Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiajam A. J., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis- registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2012-03-01 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kumščiu smogė ne mažiau 3 smūgių kaimynui A. J. į veido sritį, taip padarydamas poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, apatinės gleivinės nubrozdinimą dešinėje, viršutinės žandikaulio dešinės pusės I, kairės pusės I danties išmušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II, kairės pusės II, III, IV dantų lūžius. Sužalojimas dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, kairės pusės I dantų išmušimo bei trauminio viršutinio žandikaulio dantų pažeidimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tuo jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad su kaimynu A. J. visada sutardavo gerai, tik pavasarį, tikslios datos neprisimena, tarp jų įvyko konfliktas. Grįždamas iš lauko su šuniuku pamatė, kad A. J. šaukia ant jo žmonos L. P.. Jam pasirodė, kad jis smogė žmonai į pilvą, todėl labai supyko ir smogė A. J. vieną kartą į veidą. Daugiau A. J. jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Jis tik gynė savo žmoną bei patį save nuo A. J. užpuolimo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, sprendžia, kad jis nepagrįstas, nes A. J. dantų neišmušė. Neatmestina tikimybė, kad jis susižalojo krisdamas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad yra neįgalus nuo mažens, negirdi, gestų kalbos nemoka, bendrauja susirašinėjant - jis kalba, o žmonės jam rašo. 2012-04-02 apie 14.00 val. sutikęs kaimynus iš 3 buto V. ir L. P. pasakė nesutinkąs, kad name būtų išjungtas šildymas ( namo gyventojai maždaug prieš savaitę teiravosi dėl šildymo atjungimo). Jam taip pasakius, L. P. ranka smogė jam nestipriai per galvą, skausmo nesukėlė, todėl jai pretenzijų neturi. Aplink jį lakstė kaimynų šuo, jis palenkė galvą, kai ją pakėlė, V. P. trenkė jam tris kartus į veido sritį – nosį, kaktą, dantis, išmušė 2 priekinius, viršutinius dantis. Jis nuo smūgio susigriebė už laiptinės turėklų. Daugiau neatsimena kas vyko, po kiek laiko grįžus namo, žmona iškvietė policiją, o pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su kaimynu konfliktas kilo dėl šildymo. Dėl patirtų sužalojimų jis gulėjo ligoninėje, jam buvo išmušti du priekiniai dantys. Iki konflikto jis dirbo šaltkalviu „Energetikos Remontas“, uždirbdavo pakankamai pinigų, kad galėtų išlaikyti savo šeimą, gyvena su neįgalia žmona, kuri gauna tik neįgaliojo pensiją. Šis sveikatos sutrikdymas sukėlė jam daug problemų, jis ilgai gydėsi, vis dar nepagijo, 2012-06-26 jį atleido iš darbo, nes dėl padarytų sužalojimų nebegalėjo tinkamai atlikti darbo, taip neteko didelės dalies pajamų, dabar su žmona gyvena tik iš neįgaliųjų pensijų. Dėl šio įvykio jam yra padaryta turtinė 1094 Lt žala. Taip pat dėl šio įvykio jam padaryta 10 000 litų neturinė žala. Kadangi dėl šio įvykio patyrė dideles kančias, turėjo važinėti pas gydytojus, gulėjo ligoninėje, prarado darbą, dėl ko šiuo metu jaučiasi blogai. Todėl prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo.

