Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

R. Š., (duomenys neskelbtini), teistas iki 2016 m. 10 kartų:

2016-03-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį -11 mėnesių laisvė atėmimo, baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 64 str. 1, 3 d. tvarka, bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs 2017-10-16,

2019-10-28 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. galutinė bausmė ją sumažinus – 60 parų arešto.

2020-05-25 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. galutinė bausmė ją sumažinus – 60 parų arešto.

2022-11-10 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. -

Pritaikius BK 64¹ str. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2024-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. BK 145 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d. 4 d., BK 64¹ str. – laisvės apribojimu 1 m., 4 mėn. skirti įapreigojimai; 2024-07-29 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmę atlieka nuo 2024-08-22, bausmės neatlikęs (pagal pateiktą Kauno kalėjimo informaciją 2024-09-26 neatlikta bausmės dalis yra 54 paros, įskaityta laikino sulaikymo laikas nuo 2024-03-31 iki 2024-04-01- 1 para, 2 t., b. l. 97-98; t. y. nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis yra 44 paros arešto, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 29 d. apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), tyčia metė plytą į M. B., kuri krisdama sužalojo nukentėjusiajam dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė M. B. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą dešinio žasto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Š. kaltu padaręs nusikaltimą iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė apie pusantro butelio degtinės. Po to, apie 17.40 val., ėjo link sugyventinės G. Š. motinos namų, (duomenys neskelbtini). Priėjęs pamatė kieme stovintį nematytą automobilį. Dabar žino, jog tai buvo nukentėjusiojo automobilis. Atėjęs pas J., sugyventinės motiną, jos paklausė, kur yra jo sugyventinė G. Ji pasakė, kad G. nėra, ji išvažiavusi. Nurodė, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nepagrįstai įtarė, jog pas jo sugyventinę atvažiavo kieme stovėjusiu automobiliu kitas vyras. Sugyventinės mama jam pasakė neiti į kambarį, nes jie ten šnekasi. O iš tikrųjų tas žmogus buvo atvažiavęs tartis dėl remonto, o jis apie tai nieko nežinojo. Nurodė, kad jis neklausydamas sugyventinės motinos, įėjo į kambarį, kur pamatė kažkokį žmogų. Pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir iš karto puolė ant kambaryje buvusio žmogaus, t. y. ant nukentėjusiojo, bandė jam smūgiuoti rankomis, bet jis gynėsi. Viskas įvyko labai greitai, sugyventinės motina irgi kažką šaukė „kodėl R. taip darai“. Tuomet jis išbėgo į lauką, kur kieme buvo sudėtas ryšulys plytų. Jis pamanė, kad nukentėjęs jį gal vejasi, gal nori jam suduoti, todėl jis paėmęs plytą metė į nukentėjusįjį, bet pataikė į duris, po ko plyta galimai atsimušusi į durų staktą, sužalojo nukentėjusįjį. Kaip iš plytos pataikė nukentėjusiajam, jis tikrai nematė. Gal buvo paėmęs dar vieną plytą ir metė, bet tiksliai to pasakyti negali. Nurodė, kad taip pasielgė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad turi liautis vartoti alkoholį, bet nepavyksta. Su sugyventine laukiasi kūdikio, todėl atlikęs bausmę, stengsis spręsti turimą problemą dėl alkoholio vartojimo, gydysis nuo šios priklausomybės. Nurodė, kad nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl šiandien jo atsiprašo dėl savo veiksmų, labai gailisi. Nurodė, kad jis gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini), bet kartais būdavo ir sugyventinės namuose. Išgėręs pas ją neidavo. Nurodė, kad savo turto neturi. Dirbo epizodiškai, nelegaliai. Turtinė padėtis sunki.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai

Nukentėjusysis M. B., parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2024 m. gegužės 29 d., apie 17.50 val., atvažiavo pas moterį, kurios nei vardo, nei pavardės dabar nepamena, į (duomenys neskelbtini), pasitarti dėl remonto darbų. Namuose buvo dvi moterys. Kalbantis kambaryje dėl remonto darbų, pro duris į kambarį įėjo kaltinamasis, kuris buvo girtas ir pradėjo ieškoti G. Kaltinamasis keikdamas jį (nukentėjusį) necenzūriniais žodžiais, pradėjo jį iš pradžių pulti rankomis. Po to kaltinamasis keikdamasis išėjo į lauką, paėmęs vieną plytą metė į jį, o su kita plytos pusele bandė suduoti per galvą. Nurodė, kad pirma mesta į jį (nukentėjusį) plyta atsimušė į durų staktą ir atšokusi pataikė jam į dešinę ranką, plyta suskilo pusiau. Po to kaltinamasis vėl įlėkė į kambarį ir su skilusios plytos puse bandė jam suduoti per galvą. Nurodė, kad jam (nukentėjusiam) buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad jis pats vykdo individualią veiklą, todėl dirbo, nedarbingumo neturėjo. Kaltinamasis buvo girtas, neadekvatus. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, dėl bausmės kaltinamajam pasisakyti nenori. Kaltinamasis jo atsiprašė tik šiandien, jo atsiprašymą priima.

