Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-338-1066/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: eI3-338-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00334-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-338-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui P. Č.,atsakovo atstovei R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Zmfood“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 496 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja Bendrovė yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir ji yra laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Pažymi, kad PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). PTO išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remdamasi jais pareiškėja atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atlikęs Bendrovės patikrinimą ir įteikė 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktą Nr. Š-60 (toliau – Patikrinimo aktas), priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 62 033,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą.

2.2. Teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas, vadovaujantis neteisėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus RAAD sprendimas):

2.2.1. Pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, jai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Mano, kad esant ginčo situacijai, pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Bendrovei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

2.2.2. Taip pat nurodo, kad pareiškėja pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo mokesčio, kadangi jos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Pareiškėja laiku ir tinkamai įvykdė teisės aktų nuostatas, o vienintelis Sprendimu apskaičiuoto mokesčio faktinis pagrindas – Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai. Priešingai, patvirtinta, kad pareiškėja deklaravo teisingus Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką gaminių metalinių pakuočių kiekius, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduoties.

2.2.3. Iš skundžiamo Sprendimo ir juo patvirtinto Patikrinimo akto, taip pat Vilniaus RAAD sprendimo matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nenustatė PTO ar jos pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. Pareiškėja nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu 2013–2015 metais, ir savo, kaip gamintojo importuotojo pareigas, nustatytas pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdė ir tebevykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų.

2.3. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas argumentuotai neįvertinus pareiškėjos pateiktų pastabų:

2.3.1. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimų – pareigos įvertinti gautas pastabas, nurodyti, į kurias pastabas yra atsižvelgta (neatsižvelgta) ir jei į rašytines pastabas nebuvo atsižvelgta, nurodyti motyvuotas priežastis, todėl Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų individualaus administracinio aktų reikalavimų. Pasak pareiškėjos, buvo atsakyta tik į vieną iš jos pateiktų pastabų. Taigi Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šia prasme neatitinka teisėtumo principo.

2.3.2. Be to, Patikrinimo akte ir Sprendime taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pareiškėja, teikdama Mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o kaip buvo minėta, įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti (kas neva Vilniaus RAAD sprendimu buvo padaryta), atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria pareiškėja pasinaudojo. Sprendimo ir Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas yra visiškai nepagrįsta.

2.4. Ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nėra objektyvių įrodymų, kad nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos.

2.4.1. Atsakovas aplinkybes, kad pareiškėjos metalinės pakuočių atliekos neva nebuvo sutvarkytos, grindžia „loterijos“ būdu pareiškėjai priskirtais įrodymais bei atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, kurie net nebuvo pareiškėjai išduoti, panaikinimu, su kuo pareiškėja nesutinka, pažymėdama, jog PTO metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas 2013–2015 metais įsigijo iš įvairių atliekų tvarkytojų, o ne tik iš UAB „Metrail”. Iš visų atliekų tvarkytojų gauti pakuočių atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai buvo paskirstyti tarp įmonių (taip pat ir pareiškėjos) taip, kad vieni gamintojai ir importuotojai gavo patvirtinimus UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, kiti – kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu. Pareiškėjai Patvirtinimai buvo išduoti, nurodant UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus (kaip tokių Patvirtinimų išdavimo pagrindą), neidentifikuoja atliekų tvarkymo darbų atlikusios įmonės. Kitaip tariant, tai, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, savaime nepagrindžia, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjai priskirtos metalinės pakuotės atliekos. Priešingai, pareiškėja tiesiog „loterijos“ būdu gavo Patvirtinimą, išrašytą būtent to atliekų tvarkytojo atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu, kuris buvo panaikintas, ir dėl šios „nesėkmės“ (o ne dėl objektyvių priežasčių) neteko teisės į mokesčio lengvatą.

2.4.2. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas tuo, kad panaikinti Patvirtinimai, o pastarieji dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, su kuriais pareiškėja apskritai nėra susijusi. Konkrečiai, Patikrinimo akte nurodyti panaikintų Patvirtinimų numeriai, nesutampantys su pareiškėjai PTO išduotuose Patvirtinimuose nurodytais įrodančių dokumentų numeriais. Pareiškėja nesutinka su atsakovu, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog Patvirtinimų numerių neatitiktis yra techninė klaida, ką neva patvirtina tai, kad visi Patvirtinimai yra išduoti atliekų tvarkytojo UAB “Metrail”. Mano, kad tokia atsakovo argumentacija yra nepagrįsta, nes pareiškėjai išduotas Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 apskritai nebuvo panaikintas, o, be to, ne visi atliekų tvarkytojo UAB “Metrail” išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti (nurodomas panaikintas vienas dokumento numeris, kai Patvirtinimas išduotas remiantis visai kitu dokumentu, kur nėra faktų, kad šis būtų apskritai panaikintas).

