- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1144-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12488-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- D. J., T. P. J.
- Ieškovas
- P. P., E. P.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir T. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nuostolių atlyginimo, civilinėje byloje pagal ieškovų P. P. ir E. P. actio Pauliana ieškinį atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB ,,A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. P. ir E. P. kreipėsi su actio Pauliana ieškiniu atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB ,,A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovų P. P. ir E. P. actio Pauliana ieškinio atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB ,,A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2012-09-07 nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies, nutarė areštuoti atsakovui T. P. J. priklausantį ginčo sandoriu įgytą turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) 52/65 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti bei perleisti jo valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Teismas nutarė areštuoti atsakovui UAB ,,A Energija“ priklausantį ginčo sandoriu įgytą 214,04 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti bei perleisti jo valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Kitoje dalyje teismas prašymo netenkino. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo skundžiama, yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Atsakovai D. J. ir T. P. J. 2013-03-01 pateikė teismui prašymą (t.2, b.l. 173-175) dėl patvirtinimo suteikimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šiuo prašymu atsakovai prašė teismą patvirtinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir mastas nedraudžia atlikti šiame prašyme nurodomų veiksmų ir visų reikiamų detaliojo planavimo procedūrų, įskaitant, bet neapsiribojant, 2012 m. liepos 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. SI-576 šalies pakeitimo, aktualaus detaliojo žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plano pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teigiamos išvados gavimo, nurodyto detaliojo plano pateikimo Kretingos rajono savivaldybės tarybai svarstyti ir tvirtinti; pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atlikti prašymo 1 punkte nurodytus veiksmus, tame tarpe pakeisti 2012 m. liepos 23 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties šalį, pateikti aktualų detalųjį žemės sklypų planą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl teigiamos išvados gavimo, pateikti detalųjį planą Kretingos rajono savivaldybės tarybai svartyti ir tvirtinti. Taikyti nuostolių, galimų dėl teismo priimtos nutarties taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą, įpareigoti ieškovus per teismo nustatytą terminą sumokėti 12 076 056,00 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateikti šiai sumai neatšaukiamą banko garantiją. Prašymas motyvuodamas tuo, kad žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra planuojama ūkinė veikla – 2000 kW suminės galios fotoelektrinių modulių parko gamyba (saulės elektrinės statyba) ir dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trukdoma pabaigti nurodytų žemės sklypų detaliųjų planavimą, pradėti saulės elektrinės statybas ir atitinkamai ūkinę-komercinę veiklą. Jeigu būtų sutrikdyta pabaigti Žemės sklypų detaliųjų planavimą, pradėti saulės elektrinės statybas ir atitinkamai ūkinę – komercinę veiklą, susidarytų net 12 076 056, 00 Lt dydžio nuostoliai, kaip negautas pelnas.