Liudytoja L. P. parodė, kad 2012-04-02 buvo namuose, sutuoktinis V. P. lauke vedžiojo šunį. Išgirdusi triukšmą, pro langą pamatė einant sutuoktinį ir paskui jį - kaimyną A. J., kuris įžeidinėjo jos vyrą, vadino jį elgeta. Matė, kad sutuoktinis nekreipia dėmesio ir eina link laiptinės. Po kelių minučių išgirdo triukšmą laiptinėje, vyras atidaręs duris įleido šunį į vidų, kaimynas stovėjo prie jų buto durų ir rėkavo, visaip įžeidinėjo jos vyrą. Kai ji išėjo į laiptinę, kaimynas ją išvadino elgeta, liepė nesikišti, kai ji atsakė, kad jis pats elgeta, jis stipriai ją pastūmė, ji suklupo, pasidarė negera, vyro paprašė atnešti vaistų nuo širdies. Vyras atnešė vaistus, o tuo metu kaimynas jam spyrė į pilvą, vyras gindamasis trenkė jam į veidą. Tai ne pirmas kartas, kai kaimynas ją stumdo, jis priekabiauja ne tik prie jos ir jos vyro bet ir prie kitų kaimynų, yra agresyvus ir piktas. Susitikusi kieme A. J. ji išsigąsta, stengiasi jo išvengti, nes jis niekada nepraeina ramiai, visada rėkauja, įžeidinėja. Jei kaimynas A. J. nebūtų konflikto pradėjęs, jo ir nebūtų buvę.

Liudytojos V. L. ir L. J. parodė, kad tiesiogiai konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, tačiau nukentėjusįjį A. J. gali apibūdinti kaip agresyvų ir konfliktišką asmenį.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G874/12(02) matyti, kad dėl poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinės žaizdos viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimo dešinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, kairės pusės I dantų išmušimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II, kairės pusės II, III, IV, dantų lūžių, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II,III,IV, kairės pusės II,III,IV,V dantų panirimo A. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.l. 27-29).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. P. paaiškinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. J. vieną kartą ranka sudavė bei rankomis pastūmė į krūtinę dėl ko pastarasis buvo nuvirtęs, tačiau tai vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis buvo agresyvus puolė jo žmoną L. P. bei jį patį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei pačiam kaltinamajam, nei jo sutuoktinei L. P. sužalojimų žymių nekonstatuota, o vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo dėl šildymo sistemos išjungimo. Ginčas vyko namo laiptinėje, jame dalyvavo nukentėjusysis bei kaltinamasis ir jo sutuoktinė L. P.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. J. kaltinamojo ar jo sutuoktinės atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo ar L. P. sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad pasakė kaltinamajam, jog nesutinka atjungti šildymą, tačiau šis pasakymas, nors ir neigiamas kaltinamojo atžvilgiu, buvo pasakytas tarp kaimynų, todėl nelaikytina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai nebūdingi griuvimui, todėl teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. Kaltinamasis V. P. mušdamas nukentėjusįjį pakankamai ilgą laiką suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Pagal teismų praktiką, išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. P. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis V. P. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė ne mažiau 3 smūgių kaimynui A. J. į veido sritį, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis neprisipažino ne mažiau 3 kartų sudavęs A. J. ir paaiškino, kad gynė savo žmoną ir save nuo užpuolimo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šiuos jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. J. parodymai, kurie kategoriškai patvirtina, kad jis buvo sumuštas gyvenamojo namo laiptinėje, jį mušė būtent kaltinamasis V. P.. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G874/12 (02). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Teismas netiki kaltinamojo V. P. ir liudytojos L. P. parodymais, kad A. J. pats išprovokavo konfliktą, juos užpuolė, o jie tik gynėsi, kad dantų jis neturėjo anksčiau ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1094,00 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 35-37). Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. J. patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl dantų sužalojimo A. J. patiria didelius nepatogumus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis A. J. nustatytinas 4000 Lt, priteisiant šią sumą iš V. P. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš kaltinamojo V. P. A. J. priteistini 15 Lt už medicininių dokumentų išdavimą ir 79 Lt už medicininę apžiūrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys yra atmestinas, kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų jam pagrįsti.

Skiriant bausmę V. P. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę (nusikalto pirmą kartą, bedarbis, gydytas psichiatrijos ligoninėje), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Atsižvelgus į šias aplinkybes jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str., įpareigoti jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. P. 4000,00 (keturis tūkstančius) Lt neturtinės žalos ir 94 (devyniasdešimt keturis) Lt turtinės žalos atlyginimo A. J. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P. 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) Lt valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam A. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.