2.4.3. Akcentuoja, kad „loterijos“ principo taikymas nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės principu. Šiuo atveju įmonės, vienodai įvykdžiusios mokesčio lengvatos taikymo sąlygas (per PTO finansavusios atliekų sutvarkymą ir pateikusios mokesčių administratoriui deklaracijas grindžiamas atitinkamais Patvirtinimais), atsidūrė iš esmės skirtingose situacijose. Dalis įmonių (tarp jų ir pareiškėja), kurios gavo Patvirtinimus, išrašytus UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, neteko teisės į mokesčio lengvatą. Tuo tarpu kita dalis įmonių, gavusių Patvirtinimus kitų tvarkytojų išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, – nepatyrė absoliučiai jokių neigiamų pasekmių, nepaisant to, kad visos vienodai susimokėjo PTO už pakuočių atliekų tvarkymą ir gavo tos pačios organizacijos patvirtinimus. Tokia situacija akivaizdžiai nesuderinama su mokesčių mokėtojų lygybės principu.

2.5. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose po bylos atnaujinimo, pareiškėja, prašydama sumažinti jai paskaičiuotą mokėtiną mokestį, nurodo, kad:

2.5.1. Panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-1774 yra už 2013 m., o tuo tarpu pareiškėja mokesčio lengvatą taikė, remdamasi būtent Patvirtinimu Nr. 1314VI0047-5513-1774. Dėl to mano, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo mokestį už 2013 m., kadangi pareiškėjos mokestinei lengvatai pagrįsti pateiktas dokumentas (Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774) atsakovo nebuvo panaikintas ir yra galiojantis.

2.5.2. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėja negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra PTO jai išduodami Patvirtinimai.

Pareiškėja neturi jokių nei teisinių, nei faktinių santykių su atliekų tvarkytojais, nes būtent PTO ir jos parinktas atliekų tvarkytojas yra atsakingi už atliekų sutvarkymą ir jo pagrindimą atitinkamais dokumentais.

2.5.3. Kaip įtvirtinama Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, pareiškėja tinkamai įvykdė jai įstatyme nustatytas pareigas, t. y. organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo (finansavo) šias išlaidas. Nepaisant to, kad pareiškėja tinkamai įvykdė visas įstatymo nustatytas pareigas, dėl atliekų tvarkytojo kaltės (UAB „Metrail“) ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti, atsakovas panaikino pareiškėjai PTO išduotus Patvirtinimus ir įpareigojo sumokėti mokestį, kaip ir tais atvejais, jei pareiškėja apskritai nebūtų vykdžiusi įstatyme nustatytų pareigų. Pareiškėjos teigimu, mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti, yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja, vykdydama gamintojo ar importuotojo pareigas, pasirinko kolektyvinį vykdymo būdą, šiuo atveju – per licencijuotą organizaciją PTO, kuri 2013–2015 metais pareiškėjai pateikė išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą, kuriais remiantis pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio. Vilniaus RAAD panaikinus PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82), preziumuojama, kad pareiškėja neįvykdė Vyriausybės nustatytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, nes jų pagrindu suteikta mokesčio lengvata. Pažymi, kad pareiškėja prievolės iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir ją susimokėti, to nepadarė nei nustatytais terminais, nei vėliau.

Akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu yra panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata nėra taikoma.

3.2. Pažymi, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o tik nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m., todėl yra teisiškai nereikšmingas kaltės ir pažeidimų klausimas, kaip teigia pareiškėja. Departamento nuomone, patikrinimas atliktas ir Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojusiomis bei galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.

3.3. Nesutinka su pareiškėja, kad ji, sumokėjusi mokestį, patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra ginčytinas ir neabejotinas. Departamento manymu, teisiniai skundžiamų sprendimų padariniai nėra negrįžtami, kaip teigia pareiškėja, nes vadovaujantis MAĮ 111 straipsniu, nepagrįstai sumokėti mokesčiai grąžinami per 5 darbo dienas nuo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai padavimo dienos.

3.4. Taip pat laiko nepagrįstais skundo teiginius, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas argumentuotai neįvertinus pareiškėjos pateiktų pastabų, nes, anot atsakovo, Sprendime aiškiai yra pažymėta, kad jis priimamas ne tik esant galiojančiam Vilniaus RAAD sprendimui Nr. VR-17.5-82 bei vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 2 dalimi, bet ir įvertinus pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl į jas neatsižvelgiama. Tai, kad Sprendime neįvardintos konkrečios pastabos, nedaro Sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, atvirkščiai įrodo, kad pateiktos pastabos nesuteikė teisinio pagrindo nepriimti Sprendimo.