Ieškovai P. P. ir E. P. pateikė nesutiko su atsakovų pateiktu prašymu, prašė jo netenkinti ir palikti galioti 2012-09-07 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi. Ieškovų manymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Atkreipė teismo dėmesį, kad D. J. 2012-07-17 dovanojimo sutartimi žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo T. P. J., o 2012-07-23 tuometinė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė J. V. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. SI-576 su ankstesniuoju sklypų savininku D. J.. Pažymėjo, jog minėtoje sutartyje numatyta, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigas perduodamos savininkui, tačiau šių žemės sklypų savininku nuo 2012-07-17 pagal dovanojimo sutartį yra T. P. J., bet ne D. J.. Akcentavo, kad tokia sutartis su D. J. iš viso negalėjo būti sudaryta, todėl visi detalaus planavimo procedūros veiksmai, atlikti šios sutarties pagrindu, yra neteisėti. Nurodė, jog abejoja dėl atsakovų pateiktų prielaidų dėl investicijų ir sąnaudų bei pajamų iš atsinaujinančios elektros energijos gamybos dydžio pagrįstumo, ir ar pateikta informacija apie neva tai susidarančius nuostolius atitinka tikrovę. Teigė, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje nuo 2010 metų ženkliai keitėsi valstybės priemonės, jų mastas ir apimtys atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti. Nurodė, jog LR energetikos ministerijos leidimo plėsti elektros energijos pajėgumą Nr. LP-508 yra išduotas ne atsakovams, bet šioje civilinėje byloje nedalyvaujančiam ūkio subjektui – bendrovei „Energijos blyksnis“, todėl ir pateikti skaičiavimai dėl hipotetinių nuostolių susiję ne su pačių atsakovų galimais nuostoliais, bet su bendrovės „Energijos blyksnis“ hipotetiniais nuostoliais. Atsakovai klaidina teismą, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirs 12 076 056 Lt nuostolių, nes savo vardu jie neturi jokio leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino atsakovų D. J. ir T. P. J. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsakovų prašymas patvirtinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir mastas nedraudžia atlikti veiksmus dėl sklypų padalijimo ir jų esamos funkcinės paskirties pakeitimo (su išeinančiomis iš to pasekmėmis dėl dokumentų rengimo) yra nepagrįstas, o atsakovų nurodomi veiksmai dėl sklypų padalijimo ir jų esamos funkcinės paskirties pakeitimo (su išeinančiomis iš to pasekmėmis dėl dokumentų rengimo) yra tiesiogiai susiję su turto valdymo ir disponavimo teisių turiniu, todėl teismas negali patvirtinti, jog leidžiama atlikti prašyme nurodytus veiksmus. Teismas konstatavo, kad atsakovų prašyme nurodytas teiginys, kad savivaldybė ir inspekcija reikalauja, kad būtų pakeista sutarties šalis, t.y. vietoje D. J. būtų nurodytas T.P. J. yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu 2012-07-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. SI-576 nėra užginčyta ar nuginčyta, o D. J. jokie apribojimai nutartimi nėra taikyti, jo atžvilgiu jokie apribojimai nėra uždėti. Ieškovai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra ir negali būti atsakingi už pastarojo vykdomos ūkinės veiklos eigoje galimai atsiradusius nesklandumus. Teismas nurodė, jog pareiškėjų motyvacija dėl nuostolių atlyginimo paremta prielaidomis, galimai ateityje atsirasiančių nuostolių buvimu. Teismo vertinimu atsakovo vykdoma ūkinė veikla ir jos vykdymo eigoje galimai atsirasiantys nuostoliai yra paties atsakovo, kaip verslą vykdančio subjekto, rizika ir veiksmų pasekmė. Nuostoliai, galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti realiai pamatuoti ir pakankamai prognozuojami. Pareiškėjų nurodomi nuostoliai šiuo atveju yra hipotetiškai prognozuojami ir paremti neobjektyviomis, o menkai ir subjektyviai prognozuojamomis prielaidomis. Teismas atsakovų prašymą laikė nepagrįstu ir neįrodytu, todėl jo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai D. J. ir T.P. J. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovų prašymą dėl patvirtinimo sutekimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių užtikrinimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai neįvertino bei neištyrė atsakovų pateiktų leistinų rašytinių įrodymų, kas lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, tai, „kad nutartis (kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) nebuvo apeliacine tvarka apskųsta, nepaisant to, kad aplinkybės, kuriomis paremta nagrinėjamo prašymo motyvacija, egzistavo jos priėmimo metu ir pareiškėjams buvo žinomos“. Apeliantai teigia, kad aptariamos aplinkybės atsakovams paaiškėjo tik detaliojo teritorijų planavimo metu jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarties priėmimo. Atsakovų prašyme nurodyti veiksmai nėra susiję su aktualios civilinės bylos dalyku, dėl ko atlikus nurodytus veiksmus nekyla ir nekiltų jokia grėsmė galimo teismo sprendimo, kuriuo galėtų būti tenkinamas ieškinys, įvykdymui. Prašyme nurodyta sutartis yra visiškai savarankiškas, niekaip nesusijęs su disponavimu žemės sklypais, sandoris. Šių santykių žemės sklypų areštas absoliučiai neliečia. Prašyme nurodyti veiksmai yra tik teritorijų planavimo procedūros, todėl nelaikytini disponavimu žemės sklypais, jų valdymo ir naudojimo teisių perleidimu tretiesiems asmenims. Teigia, kad atsakovai kartu su prašymu pateikė visus reikiamus įrodymus, kuriuos prašymo pateikimo dieną atsakovai galėjo objektyviai surinkti. Atsakovų nurodytos aplinkybės jokiu būdu neprieštarauja viena kitai, jos yra nuoseklios ir logiškos. Mano, kad skundžiama nutartimi išskirtinai yra ginami ieškovų interesai, visiškai ignoruojant pagrįstus atsakovų interesus. Teigia, kad atsakovo prašymo patenkinimas ir žemės sklypų detalusis planavimas jokiu būdu nepažeis ieškovų teisių ir interesų, bet leis išvengti itin reikšmingo dydžio nuostolių, kuriuos tektų išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas nutartimi visiškai nepagrįstai šią situaciją vertina išskirtinai kaip vieno iš atsakovų – D. J. verslo riziką. Mano, kad tai reiškia ne ką kitą kaip šalių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimus bei neproporcingų ir perteklinių priemonių atsakovų atžvilgiu taikymą. Mano, kad priešingai nei nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek nuostolių atsiradimo tikrumo faktą, tiek jų dydį ir atsiradimo priežastis, sąlygas bei aplinkybes, taip pat visas kitas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui būtinas aplinkybes. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos taikymo būtų sutrukdyta pabaigti žemės sklypų detaliųjų planavimą, pradėti saulės elektrinės statybas ir atitinkamą ūkinę-komercinę veiklą, susidarytų 12 076 056, 00 Lt dydžio nuostoliai, kaip negautas pelnas (24 573 000,00 Lt (pajamos iš veiklos per 12 metų – 12 496 944,00 Lt (projekto investicijos ir sąnaudos) =12 076 056,00 Lt).
Atsiliepimas
Ieškovai P. P. ir E. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesto atsakovų T.P. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarties nagrinėjamoje byloje ir palikti šią nutartį galioti, taip pat palikti galioti 2012-09-07 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai proporcingos siekiamiems tikslams ir atsakovams negalėjo būti neaišku ir nesuprantama, kad jų planuojami atlikti sklypo detalaus planavimo veiksmai negalės būti užbaigti, nes tai pažeistų ieškovų, pateikusių teismui Actio Pauliana ieškinį, interesus. Teigia, jog akivaizdu, kad teismo pritaikyto turto arešto turinys ir mastas draudžia atlikti ieškovų prašyme nurodomus veiksmus ir visas reikiamas detaliojo planavimo procedūras. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog atsakovų prašyme nurodomi veiksmai dėl sklypų padalinimo ir jų esamos funkcinės paskirties pakeitimo (su išeinančiomis iš to pasekmėmis dėl dokumentų rengimo) yra tiesiogiai susiję su turto valdymo ir disponavimo teisių turiniu, todėl teismas absoliučiai pagrįstai atsisakė tenkinti tokį atsakovų prašymą. Teigia, jog atsakovai nutyli, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr.2-817-450/2013, kurioje ieškovai P. P. ir E. P. prašo priteisti iš atsakovo D. J. 1 560 714 Lt 390 495,17 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, todėl patenkinus šį ieškinį sklypai bus grąžinti ne tik ankstesniam savininkui, bet galimai bus parduodami teismų sprendimų vykdymo tvarka. Atsakovas D. J. jau net nebūdamas sklypų savininkas, detalaus žemės sklypų planavimo metu iki šiol siekia pakeisti areštuoto turto – žemės sklypų teisinę padėtį, teisinį jų likimą – padalinti žemės sklypus, atidalintuose žemės sklypuose pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą bei papildomai šiuos žemės sklypus apsunkinti. Mano, kad atlikti minėtų žemės sklypų teisinės padėties pakeitimai ir papildomi apsunkinimai gali ženkliai sumažinti šių žemės