Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bei BK 65 straipsniu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu), kuri Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę (neatlikta bausmės dalis 44 paros arešto), prie griežtesnės bausmės, pridedant dalį neatliktos bausmės (30 parų arešto) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 29 d. apie 17.50 val., prie namo, kieme, esančiame, (duomenys neskelbtini), tyčia metė plytą į M. B., kuri krisdama sužalojo nukentėjusiajam dešinę ranką, taip smurtaudamas sukėlė M. B. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą dešinio žasto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, į kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas), į tai, kad smurtą vartojo nebe pirmą kartą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, į tai, kad kaltu prisipažino ir nusprendė taikyti sankcijoje numatytą didžiausią arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. Š., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje. Įstatymo leidėjas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

10. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad R. Š. anksčiau net šešis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai (2024 m. gegužės 8 d. teistas Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiško nusikaltimo padarymą - fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. už smurtą savo sugyventinės atžvilgiu), skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. Š. baustas administracine tvarka. Paskutinius du kartus (2024 m. sausio 18 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d.) baustas už tai, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo nesilaikė paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamosios vietos ir kt. Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo, yra linkęs smurtauti ir nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas parodo, kad jam skiriamos piniginės bausmės jokio poveikio nedaro ir bausmės tikslų nepasiekia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2014 m. sausio 22 d. yra registruotas Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje: diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Bylos duomenimis R. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė - areštas.

12. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad R. Š. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas taip pat buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (laisvės atėmimas, areštas), o Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. gegužės 8 d. paskyrus laisvės apribojimą, ši bausmės rūšis už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas griežčiausią arešto bausmės dydį (90 parų), kurią sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 60 parų arešto bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. Š. paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. baudžiamąjį įsakymą, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bei BK 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu, kuri Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę), prie griežtesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridėta dalis neatliktos bausmės (skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis buvo 44 paros arešto) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pridėjo tik 30 parų arešto bausmės dalį, o bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą.

14. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.