Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė “Energijos skirstymo operatorius”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis V. Drungilas priėmė patvarkymą atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Skolininko V. J. nekilnojamajam turtui areštas buvo taikytas bei akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinis reikalavimas viešame registre išviešintas nuo 2004 m. spalio 13 d. Taip pat iki pareiškėjai paveldint skolininko turtą, 2016 m. birželio 2 d. raštu antstolis informavo valstybės įmonę Turto banką apie esamas V. J. skolas. Be to vykdomosios bylos yra tvarkomos Antstolių informacinėje sistemoje ir valstybė, kaip specifinį statusą turintis subjektas, gali iš šios sistemos surinkti visus duomenis apie vykdomąsias bylas. Antstolių informacinėje sistemoje išviešintos palikėjo skolos laikytinos tinkamu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Vykdomoji byla Nr. 0047/04/01363 pradėta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-626-01/2000 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ (šiuo metu akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) naudai. Skolininkas V. J. 2011 m. kovo 10 d. mirė (vykdomoji byla Nr. 0047/04/01363, b. l. 31, 35). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkui V. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0047/04/01363, b. l. 36, 37-40). 2016 m. birželio 2 d. raštu antstolis informavo valstybės įmonę Turto banką apie V. J. palikimą ir paprašė jį perimti valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0047/04/01363, b. l. 41). 2017 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, kreipėsi į notarą dėl V. J. palikimo priėmimo (vykdomoji byla Nr. 0047/04/01363, b. l. 42). 2018 m. kovo 7 d. skundžiamu patvarkymu Nr. 036-1087 antstolis pakeitė skolininką V. J. jo pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininko V. J. prievolė nuo 2000 m. birželio 15 d. buvo paviešinta per viešą teismo procesą, taip pat viešame Teisingumo ministerijos ir jos įgaliotos įstaigos VĮ Registrų centro administruojamose Antstolių informacinėje sistemoje ir Vieningame vykdomųjų bylų sąvade.

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis). LR CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (LR CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte, neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, LR CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Šiuo atveju apie skolininko V. J. skolą pareiškėja buvo informuota praėjus daugiau nei penkeriems metams, t. y. 2016 m. birželio 2 d. antstolio raštu. Nei antstolis, nei kreditorė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ dėl minėto termino atnaujinimo į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad palikimą priėmusi Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, tiesiogiai apie kreditorinį reikalavimą LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka informuota nebuvo. Tačiau kyla pagrindas svarstyti dėl kitų įstatymu nustatytų kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų.

Pagal LR CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditoriai gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Antstolio V. Drungilo 2018 m. balandžio 4 d. patvarkyme dėl pateikto skundo teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis bei šios teisės normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino). Antstolis nurodo, jog pareiškėja buvo tinkamai informuota apie skolininko V. J. skolas, nes skolininko nekilnojamajam turtui areštas taikytas bei akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinis reikalavimas viešame registre išviešintas nuo 2004 m. spalio 13 d. Teismas su šiuo antstolio argumentu nesutinka, nes vykdomojoje byloje Nr. 0047/04/01363, kurioje priimtas skundžiamas patvarkymas, joks skolininko V. J. turto areštas, siekiant užtikrinti akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinį reikalavimą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-626-01/2000, atliktas nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas). Šiuo atveju antstolio minimas skolininko V. J. turto areštas buvo atliktas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0047/02/00751, pradėtoje pagal Telšių rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. L2-1348 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. 2004 m. spalio 13 d. turto arešto akte konkrečiai nurodytas turto arešto pagrindas - Telšių rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. L2-1348/99 (vykdomoji byla Nr. 0047/02/00751, b. l. 25). Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0047/04/01363 skolininko turto areštas taikytas nebuvo. Nepaisant to, kad skolininko V. J. kreditorius abiejose vykdomosiose bylose sutampa, tačiau tik viena skola buvo tinkamai išviešinta ir pareiškėja pagrįstai nurodo nebuvusi tinkamai informuota būtent apie kreditorinį reikalavimą vykdomoje byloje Nr. 0047/04/01363.

Be to, atmestini antstolio patvarkyme išdėstyti argumentai, jog tinkamą pareiškėjos informavimą atitinka Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) pateikti duomenys. AIS, skirtingai nei, pvz. Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (LR CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose (AIS nuostatų 5 punktas).

Pažymėtina, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Tai, jog AIS yra valstybės sistema, savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad AIS nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie visų AIS duomenų. Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (LR CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareiga ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-92-219/2018 25, 26 punktai).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie kreditorės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinį reikalavimą, kilusį Telšių rajono apylinkės teismo 2000 m. liepos 3 d. vykdomojo rašto Nr. 2-626-01/2000 pagrindu, todėl antstolis 2018 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. 036-1087 nepagrįstai pakeitė skolininką V. J. jo pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir šis antstolio Vaido Drungilo patvarkymas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Vaido Drungilo 2018 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. 036-1087 vykdomojoje byloje Nr. 0047/04/01363.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.