Iš liudytojos J. A. apklausos protokolų matyti, kad ji tvirtina savo parodymus duotus 2024-05-30 liudytojo apklausos metu. Nori patikslinti, kad 2024-05-29 apie 17.50 val., pas ją atvažiavo M. B. (duomenys neskelbtini) duoti patarimų, dėl remonto darbų. Atvykus jam jie nuėjo į namo vidų. Kartu su jais buvo ir jos motina E. P.. Jie viduje aptarinėjo, dėl kambaryje atliekamų remontų, kaip ką daryti. Tada ji per kambario langą pamatė, einantį gatve R. Š., matėsi iš jo judesių, eisenos koordinacijos, kad jis neblaivus, nešėsi rankoje maišelį. Ji pasakė savo mamai E., kad mato jį einantį ir mano, kad jis užeis. Tada motina išėjo į kiemą ir uždarė namo duris, kad R. Š. neįeitų į vidų. Motina kieme jam pasakė, kad turi svečių. R. Š. nustūmė jos motina ir vis tiek įėjo į namus. Jis įėjęs pradėjo vaikščioti po namus, rėkti ‚Kur G.“. G. yra jos dukra. R. ji pažįsta, kadangi anksčiau jis gyveno su jos dukra G.. Jis praeidamas pro ją ir M. B. pradėjo kumščiais mosuoti M. B. prieš veidą. M. B. apsigynė, nustūmė nuo savęs, todėl R. Š. nespėjo suduoti M. B.. Tada R. Š. išbėgo į kiemą pasiėmė plytą ir vėl puolė ant M. B.. Tuo metu ji stovėjo šone jų ir pamatė, kaip R. Š. užsimojo rankoje laikydamas plytą ir sudavė vieną kartą į galvą M. B., bet M. B. pasilenkė, todėl smūgio jis išvengė. Ji išbėgo į lauką skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Ir bendraudama telefonu su policijos pareigūnais, matė kaip R. Š. vėl pasiėmęs kitą plytą metė ją į kambarį. Tuo tarpu M. bandė uždaryti namo duris, tačiau plyta atsimušė į durų staktą ir kliuvo M. į dešinę ranką. R. Š. išgirdęs, kad ji kalba telefonu su policijos pareigūnais, pasiėmė maišelį ir pasišalino iš jos kiemo. Dar prieš išeidamas R. sakė „Žiurke kviesk tą policija, man pochui“ ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš kambario išėjo M. B. ir ji paklausė ar R. jam su plyta smarkiai sužalojo galvą. Jis pasakė, kad jis spėjo pasilenkti ir, kad plyta tik šiek tiek kliudė jam galvą tiesiog praslydo. Nežino, dėl kokių priežasčių R. Š. puolė M. M. jai sakė, kad jis nepažįsta R., kadangi neseniai gyvena jų kaime ir, kad nėra jo matęs. Daugiau R. Š. pas ją į namus sugrįžęs nebuvo ( 1 t.b. l. 78-82, 84-89 ).

Iš byloje esančio liudytojos E. P. apklausos protokolo matyti, kad 2024-05-29 apie 12.00-13.00 val., atėjo pas savo dukrą J. į svečius (duomenys neskelbtini). Prie jos, dukra paskambino vyrui, vardo nežino, kuris nusimano apie remontus ir paprašė pagalbos, patarimo kaip ką geriau padaryti. Minėtas vyras atvažiavo apie 17.70 val., pas jos dukrą. Visi trys nuėjo į kambarį, apžiūrėti, kaip ką remontuoti. Tada per langą kambario abi su dukra J. pamatė gatve einantį R. Š., matėsi iš jo judesių, eisenos koordinacijos, svirduliavimo, kad jis neblaivus. Ji išėjo į kiemą, kad jis neužeitų į vidų. Atėjęs į kiemą R. Š., pasidėjo kieme maišelį, kurį laikė rankose ir puolė į vidų, nustūmė ją į šalį. Klausė jos „kur G.“ jam pasakė, kad G. nėra, kad turi svečių. Jis vis tiek įėjo į vidų pradėjo vaikščioti po namus. Tuo tarpu namo viduje buvo likusi jos dukra ir minėtas vyras, kuris atvažiavęs buvo tartis dėl remonto darbų. Ji tuo metu stovėjo tarpduryje ir matė kai R. prilėkė prie minėto vyro ir su kumščiais abejomis rankomis pradėjo mosuoti, nematė ar R. sudavė jam ar ne. Tada ji išbėgo į kiemą. Iš paskos išbėgo ir R. Jis pasiėmė kieme ant žemės buvusią plytą ir vėl nubėgo prie minėto vyro. Matė kaip R. užsimojo rankoje laikydamas plyta, tačiau nematė ar jis sudavė M. Matė, kaip dukra išbėgo į lauką skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo tarpu R. Š. sugrįžęs į kiemą iš namo vidaus vėl pagriebė plytą ir metė link minėto vyro. Minėtas vyras bandė uždaryti namo duris, tačiau plyta atsimušė į durų staktą ir pataikė M. į dešinę ranką. Ji jau matė kai plyta krito nuo jo rankos. R. Š. išgirdo, kad jo dukra kalba telefonu su policijos pareigūnais. R. pasiėmė maišelį ir pasišalino iš kiemo. Ji R. Š. žino, kadangi jis gyveno kurį laiko su jos anūke G.. Minėto vyro vardą, kuris buvo atvažiavęs pas jos dukrą, dėl remontų, sužinojo jau po incidento. Jis pats pasakė, kad jo vardas yra M. Taip pat pasakė visiems trims bestovint, kad jis nepažįsta R., kadangi neseniai gyvena jų kaime, kad nėra jo matęs. Daugiau R. Š. kiek žino pas jos dukrą į namus sugrįžęs nebuvo( 1 t., b. l. 90-95).

