėnesio) išdavė patvirtinimą Nr. 1314VI0047-5513-1774, o išduotas jis UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu.

23.6. Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. lapkričio 23 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (Nutartis), kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjui išduoto Organizacijos 2013 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo Nr. 1314VI0016-4994-5513; pakeista atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; kita atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis palikta nepakeista.

23.7. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgęs į Nutartį, parengė 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadą, kurioje atliko Sprendimu pareiškėjui apskaičiuoto 62 033 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjui sumokėti 60 868 Eur sumą už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį, t. y. 27 984 Eur – už 2013 metus; 19 801 Eur – už 2014 metus; 13 083 Eur – už 2015 metus (toliau – ir Išvada).

23.8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Nutartį ir atsakovo atliktą pareiškėjui Sprendimu apskaičiuoto Mokesčio už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį perskaičiavimą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sumažino už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 62 033 Eur mokesčio sumą iki 60 868 Eur sumos.

23.9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Bendrovei buvo panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774, kadangi byloje nėra atsakovo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas minėtas patvirtinimas; nepagrįstai paliko atsakovo pareiškėjui apskaičiuotą Mokestį už 2013 metus; nepagrįstai nevertino Mokesčio (ne)proporcingumo; Bendrovė savo ginčo pareigas vykdė tinkamai, ginčo situacijoje atsidūrė ne dėl savo kaltės, todėl neprivalo mokėti Mokesčio (kuris laikytinas sankcija); pagal naująjį teisinį reguliavimą Bendrovei turėjo būti apskaičiuotas 4 kartus mažesnis Mokestis. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su Mokesčio už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį sumokėjimu.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje bylojeNr. eA-927-525/2022 pareiškėjas (buvusi Ž. M. individuali įmonė) buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Aprašas) pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

25. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (Nutarties 23.1 p.); panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (tarp jų ir pareiškėjui išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774); pakeitė Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų (Nutarties 23.6 p.); kitą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

26. Atsakovas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį, atliko Sprendimu apskaičiuoto Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turi sumokėti 27 984 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį, nes pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo palikti galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų (0,459 t) (Nutarties 23.7 p.). 2014 ir 2015 mokestinių metų mokėtina mokesčio suma neperskaičiuojama. Iš viso pareiškėjui nurodyta sumokėti 60 868 Eur. Būtent iki 60 868 Eur pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino Bendrovei už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą Mokesčio sumą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam išduoto patvirtinimo už 2013 metus numeris yra 1314VI0047-5513-1774, šis patvirtinimas nebuvo panaikintas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje buvo įvertinti ir šioje byloje pareiškėjo nurodyti numerių neatitikimai tarp dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013 metus (žr. Nutarties 120 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad Departamentas, atlikęs Organizacijos neplaninį teminį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti išrašytus popierinius patvirtinimus su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) pateiktais duomenimis, 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatė, kad nesutampa dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013–2014 metus numeriai, todėl buvo patikslinti Vilniaus RAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti minėti patvirtinimai, numeriai bei patikrinimo akto Nr. ATKS-41 prieduose Nr. 1 ir Nr. 4 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje sprendė, kad nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais, o iš esmės vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris Vilniaus RAAD sprendimo turinio nekeičia, todėl neturi esminės teisinės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

29. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad buvo nustatyti neatitikimai tarp Vilniaus RAAD sprendimu panaikinto pareiškėjui išduoto patvirtinimo (taip pat ir įrodančio dokumento) už 2013 metus numerio ir tarp neplaninio Organizacijos patikrinimo metu gauto patvirtinimo (taip pat ir įrodančio dokumento) numerio, tačiau šie neatitikimai, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje, vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris nekeičia Vilniaus RAAD sprendimo turinio. Taip pat šie neatitikimai nepaneigia išvados, kad pareiškėjui išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774, kuris buvo išduotas Organizacijos įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994 5513 pagrindu, yra tas pats patvirtinimas, kurio numeris yra 1314VI0001-5513-1774 ir kuris buvo išduotas UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0001-4994- 5513. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi panaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto, be kita ko, patvirtinime, kuris pareiškėjui išrašytas Organizacijos 2013 m. gruodžio 4 d. išduoto įrodančio dokumento 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu, t. y. už 2013 metus išduotas patvirtinimas yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.). Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį, atliko Sprendimu apskaičiuoto Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėjas turi sumokėti 27 984 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį, nes pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo palikti galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų. Išdėstytos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl Patvirtinimų numerių neatitikimų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje buvo įvertinti argumentai dėl Organizacijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (taip pat ir pareiškėjo UAB „Zmfoods“) kaltės nebuvimo ir sprendimu taikytos priemonės (patvirtinimų panaikinimo) proporcingumo (žr. Nutarties 128 p.). Pasisakydama dėl šių argumentų išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Tokio pobūdžio išvada sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su jo kaltės nebuvimu.

31. Pažymėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1328 redakcija) 3 straipsnio 3 punktas nustatė, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra pripildyta pakuotė, nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, mokestį už aplinkos teršimą moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Šis mokestis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 4 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)). Taigi pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą kyla dėl apmokestinamųjų pakuočių išleidimo į rinką (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 41 p. ir 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 26 p.).

32. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra Mokesčio mokėtojas, atsakingas už šio Mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, tačiau pareiškėjas teigia, jog jis turėjo būti atleistas nuo Mokesčio mokėjimo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu (nurodo, kad įvykdė visas įstatymu nustatytas pareigas).

33. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio („Mokesčio lengvatos“) 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) įtvirtina, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą <...> pakuotės atliekomis už tą <...> pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos <...> pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių <...> pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.“. Šis atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą pagrindas papildomai paminėtas ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija), nustatančioje, kad „gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.“ (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 31–32 p.).

34. Taigi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė išimtį iš bendros taisyklės. Todėl primintina, kad mokesčio įstatyme nustatyta apmokestinimo išimtis (mokesčio lengvata) turi būti taikoma griežtai ir siaurai, o bet koks plečiamas tokios išimties aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 35 p.; kt.).

35. Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė užduotį (Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 procentai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio), t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 36–37 p.).

36. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimą Užduotį turi įvykdyti būtent mokesčio mokėtojas, kuris siekia pasinaudoti šioje įstatymo nuostatoje numatyta lengvata (išimtimi). Aptariama apmokestinimo išimtis (mokesčio lengvata) yra siejama su asmenine šia išimtimi (lengvata) siekiančio pasinaudoti mokesčio mokėtojo pareiga perdirbti atitinkamą pakuočių atliekų kiekį.

37. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėjas turi pateikti duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Tačiau, kaip minėta, šioje įstatymo nuostatoje minimi dokumentai, patvirtinantys pakuočių atliekų perdirbimą, kurie buvo išrašyti ir kuriais rėmėsi pareiškėjas, deklaruodamas už ginčo mokestinį laikotarpį mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, buvo panaikinti, o ginčas dėl šio Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumo jau yra galutinai išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje kaip proceso šalis (trečiasis suinteresuotas asmuo) dalyvavo ir pareiškėjas. Jokių kitų aptariamoje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatoje minimų dokumentų pareiškėjas nepateikė nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, o bendro pobūdžio argumentai, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, negali būti pagrindas pripažinti, kad yra tenkinamos aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to jis galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėjas nepateikė patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų laikotarpį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už šį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pagrįstai. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės nekelia ginčo dėl atsakovo apskaičiuotos (perskaičiuotos, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartį) mokesčio sumos – 60 868 Eur, dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu įvertino ginčui aktualias aplinkybes, pareiškėjo įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jam apskaičiuotas Mokestis už 2013–2015 metus yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių.

39. Pažymėtina, kad Sprendimu apskaičiuotas Mokestis už aplinkos teršimą nėra sankcija – už ginčo laikotarpį mokėtinas Mokestis buvo apskaičiuotas taikant standartinį mokesčio tarifą ir jokios mokesčio įstatyme už pažeidimus numatytos poveikio priemonės (sankcijos), kaip antai, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas padidintu tarifu (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 4 d. 3 p.), nebuvo taikytos. Be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad pareiškėjui apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis yra baudimas už Užduoties neįvykdymą – pagal mokesčio įstatymą pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą siejama tik su objektyvia aplinkybe, kad gamintojas ir (ar) importuotojas į rinką patiekė atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Kaip sankcija negali būti vertinamas ir pareiškėjo teisės į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvatą) paneigimas, kuris buvo nulemtas tik objektyvios aplinkybės, kad nėra tenkinamos mokesčio įstatyme nustatytos esminės šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos, bei kuris suponavo pareiškėjo apmokestinimą tik standartiniu tarifu, kurį moka mokesčio mokėtojai, nesinaudojantys aptariama išimtimi (lengvata) (šiais klausimais, be kita ko, žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. gegužes 17 d. nutarimo byloje Société Oxyg?ne Plus prieš Prancūziją, 76959/11, 40–51 p. ir juose nurodytą šio teismo jurisprudenciją). Paminėtina ir tai, kad Sprendimu pareiškėjui nebuvo apskaičiuoti ir jokie mokesčio įstatyme numatyti delspinigiai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 str. 4 d.) už laikotarpį iki jo priėmimo, t. y. Sprendimo pareiškėjui sukeltos pasekmės apsiribojo tik bendra pareiga sumokėti mokestį už ginčo laikotarpiu į Lietuvos vidaus rinką išleistas pakuotes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 66–67 p.).