sklypų vertę, nes įrengus 2000 kw (duomenys neskelbtini) fotoelektrinių modulių parką, dėl teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų tokiems įrenginiams, tai gali riboti potencialių šių žemės sklypų pirkėjų galimybes ir lūkesčius vystyti jiems naudingą veiklą tokiuose žemės sklypuose. Be to nutylima, kad elektrinę planuoja statyti ne patys atsakovai, bet tretysis asmuo UAB „Energijos blyksnis“, todėl tokia elektrinė nėra ir netaptų pačių atsakovų nuosavybė, o trečiojo asmens turto sukūrimas areštuotame sklype, sklypo vertę gali tik sumažinti. Nurodė, jog D. J. 2012-07-17 dovanojimo sutartimi žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo T. P. J., o 2012-07-23 tuometinė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė J. V. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. SI-576 su ankstesniuoju sklypų savininku D. J.. Pažymėjo, jog minėtoje sutartyje numatyta, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigas perduodamos savininkui, tačiau šių žemės sklypų savininku nuo 2012-07-17 pagal dovanojimo sutartį yra T. P. J., bet ne D. J.. Akcentavo, kad tokia sutartis su D. J. iš viso negalėjo būti sudaryta, todėl visi detalaus planavimo procedūros veiksmai, atlikti šios sutarties pagrindu, yra neteisėti.Nurodė, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija 2013-04-19 raštu Nr. (4.1.30)-D3-1887 informavo ieškovų atstovą, kad planavimo organizatoriaus D. J., pateikdamas parengtą žemės sklypo detalųjį planą derinimui, nuolatinei statybos komisijai pateikė neteisingus duomenis, be to Kretingos rajono savivaldybės administracijai T. P. J. įgaliojimas D. J. atlikti detaliojo planavimo procedūras nepateiktas ir apie tokį įgaliojimą duomenų administracija neturi. Dėl galimų nuostolių atsakovai jokių naujų įrodymų atskirajame skunde nepateikia, iš esmės atkartoja tuos pačius motyvus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Mano, kad atsakovai teismui teikia vien tik abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie tai, kad atsakovų vykdomojo projekto investicijos neva tai sieks 12 496 944 Lt, o pajamos iš veiklos per 12 metų neva tai sieks 24 573 000,00 Lt, tačiau nutyli, kad investuojama bus ne į areštuotus žemės sklypus, bet į įrenginius, kad akivaizdžiai įrodo, kad tai jokiu būdu negali padidinti pačių žemės sklypų vertės, nes įrenginiai, į kuriuos investuojama, priklauso trečiajam asmeniui UAB „Energijos blyksnis“. Todėl ir atsakovų samprotavimai dėl būtent jų nuostolių atsiradimo galimybės negali būti laikomi pakankamais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovų pateiktas 2010-12-10 LR Energetikos ministerijos leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-508 yra išduotas ne atsakovams, o šioje byloje nedalyvaujančiam ūkio subjektui bendrovei „Energijos blyksnis“. Todėl prašyme pateikti skaičiavimai dėl hipotetinių nuostolių yra susiję ne su pačių atsakovų T.P. J. ir D. J. galimais nuostoliais, bet su bendrovės „Energijos blyksnis“ hipotetiniais nuostoliais. Patys atsakovai savo vardu neturi jokio LR Energetikos ministerijos leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, todėl net negali užsiimti saulės elektrinių statybų ūkine veikla ir patirti prašyme teismui nurodytų projekto investicijų ir sąnaudų, t.y. 12 496 944, 00 Lt. Vykdant teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškėjo, kad abu atsakovai T.P. J. ir D. J. nedisponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis, kad galėtų atlikti net 12 496 944,00 Lt finansines investicijas į minėtą projektą.Iš atsakovų teismui pateiktų dokumentų ir duomenų akivaizdu, kad atsakovai T.P. J. ir D. J. siekia piktnaudžiauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutu, ir savo prašymu, o vėliau ir atskiruoju skundu siekdami paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, hipotetinius UAB „Energijos blyksnis“ nuostolius sutapatino su savo nuostoliais, ir tokiu būdu mėgina paneigti ieškovų P. P. ir E. P. teises į tinkamą teisminę gynybą, t.y. į realų teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ar pagrįstai netaikė nuostolių, galimų dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.