3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus mokestinį patikrinimą 2013–2015 m. mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje (forma FR0524) Bendrovės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo buvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus papildomai apskaičiuojama 2013–2015 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl įvertinus visas aplinkybes, 2018 m. lapkričio 29 d. patikrinimo aktas Nr. Š-60 ir mokestinė prievolė už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį 62 033,00 Eur buvo patvirtinti pareiškėjos skundžiamu Sprendimu. Be to, PTO išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais.

3.6. Departamentas nesutinka su skunde pateiktais teiginiais, kad Sprendimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo reikalavimus, priimtas „loterijos“ principu parinktais įrodymais. Šie teiginiai nepagrįsti jokiomis aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, akivaizdžiai ignoruojant faktus, kad Sprendimas priimtas, remiantis konkrečių neteisėtai išduotų (būtent neteisėtai išduotų, o ne „loterijos" principu parinktų, kaip teigiama skunde) patvirtinimų panaikinimo pagrindu. Paaiškina, kad mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą. Tai reiškia, jog panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

3.6. Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose po bylos atnaujinimo, atsakovas, palaikydamas atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodo, kad:

3.6.1. Remiantis LVAT nutartimi, kuria teismas panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, buvo perskaičiuoti patvirtinimai, kurie PTO buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 (iš viso: 7 vnt.) pagrindu.

3.6.2. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 dėl 14,537 t atliekų kiekio.

3.6.3. Atlikus perskaičiavimą, remiantis LVAT nutartimi, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 60 868 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius.

Šalies argumentai

3.6.4. Pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjai buvo nurodyta, jog panaikintas patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-1774 už 2013 metus, tačiau pareiškėja 2013 m. mokesčio lengvatą taikė, remdamasi patvirtinimu Nr. 1314VI0047-5513-1774, todėl mano, kad Departamentas nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo mokestį už 2013 m., kadangi pareiškėjos mokestinei lengvatai pagrįsti pateiktas dokumentas (Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774) atsakovo nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, atsakovas vertina kaip nepagrįstus, pažymėdamas, jog buvo nustatyta, kad 2013 m. PTO išrašytus patvirtinimus gavusių gamintojų ir importuotojų pavadinimai sutampa, taip pat sutampa atliekų kiekiai (išskyrus dėl UAB „Litnaglis“, kuriam, kaip nustatyta pagal pareiškėjo vėliau pateiktus popierinius dokumentus, patvirtinimai buvo išrašyti už mažesnį atliekų kiekį, nei nurodyta IKS), tačiau nesutampa patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kuriais remiantis jie išrašyti, numeriai. Nepaisant to, kad buvo nustatyti dokumentų numerių neatitikimai, tuo pačiu nustatyta, kad visi panaikinti patvirtinimai išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, buvo patikslinti patvirtinimų ir įrodančių dokumentų numeriai bei 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 pateikti palyginamieji duomenys.

2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 (eilės Nr. 43) nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad PTO Ž. M. individualiai įmonei (pavadinimas į UAB „Zmfood“ buvo pakeistas) išdavė patvirtinimą Nr. 1314VI0047-5513-1774, o išduotas jis UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1314VI0016-4994- 5513 pagrindu. Visos šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir aptartos LVAT nutartyje, todėl mano, kad Departamento pareiškėjai apskaičiuotas mokestis (kuris buvo perskaičiuotas, vadovaujantis LVAT nutartimi) už 2013 metus yra teisėtas ir pagrįstas.

3.6.5. Pareiškėja šioje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti / pagrįsti, jog metalinių pakuočių atliekos yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėja 2013–2015 metų mokestiniais laikotarpiais įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Pareiškėjos pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Atsiliepimas

3.7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtinta 62 033,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013–2015 metais suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Vykdydama Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai – PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors PTO išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuotas 62 033,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus.

Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjai priskaičiuotinas 62 033,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėja 2013–2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (2013 m. metalinės pakuotės kiekis – 14,537 t., 2014 m. metalinės pakuotės kiekis – 9,903 t., 2015 m. metalinės pakuotės kiekis – 6,548 t.), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Šiuos patvirtinimus pareiškėjai PTO išdavė UAB „Metrail“ jai išduotų patvirtinimų pagrindu (už 2013 m. – 1314VI0047-5513-1774, už 2014 m. – 1414VI0001-5513-1774, už 2015 m. – 1514VI0001-5513-1774). Tačiau Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl jie nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra netekę galios.

7. Kaip matyti teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

7.1. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios PTO, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

7.2. Taip pat pakeitė atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.

7.3. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022), t. y. paliko galioti sprendimą pripažinti netekusiais galios likusius patvirtinimus, kurie buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams.

