Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovų P. P. ir E. P. actio Pauliana ieškinį atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB ,,A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. P. ir E. P. kreipėsi su actio Pauliana ieškiniu atsakovams D. J., T. P. J., D. J. personalinei įmonei, UAB ,,A Energija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė ieškovams procesinį 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties reikalavimams įvykdyti. Teismo nutartyje nurodyta, kad, susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 civilinėje byloje Nr. 3K-3-P-311/2012 priimta nutartimi, kuria siekiama suvienodinti teismų praktiką actio Pauliana ieškinių nagrinėjime ir kurioje, apibendrinus šią praktiką, pasisakoma, jog actio Pauliana inicijuotas ginčas laikytinas turtiniu, manytina, jog yra pagrindas įpareigoti ieškovus pašalinti teismui paduoto ieškinio trūkumus: būtina nurodyti ieškinio sumą (LR CPK 135 str. 1 d. 1 p.), priklausomai nuo jos - sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. įtvirtintus reikalavimus, t.y. kaip už turtinį reikalavimą, pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą (LR CPK 135 str. 2 d.). Ieškovams išaiškintina, kad nepašalinus trūkumų ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai P. P. ir E. P. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį. Nurodė, kad teismui pateiktame ieškinio pareiškime buvo nurodyta, kad šiuo pareikštu ieškiniu ieškovai neprašo priteisti jiems lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko (atsakovo D. J.) mokumą ir taip apginti savo, kaip kreditoriaus teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją skolininko naudai, teismo sprendimu ieškovams nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jų turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovams). Dėt to darytina išvada, kad šis šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl kreditorių teisių gynimo, pripažįstant skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais ir taip atkuriant jo mokumą. Ieškovai pateiktame ieškinio pareiškime nurodė, kad toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. Tokios praktikos ieškinio priėmimo teisme metu laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje N., 3K-3-264/2011). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas pateiktą ieškinį, nustatė, kad teismui paduotas ieškinys neturi jokių trūkumų, tuo pačiu darė išvadą, kad ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p. Vadinasi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ieškinio priėmimo metu spręsdamas ieškinio atitikimą jam keliamiems reikalavimams, teisingai taikė tuo metu galiojančias LR CPK nuostatas ir jų pagrindu susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai taikė žyminio mokesčio dydį, ieškinio trūkumų šalinimą bei civilinio proceso normų galiojimą laike reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo 2012-09-04, t.y. dar iki teismo skundžiamoje nutartyje cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-P-311/2012. Teisėjos rezoliucija, kuria išspręstas civilinės bylos iškėlimo klausimas, priimta dar iki cituojamos kasacinio teismo nutarties, todėl šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl žyminio mokesčio už Actio Pauliana ieškinius negali būti taikomi atgal laiko prasme. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad teisiniai, procesiniai santykiai dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo šioje civilinėje byloje susiklostė dar iki nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo, galiojant ankstesnei kasacinio teismo praktikai, kai tokie ieškiniai buvo prilyginami neturtiniams ir apmokestinami kaip neturtinio pobūdžio reikalavimai. Vadinasi, šią civilinę bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jau galutinai teisingai išsprendus žyminio mokesčio klausimą ieškinio priėmimo stadijoje, bet koks vėlesnis kasacinio teismo praktikos pasikeitimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui negali sudaryti pagrindo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui vadovautis jau priimto ieškinio trukumų pašalinimo institutu dalyje dėl žyminio mokesčio trūkstamos dalies sumokėjimo. Įvertinus skundžiamos nutarties argumentaciją, matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas tokiu būdu nesiekė ištaisyti teisinę klaidą, padarytą priimant ieškinio pareiškimą nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos pateikiant ieškinio pareiškimą stoka arba paties teismo klaida. Atkreipė dėmesį, kad pagal LR CPK 3 str. 8 d. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmą atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Tai reiškia, kad civilinio proceso teisės normos kaip ir visi kiti įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Ieškovų manymu, tuo pačiu naujai suformuota kasacinio teismo praktika irgi neturi grįžtamosios galios. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus būtent šioje bylos proceso stadijoje (bylos nagrinėjimas iš esmės), neteisingai pritaikė žyminio mokesčio dydį ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatė.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškovo P. P. ir E. P. pateikto ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje buvo suformuoti įpareigojimai ieškovams pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t.y. nurodyti ieškinio sumą, priklausomai nuo jos - sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą. Ieškovai [apeliantai] nesutinka su tokia teismo nutartimi, teigdami, kad jie tinkamai sumokėjo žyminį mokestį, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priimdamas pateiktą ieškinį. Apeliantų teigimu, teismui išsprendus žyminio mokesčio klausimą ieškinio priėmimo stadijoje, bet koks vėlesnis kasacinio teismo praktikos pasikeitimas negali sudaryti pagrindo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui vadovautis jau priimto ieškinio trukumų pašalinimo institutu dalyje dėl žyminio mokesčio trūkstamos dalies sumokėjimo.

Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p., 85 str. 2 d.). Kaip pažymima teismų praktikoje, nurodyti ieškinio sumą yra įsak­maus pobūdžio reikalavimas, keliamas ieškinio turiniui. Turtiniuose ginčuose ieš­kinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 str. 1 p., 80 str.). Pažymėtina tai, kad žyminio mokes­čio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų, todėl kiek­vienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.) [LR CPK 80 str. 1 d.].

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme registruotas ieškovų P. P. ir E. P. ieškinys. Tą pačią dieną byla paskirta nagrinėti teisėjai N. D.. 2012 m. rugsėjo 7 d. teisėjos rezoliucija byla priimta, t.y. nurodytą dieną buvo iškelta civilinė byla. Rengiantis civilinės bylos nagrinėjimui, atsakovams buvo išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Gavus atsiliepimus į pareikštą ieškinį, bylą nagrinėjanti teisėja priėmė skundžiamą nutartį dėl ieškinio procesinio pobūdžio trūkumų pašalinimo. Taigi šiuo atveju teismo nutartis dėl ieškinio procesinio pobūdžio trūkumų pašalinimo buvo priimta ne ieškinio priėmimo stadijoje, o rengiantis civilinės bylos nagrinėjimui. Sutiktina su apeliantais, kad procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas [LR CPK 115 str.] turi būti taikytinas, sprendžiant ieškinio [pareiškimo, priešieškinio] priėmimo klausimą. Vienok kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui [ieškovams] terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme [LR CPK 296 str. 2 d.]. Taigi priešingai nei teigia apeliantai, LR CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą taikyti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, kas buvo ir šiuo atveju padaryta, tačiau pažymėtina, kad kitose civilinio proceso stadijose šio instituto taikymas turėtų būti tik išimtinais atvejais. Apibendrinant išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tolimesnėse civilinio proceso stadijose procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas tik tuomet, kai išaiškėję procesinio pobūdžio trūkumai yra esminiai. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

Kaip jau nurodyta aukščiau, žyminio mokes­čio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų, todėl paaiškėjus tokioms aplinkybėms dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl tokio pobūdžio trūkumų šalinimo. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai bei teisiniai argumentai leidžia spręsti, kad teismo įsitikinimą dėl netinkamai sumokėto žyminio mokesčio už pareikštą actio Pauliana ieškinį sąlygojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-P-311/2012, pateiktas išaiškinimas, kad actio Pauliana inicijuotas ginčas laikytinas turtiniu. Apeliantų teigimu, nauja kasacinio teismo praktika, suformuluota jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo, todėl neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikoma, sprendžiant ieškovų mokėtiną žyminį mokestį už actio Pauliana ieškinį. Kaip teisingai nurodo apeliantai, kasacinio teismo praktika dėl actio Pauliana ieškinių buvo nevienoda: tam tikrais atvejais actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytas turtiniu, kai kuriais atvejais – neturtiniu. Vienodindama šią praktiką ir pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, plenarinė sesija 2012-11-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-P-311/2012, nurodė, kad actio Pauliana ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusio CPK 85 str. 1 d. 2 p. buvo įtvirtinta, kad bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Ieškinio sumos nustatymas nesiejamas su tuo, kam grąžinamas iš atsakovo priteistinas išreikalaujamas turtas. Dėl to anksčiau buvusi kasacinio teismo praktika, pagal kurią actio Pauliana ieškinys pripažintas neturtiniu reikalavimu, atsižvelgiant į tai, kad tokio ieškinio patenkinimo atveju turtas priteisiamas ne ieškovui (kreditoriui), o skolininkui, yra ydinga ir negali būti tęsiama. Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, o ieškinio suma nustatoma ir ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Plenarinė sesija pažymėjo, kad šią išvadą dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 str. pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 d. 11 p. tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Aukščiau nurodyti kasacinio teismo motyvai, kuriais remiantis teismas pakeitė savo praktiką dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamų reikalavimų kvalifikavimo, duoda pagrindą teigti, kad teismo poziciją pakeisti buvusią praktiką šiuo klausimu iš esmės sąlygojo pasikeitęs teisinis reguliavimas. Taigi vadovaujantis LR CPK 85 str. 1 d. 11 p. nurodytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad pats įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nustatydamas taisykles, kaip apskaičiuojama ieškinio suma, reiškiant tokius reikalavimus, aiškiai įtvirtino, kad šie reikalavimai laikytini turtiniais. Iš nurodytų normų taip pat seka, kad, nustatant ieškinio kainą bei jo pagrindu mokėtiną žyminį mokestį, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad, taikant restituciją, turtas grąžintinas ne ieškovui [ieškovams], o atsakovui [atsakovams]. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinys teisme gautas 2012 m. rugsėjo 24 d., t.y. jau įsigaliojus minėtiems LR CPK 85 str. pakeitimams, todėl šių normų taikymas pirmosios instancijos teismui buvo privalomas [LR CPK 3 str. 8 d.], nors šiuo atveju akivaizdu, kad teismas jų netaikė. Vienok skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdžio, skaičiuotinos ieškinio sumos bei jos pagrindu mokėtino žyminio mokesčio buvo teisingos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas [10 d. nuo nutarties gavimo dienos] ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams P. P. ir E. P. terminą iki 2013 m. kovo 4 d. pašalinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.