40. Pareiškėjas taip pat kvestionuoja ginčo laikotarpiu galiojusio mokesčio už aplinkos teršimą standartinio tarifo, taikomo už aplinkos teršimą ginčo pakuotėmis, dydžio pagrįstumą, akcentuodamas, kad jis yra keturis kartu didesnis nei būtų mokėtinas šiuo metu. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymu (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XIII-1792) už metalinės pakuotės išleidimą mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą tarifas, taikomas nuo 2019 metų, yra 186 Eur / t, t. y. kelis kartus mažesnis nei 753 Eur / t tarifas, taikytas ginčo laikotarpiu (2013–2015 metais). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, ir, atitinkamai, nustatydamas mokestį už aplinkos teršimą, be kita ko, siekė ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Atliekų susidarymo prevencijos tikslais mokesčiu už aplinkos teršimą yra siekiama sumažinti pakuočių kiekį dar iki apmokestinimo momento, t. y. iki pripildytos pakuotės išleidimo į vidaus rinką, todėl nėra abejonių, kad mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą dydis, kurį tiesiogiai lemia mokesčio tarifas, daro poveikį, be kita ko, gamintojų ir (ar) importuotojų apsisprendimui dėl į vidaus rinką išleistinos pakuotės kiekio ir rūšies. Vertinant mokesčio už aplinkos teršimą tarifą kartu su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), akivaizdu, jog šiuo mokesčių inter alia (be kita ko) siekiama paskatinti mokesčių mokėtojus vykdyti Užduotį, t. y. skatinti susidariusių pakuočių atliekų perdirbimą. Ginčo mokestiniam laikotarpiui taikytas standartinis mokesčio už aplinkos teršimą tarifas už į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes nėra nesuderinamas su kokiais nors iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylančiais reikalavimais – jis nėra akivaizdžiai neteisingas, neprotingas ar neproporcingas inter alia (be kita ko) minėtų įstatymų leidėjo siektų tikslų aspektu, jis (tarifas) nepaneigė ir nepagrįstai neapribojo jokių mokesčio mokėtojų teisių ir laisvių, kurias saugo Konstitucija. Tokiam vertinimui jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad įstatymų leidėjas, veikdamas jam Konstitucijos numatytos kompetencijos ir diskrecijos ribose, sumažino už 2019 metus ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes mokėtino ginčo mokesčio (standartinio) tarifo dydį.

41. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, jog toks mokestis, koks nagrinėjamas šioje byloje, atitinka ir iš Pakuočių direktyvos kylantį reikalavimą laikytis šios direktyvos 15 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ – šiuo mokesčiu piniginė našta perkeliama tiems, kas pateikia pakuotes nacionalinei rinkai, ir jis taikomas tik tiek, kiek nebuvo įvykdyta Užduotis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. ESTT 2018 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Cali Esprou, C?104/17 C-104/17, EU:C:2018:188, 29 p.). Be to, pagal dabar šioje srityje galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi didelę diskreciją nustatyti tokio kaip ginčo mokestis dydį (žr., pvz., ESTT 2017 m. kovo 30 d. sprendimo byloje VG Čistoća, C-335/16, EU:C:2017:242, 30 p.); šis dydis, t. y. ginčo laikotarpiu galiojęs standartinis mokesčio už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis tarifas, nėra akivaizdžiai neproporcingas minėtiems mokesčio už aplinkos teršimą siekiamiems Europos Sąjungos tikslams (šiuo klausimu žr. ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje SETAR, C-551/13, EU:C:2014:2467, 48 ir 49 p.), o pati mokesčio apskaičiavimo ir taikymo tvarka niekaip negali lemti ir nelemia, kad tam tikriems aptariamiems teršėjams (pakuotės gamintojams ir importuotojams) teks išlaidos, akivaizdžiai neproporcingos atliekų, kurias jie patys pagamino, išleisdami pakuotes į vidaus rinką, kiekiui – mokestis už aplinkos teršimą skaičiuojamas tik nuo paties mokesčio mokėtojo į vidaus rinką išleistos apmokestinamosios pakuotės svorio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 70–81 p.).

42. Pažymėtina, kad tokio aiškinimo dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-624/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-624/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į formuojamą jurisprudenciją analogiško pobūdžio administracinėse bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti Departamento Sprendimą, tik pagal Departamento perskaičiavimą sumažino mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, pagrįstai ir teisėtai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. pakeitė Departamento Sprendimą, pagal Departamento pateiktą Išvadą sumažindamas mokėtiną mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, šis pašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.