8. Pareiškėja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

9. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), PPATĮ ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju tikslinti deklaracijų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nuostatos numato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. numato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34–25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licenzijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0047-5513-1774 metalinės pakuotės kiekis 14.537 t., 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-1774 metalinės pakuotės kiekis 9.903 t., 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-1774 metalinės pakuotės kiekis 6.548 t.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. vasario 15 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. paliekamas galioti dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (UAB „Metrail“ patvirtinimas Nr. 1314VI0016-4994-5513 ir PTO patvirtinimas pareiškėjai Nr. 1314VI0047-5513-1774 dėl 14.537 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo), o už 2014 m. ir 2015 m. Patikrinimo aktu ir Sprendimu patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai Bendrovei nekeičiami. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 60 868,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metus (už 2013 m. 27 984,00 Eur, už 2014 m. 19 801,00 Eur, už 2015 m. 13 083,00 Eur). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

11. Pažymėtina, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai. Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti.

12. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko paskaičiavimus, kad pareiškėjai privalu sumokėti 60 868,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. vietoje 62 033,00 Eur. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė išvadoje (3 lentelėje).

12.1. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

12.2. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos 2013–2015 metais pakuotės.

Pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

13. Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Šie pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs nei turintys realų pagrindą.

Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams, todėl teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio.

Dėl pareiškėjos argumento, kad panaikintas Patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-1774 už 2013 m., o tuo tarpu pareiškėja mokesčio lengvatą taikė, remdamasi būtent Patvirtinimu Nr. 1314VI0047-5513-1774, t. y. pareiškėja tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo mokestį už 2013 metus, kadangi pareiškėjos mokestinei lengvatai pagrįsti pateiktas dokumentas – Patvirtinimas Nr. 1314VI0047-5513-1774 – nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad Departamentas rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad nustatė tam tikrus duomenų, kuriais remiantis buvo priimti Patikrinimo aktas ir Sprendimas (2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, kuris patvirtintas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82), neatitikimus dėl pakuočių atliekų kiekio, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir (ar) jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numerių, taip pat tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Taip pat atsakovas nustatė, kad 2013 metais PTO išrašytus patvirtinimus gavusių gamintojų ir importuotojų pavadinimai sutampa, taip pat sutampa atliekų kiekiai (išskyrus atvejį, kuris nėra aktualus bylai - UAB „Litnaglis“ patvirtinimai buvo išrašyti už mažesnį atliekų kiekį nei nurodyta IKS), tačiau nesutampa patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kuriais remiantis jie išrašyti, numeriai. Šie neatitikimai užfiksuoti Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41, kuris pateiktas į bylą su 2023 m. rugsėjo 11 d. paaiškinimais. Teismas sutinka, kad nepaisant to, jog šiuo atveju buvo nustatyti dokumentų numerių neatitikimai, tai laikytina technine klaida, nes tuo pačiu nustatyta, kad visi panaikinti patvirtinimai išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Ši priežastis nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu.

14. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame Sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 62 033,00 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 60 868,00 Eur mokesčio už į vidaus rinką metais išleistą apmokestinamosios pakuotės.

16. Pareiškėja nėra nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais). Taigi pati pareiškėja pasirinko atliekų tvarkymo užduočių atlikimo būdą ir negali dėl to permesti atsakomybės valstybei. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį. Pažymėtina, kad konkretaus mokesčio tarifo nustatymas yra valstybės politinio apisprendimo ir ekonominių paskaičiavimų dalykas, o administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), dėl ko argumentai apie mokesčio tarifo neadekvatumą išeina už teisminio administracinio ginčo ribų. Be to, kaip minėta, pareiškėjai skundžiamu Sprendimu paskaičiuotas mokestis, o ne taikyta bauda už mokesčio įstatymo pažeidimus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

17. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 1 444,25 Eur.

17.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).

17.2. Pareiškėjos atstovas prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė teismui banko „Swedbank“ vietinius mokėjimus ir sąskaitas faktūras, pagal kuriuos buvo apmokėta už teisines paslaugas: už skundą parengimą ir pateikimą teismui, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teisme (1 421,75 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. Nurodytos paslaugos šioje byloje suteiktos ir vietiniai mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2023 m. spalio 10 d., todėl išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas šioje administracinėje byloje taikytinas 2018 m. III ketvirčio iki 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo nuo 935,70 iki 2 000,1 Eur. Taigi spręstina, kad prašoma priteisti 1 421,75 Eur suma, atsižvelgus į tai, kad buvo tenkintas skundas iš dalies, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą mokesčio sumą, turi būti mažintina ir iš atsakovės priteistina 100,00 Eur atstovavimo išlaidų suma, kuri laikytina protinga bei atitinkanti bylos sudėtingumą.

17.3. Pareiškėja taip pat už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjai priteistinas 1,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zmfood“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 469 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 62 033,00 Eur mokesčio sumą iki 60 868,00 Eur sumos.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Zmfood“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 1 Eur (vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė