Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sipa Group“ ir V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. Teismas bylą išnagrinėjo rašytine tvarka, negavęs nei vienos iš šalių prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Mogo Lt“ ir atsakovas UAB „Sipa Group“ sudarė 2015 m. gruodžio 23 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL23122015/0044, kurios įvykdymą laidavo atsakovas V. G. pagal 2015 m. gruodžio 23 d. laidavimo sutartį Nr. GP23122015/0044 (el. bylos t. I, b. l. 17–34). Pradinis kreditorius UAB „Mogo Lt“ 2017 m. vasario 28 d. sudarė periodinę reikalavimo teisių pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. 2017/02/28, pagal kurią perleido reikalavimo teisę į atsiradusį įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį įmonei „Risk Management Services“ OU (el. bylos t. I, b. l. 35–42), kuri 2017 m. kovo 1 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovus ieškovui „Plus Plus Capital“ AS (el. bylos t. I, b. l. 15). 2018 m. gruodžio 10 d. pradinis kreditorius UAB „Mogo Lt“ informavo atsakovą UAB „Sipa Group“, jog nutraukia šalių sudarytą sutartį, o 2018 m. gruodžio 20 d. informavo, kad transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota (el. bylos t. I, b. l. 16; 43). Ieškovas 2019 m. kovo 13 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo informavo atsakovą UAB „Sipa Group“, kad pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą, faktinė skolos perleidimo data yra 2019 m. vasario 28 d. ir pasiūlė sumokėti visą turimą įsiskolinimą (el. bylos T. I, b. l. 8). Ieškovas, teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus, pridėjo išrašą iš 2019 m. vasario 18 d. „Risk Management Services“ OU bylų priėmimo – perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties ir internetinio portalo autoplius.lt skelbimus dėl galimos transporto priemonės rinkos vertės (DOK-27979 papildomų paaiškinimų priedai).

Remiantis civilinėje byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad ieškovas pateikė teismui pradinio kreditoriaus UAB „Mogo Lt“ 2017 m. vasario 28 d. sudarytą periodinę reikalavimo teisių pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. 2017/02/28, pagal kurią reikalavimo teisė buvo pirmiausia perleista įmonei „Risk Management Services“ OU, taip pat ieškovo ir įmonės „Risk Management Services“ OU 2017 m. kovo 1 d. sudarytą periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017/03/01. Įvertinus minėtas sutartis, laikytina, kad jos yra pagrindinės sutartys, kurių pagrindu nuolatos bei periodiškai yra perleidžiamos reikalavimo teisės į turimus skolininkus. Ieškovas taip pat kartu su papildomais paaiškinimais pateikė teismui duomenis, t. y. išrašą iš 2019 m. vasario 18 d. bylų priėmimo – perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinančius, kad 2019 m. vasario 18 d. yra faktinė reikalavimų perleidimo ieškovui diena.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Remiantis civilinėje bylos pateiktais duomenimis, matyti, kad atsakovai buvo tinkamai 2019 m. kovo 13 d. pranešimu informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą. Įvertinus išrašą iš 2019 m. vasario 18 d. bylų priėmimo – perdavimo akto, kurio pagrindu galima nustatyti faktinę reikalavimo perleidimą datą bei esminius duomenis apie perleidžiamą reikalavimą, laikytina, kad atsakovų išdėstyti argumentai dėl netinkamos reikalavimo sutarties yra nepagrįsti ir atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų nuomone, sudaryta lizingo sutartis turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Remiantis šalių sudaryta 2015 m. gruodžio 23 d. išperkamosios nuomos sutartimi, sutartį sudarė du juridiniai asmenys ir transporto priemone galimai buvo naudojamasi ūkio subjekto, t. y. UAB „Sipa Group“ vykdomos ūkinės veiklos tikslais, todėl pagrindo pripažinti minėtą sutartį vartojimo sutartimi ir taikyti vartojimo sutarčiai taikytinas teisės aktų nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutarties 2 dalies 2.1 punkte yra nustatyta, kad tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas lizingo sutartyje, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidarią prievole turintys skolininkai, o 2.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsako kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas pagal lizingo sutartį, t. y. įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą palūkanų sumokėjimą nuostolių atlyginimą netesybų sumokėjimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas V. G. kaip laiduotojas, savo valia pasirašęs laidavimo sutartį, tapo solidariu bendraskoliu pagal išperkamosios nuomos sutartį.

Pažymėtina ir tai, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytos laidavimo sutarties 7.2 punkte yra nustatyta, kad laidavimas pagal sutartį galioja iki visiško ir tinkamo visų skolininko prievolių kreditoriui pagal lizingo sutartį įvykdymo bei iki visų laiduotojo prievolių kreditoriui pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo. Taigi laiduotojas laisva valia prisiėmė pareigą atsakyti pagal lizingo sutartį, jei savo prievolių tinkamai nevykdys skolininkas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovai dėl netinkamo sutarties vykdymo įsiskolino 1965,66 Eur sumą. Pardavus transporto priemonę už 1190 Eur, likusi nesumokėta skola siekia 775,66 Eur. Atsakovai neginčija, jog turėjo finansinių sunkumų, todėl negalėjo tinkamai vykdyti sutarties, tačiau mano, jog pirminis kreditorius transporto priemonę pardavė už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Teismui nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovų išdėstytais argumentais. Tiek atsakovai, tiek ieškovas pateikė teismui parduotos transporto priemonės markę ir techninius duomenis atitinkančius internetinių portalų skelbimus, iš kurių matyti, jog transporto priemonės vertė nėra vienareikšmė, o kintanti, atsižvelgiant į automobilio techninę būklę bei tuo metu vyraujančią paklausą rinkoje. Teismas bylos nagrinėjimo metu neturi galimybių įvertinti faktinės parduotos transporto priemonės techninės būklės, nusidėvėjimo ir kitų duomenų, aktualių rinkos vertei nustatyti. Pripažintina, kad atsakovai turėjo teisę siūlyti savo pirkėją ir parduoti transporto priemonę už tokią kainą, kuri visiškai būtų padengusi turimą skolą, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų civilinėje byloje nėra.

Remiantis išdėstytu, laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 775,66 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą) yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teisės normomis ir teismine praktika, ir tenkintinas.

Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovai įsipareigojo mokėti 37,80 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties 5 punktas). Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi pinigais) funkciją.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-275-248/2015; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-120-565/2020).

Šalys išperkamosios nuomos sutarties 5 dalyje sutarė dėl 37,80 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimą transporto priemonę iki tol, kol bus grąžinta visa lizingo suma. Atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, šalių sutartos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, todėl nesant civilinėje byloje duomenų, kad atsakovai visiškai atsiskaitė su ieškovu, iš atsakovų solidariai priteistina 241,79 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat 37,80 proc. metinės palūkanos už negrąžintą finansavimo sumą, t. y. 775,66 Eur, nuo 2019 m. spalio 10 d. (ieškinio pateikimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Viena iš netesybų formų yra delspinigiai. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Pagal lizingo sutarties 13.2 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjusi mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 69,81 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, suma.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1087,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 18 d. (ieškinio priėmimo teisme diena), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 24,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir solidariai iš atsakovų priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 7,60 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai solidariai iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, j. a. k. 302835404, 1087,26 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis eurus 26 euro ct) skolos, palūkanų ir delspinigių.

Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai solidariai iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, j. a. k. 302835404, 37,80 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 775,66 Eur sumos nuo 2019 m. spalio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai solidariai iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, j. a. k. 302835404, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1087,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, naudai lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, j. a. k. 302835404, 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Sipa Group“, j. a. k. 302835404, 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.