Laikinųjų apsaugos priemonių (kurių bendra suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą) taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, įvykdymo dienos (CPK 150 str. 3 d.), tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, jog atsakovas D. J. 2010-04-12 su UAB „Energijos blyksnis“ sudarė dvi žemės sklypų ilgalaikes nuomos sutartis, t.y. 9.6050 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 183-186) ir 17.3450 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 187-190). Šiose žemės nuomos sutartyse numatyta, jog žemės sklypai išnuomojami tikslu: nuomotojui pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį statyti ir eksploatuoti fotoelektros jėgainių parką (sutarties 1.4. p.), o pradėjus eksploatuoti fotoelektros jėgainių parką, nuomininkas įsipareigoja už nuomojamą žemės sklypą mokėti 3 procentus nuo per fotoelektros jėgainių parko faktiškai parduodamas elektros energijos metinės kainos (sutarties 4.2. p.). LR Energetikos ministerija 2010-12-10 išdavė UAB „Energijos blyksnis“ leidimą Nr. LP-508 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis tarp Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės J. V. ir D. J. sudaryta 2012-07-23 (t.2., b.l. 197-198), kai tuo tarpu 2012-07-17 atsakovas D. J. sudarė minėtų žemės sklypų dovanojimo sutartį su kitu atsakovu T. P. J. (t.1., b.l. 25-56).
Apeliantai prašo patvirtinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir mastas nedraudžia atlikti veiksmus dėl sklypų padalijimo ir jų esamos funkcinės paskirties pakeitimo arba prašo leisti atlikti tokius veiksmus. Apeliantų teigimu, jiems nebuvo žinomos aplinkybės ir todėl nemanė, kad laikinosios priemonės gali sukelti tokio pobūdžio neigiamas pasekmes atsakovams ir kitiems asmenims, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atmestas atsakovų prašymas. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad asmenys, kurių atžvilgiu buvo priimta ginčo nutartis, neskundė šios nutarties apeliacine tvarka, nepaisant to, kad aplinkybės, kuriomis paremta nagrinėjamo prašymo motyvacija, egzistavo jos priėmimo metu ir pareiškėjams buvo žinomos.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, 2012-07-17 atsakovas D. J. su kitu atsakovu T. P. J. sudarė nagrinėjamoje byloje aptariamų žemės sklypų dovanojimo sutartį (t.1., b.l. 25-56), o Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis tarp Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės J. V. ir D. J. sudaryta 2012-07-23 (t.2., b.l. 197-198). T.y. praėjus 5 dienoms nuo žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo D. J. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo metu, šios sutarties 3 p. vis dar įvardijamas kaip žemės sklypo savininkas. Taigi, atsakovai D. J. ir T.P. J., savo laisva valia sudarydami dovanojimo sandorį, turėjo ir galėjo numatyti, kad pasikeitus žemės sklypų savininkui, atitinkamai naujojo savininko vardu turi būti ruošiami kiti dokumentai, susiję su nuosavybės teise priklausančio turto valdymu ir disponavimu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis paremta nagrinėjamo prašymo motyvacija, egzistavo jos priėmimo metu ir pareiškėjams buvo žinomos.
Apeliantai nurodo, jog prašyme nurodytų veiksmų atlikimas, t.y. detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas bei detaliojo planavimo procedūrų pabaigimas, nėra disponavimas žemės sklypais, jų valdymo ir naudojimo teisių perleidimu tretiesiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantų vertinimu. Pagal LR Turto areštų akto registro įstatymo 2 str. 4 d. turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas, o minėto įstatymo 2 str. 2 d. numato valdymo teisės apribojimo apibrėžimą, kaip teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinis apribojimas. Atsižvelgiant į šias LR Turto areštų akto registro įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų veiksmai dėl sklypų padalijimo ir jų esamos funkcinės paskirties pakeitimo (su išeinančiomis iš to pasekmėmis dėl dokumentų rengimo) yra tiesiogiai susiję su turto valdymo ir disponavimo turiniu.
Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo pakeisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones leidžiant atlikti prašyme nurodomus veiksmus, tame tarpe pakeisti sutarties šalį, pateikti žemės sklypo detalųjį planą inspekcijai bei savivaldybei. Apeliantai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o sprendžiant dėl jų pakeitimo turi būti paisoma šalių interesų pusiausvyros principo reikalavimų. Šiuo atveju, atsakovų tvirtinimu, jų prašymo patenkinimas ir žemės sklypų detalusis planavimas ne tik nepažeis ieškovų teisių ir teisėtų interesų, bet ir leis išvengti itin didelio dydžio nuostolių. Apelianto tvirtinimu šiuo atveju nutartimi yra ginami išskirtinai ieškovų interesai, ignoruojant pagrįstus atsakovų interesus.
Su šiais apeliantų skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įstatymas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str.), tačiau nėra nustatyta, kad tokiu būdu yra ginami išskirtinai tik ieškovų interesai. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Taigi, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Kaip patys apeliantai teigia, sutartis (2012-07-23 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. SI-576) yra visiškai savarankiškas su disponavimu žemės sklypais niekaip nesusijęs sandoris, o prašyme nurodyti veiksmai nėra susiję su aktualios civilinės bylos dalyku. Tokiu atveju, keičiant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti paisoma taisyklės, kad teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Šiuo atveju prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Be to, CPK 145 str. nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kaip sutarties šalies pakeitimas, todėl ir dėl nurodytos priežasties nėra teisinio pagrindo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones į tokią laikinąją apsaugos priemonę, kokios prašo atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeista šalių interesų pusiausvyra.
Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę šalies prašymu pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK nedetalizuoja šio instituto taikymo sąlygų; ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami.
Atsakovai teigia, jog tuo atveju, jeigu dėl laikinųjų apsaugos taikymo būtų sutrukdyta pabaigti žemės sklypų detaliųjų planavimą, pradėti saulės elektrinės statybas ir atitinkamą ūkinę-komercinę veiklą, susidarytų 12 076 056, 00 Lt dydžio nuostoliai, kaip negautas pelnas (24 573 000,00 Lt (pajamos iš veiklos per 12 metų – 12 496 944,00 Lt (projekto investicijos ir sąnaudos) =12 076 056,00 Lt).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai būsimus nuostolius kildina remdamiesi LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 str. 7 d., kurioje numatyta, kad elektros energija 12 metų bus superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytu tarifu. Tačiau kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, projektą vykdys UAB „Energijos blyksnis“, nes LR Energetikos ministerija 2010-12-10 išdavė UAB „Energijos blyksnis“ leidimą Nr. LP-508 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, o ne atsakovams. Todėl, teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmą grindžia minėtais teisės aktais vertindami atsirasiančius tikėtinus nuostolius kaip savo, o ne UAB „Energijos blyksnis“. Kaip minėta, atsakovas D. J. yra sudaręs byloje aptariamų žemės sklypų nuomos sutartis, pagal kurias numatyta, jog pradėjus eksploatuoti fotoelektros jėgainių parką, nuomininkas įsipareigoja už nuomojamą žemės sklypą mokėti 3 procentus nuo per fotoelektros jėgainių parko faktiškai parduodamas elektros energijos metinės kainos (sutarties 4.2. p.). Taigi, atsakovų galimi nuostoliai atsirastų iš minėtų žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutarčių, tačiau tokių įrodymų teismui taip pat nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nuostoliai šiuo atveju yra hipotetiškai prognozuojami ir paremti iš esmės netinkamo ir nesavalaikio būtinų dokumentų verslui vykdyti parengimo grėsme, t.y. ne objektyviomis, o menkai ir subjektyviai prognozuojamomis prielaidomis bei, kad pareiškėjų motyvacija dėl nuostolių atlyginimo paremta prielaidomis, galimai ateityje atsirasiančių nuostolių buvimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, todėl atmetami apeliantų argumentai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo situaciją, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių, deklaratyvių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų atsakovai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.