2024-05-29, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal M. B. pareiškimą apie tai, kad 2024-05-29 adresu (duomenys neskelbtini) atvyko aptarti remonto darbų su namų savininke J. A.. Apie 18 val., atėjo į kiemą nepažįstamas asmuo, kuris įėjęs į namo kambario patalpas kažką sumurmėjo ir tada ėjo link jo. Bandė suduoti kumščiais jam, tačiau apsigynė. Tada iš lauko kieme atsinešė plytą, su kuria trenkė vieną kartą per galvą, o ko sugrįžo į kiemą ir pagriebęs kitą plytą paleido ją į jį, ko pasekoje pataikė į dešinę ranką. Po šių suduotų smūgių juto fizinį skausmą galvos ir dešinės rankos srityse. Paminėtą asmenį matė pirmą kartą ( 1 t. b. l. 12-16).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, iš įvykio vietos paimta plyta ir jos nuolaužos ( 1 t. b.l.17-26).

Išimti daiktai- plyta su nuolaužomis apžiūrėta, jos požymiai fiksuoti objektų apžiūros protokole, po apžiūros daiktai perduoti saugojimui į PD prie VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, 2024-06-27 aktas (1 t. b. l. 27-32,33).???

Iš byloje gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1115/2024 matyti, kad M. B. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis( 1 t. b. l. 75-76).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t.y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei recidyvistas.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nesistengia keisti gyvenimo būdo, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 48-54), teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis smurtą vartoja nebe pirmą kartą, jis ir paskutinį kartą 2024-05-08 teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nuteistas už smurtą sugyventinės atžvilgiu (2 t., b. l. 41-44), nedirba (2 t., b. l. 55 ), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 57 ), iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2014-01-22 yra registruotas Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje: diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (2 t., b. l. 60). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio ir nukentėjęs pretenzijų kaltinamajam neturi, civ. ieškinio nereiškia. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (kaltinamasis yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Todėl bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam skirtina arešto bausmės numatytos sankcijoje, maksimumas.

Kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. kaltinamajam paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu subendrintina su 2024-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės apribojimu 1 m., 4 mėn., kuri 2024-07-29 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie griežtesnės bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį - 30 parų arešto, kadangi padaryta jo nusikalstama veika nesunki, sunkių pasekmių nesukėlė. Pagal pateiktą Kauno kalėjimo informaciją 2024-09-26 neatlikta bausmės dalis yra 54 paros, įskaityta laikino sulaikymo laikas nuo 2024-03-31 iki 2024-04-01- 1 para, (2 t., b. l. 97-98), t. y. 2024-10-07, nuosprendžio priėmimo dienai, neatlikta bausmė yra 44 paros arešto;

Civ. ieškinys nepareikštas.

Kaltinamąjį gynė adv. Rima Šmigelskytė (teikė antrinę teisinę pagalbą 2 t., b. l. 88), gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų -141,67 Eur (2 t., b. l. 91-95). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas teismo nutartimi sutinkamai su LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. , atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinamasis savo turto, pajamų neturi, jis atlieka arešto bausmę, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plytos nuolaužos - 1 paketas; plyta -1 paketas, perduoti saugoti PD prie Lietuvos Respublikos VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, 2024-06-27 aktas (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 291, 273, 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 90 (devyniasdešimt ) parų areštą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. paskirtą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, laisvės apribojimu 1 m., 4 mėn., kuri 2024-07-29 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėti dalį neatliktos bausmės (30 parų arešto) paskirtos 2024-05-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu laisvės apribojimu 1 m., 4 mėn., kuri 2024-07-29 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę (neatlikta bausmės dalis 44 paros arešto) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2024 m. spalio 7 d. (atlieka bausmę).

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Kardomąją priemonę šioje byloje - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2024-10-07, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į bausmės laiką.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plytos nuolaužas - 1 paketas; plytą -1 paketas, perduotus saugoti PD prie Lietuvos Respublikos VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, 2024-06-27 aktas (1 t., b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.