Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2S-1110-794/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40320-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.; 3.1.1.2.7.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“, B. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“, B. J. ir A. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikas ir tretiesiems asmenims G. Š., L. J., I. Š., B. Š., D. Š., J. D., J. U., I. Š. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Gerovės konservai“, B. J., A. J. teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Gerovės“ konservų fabriko 2016 m. spalio 24 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, priimtą 1 darbotvarkės klausimu, kurio nuspręsta: „Nuo 2017 m. sausio 31 d. iš bendrovės vadovo pareigų atšaukti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. vasario 1 d. bendrovės vadovu išrinkti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Įgalioti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus, įskaitant įrašą darbo sutartyje, ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamai įforminti darbo sutarties su atšaukiama bendrovės vadove A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Įgalioti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), pasirašyti su naujai išrenkamu Bendrovės vadovu sudaromą darbo sutartį. Naujai išrinktai bendrovės vadovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti darbo laiką – aštuonių valandų per dieną, keturiasdešimt valandų per savaitę, ir atlyginimą, lygų devyniems šimtams dvidešimt šešiems eurams, neatskaičius mokesčių. Įgalioti naujai išrinktą Bendrovės vadovę G. Š., jai pradėjus eiti Bendrovės vadovo pareigas, bendrovės vardu pasirašyti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus pranešti Juridinių asmenų registrui apie Bendrovės vadovo pasikeitimą“. Ieškovai pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti UAB „Gerovės“ konservų fabriko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 1 klausimu, vykdymą. Ieškovės nurodė, kad ginčijamu nutarimu paskirta nauja UAB „Gerovės“ konservų fabriko vadovė G. Š. yra pradėjusi atlikinėti esminius pertvarkymus bendrovėje ir veikia prieš UAB „Gerovės“ konservų fabriko bei jos akcininkų interesus. Tokiais veiksmais ieškovės laiko tai, jog yra nutrauktos sutartys su UAB „Gerovės“ konservų fabriko interesus atstovavusiu advokatu N. K.; naujai paskirta vadovė UAB „Gerovės“ konservų fabriko vardu 2017 m. vasario 10 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl UAB „Gerovės“ konservų fabriko apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27773-545/2016, atsisakymo. Ieškovės laiko, jog tokiu veiksmu G. Š. siekia sau asmeninės naudos, nes tokiu atveju UAB „Gerovės“ konservų fabrikui turėtų sumokėti G. Š. ir kitiems minėtos civilinės bylos ieškovams 3 000,00 EUR priteistų atstovavimo išlaidų. Ieškovės taip pat pažymėjo, kad yra ir kita civilinė byla, kurioje ieškovė G. Š. reiškia turtinius reikalavimus UAB „Gerovės“ konservų fabrikas dėl 695,09 EUR palūkanų priteisimo. Teismas 2016 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-34548/820/2016, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko G. Š. 579,24 EUR kompensuojamųjų palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą. UAB „Gerovės“ konservų fabrikas yra pateikęs apeliacinį skundą ir dėl minėto teismo sprendimo, todėl tikėtina, jog G. Š. imsis veiksmų uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas vardu dėl atsisakymo ir nuo šio apeliacinio skundo, kas, ieškovių nuomone, sąlygos nuostolius UAB „Gerovės“ konservų fabrikui. Atsakovas UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Nurodė, kad būtent buvusi bendrovės vadovė A. J. veikė priešingai įmonės interesams, iššvaistė bendrovės turtą, naudojo bedrovės lėšas su ja susijusių juridinių ir fizinių asmenų turtiniams interesams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės nurodo, kad sprendimo vykdymo apsunkinimu ginčo situacijoje laikytini naujos vadovės veiksmai, kuriais bendrovei ir jos akcininkams daromi nuostoliai. Šie apeliančių argumentai pagrįsti vien subjektyviais motyvais, t. y. prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nenurodo konkrečių susidariusių nuostolių, mechaniškai kartoja, jog nauja bendrovės vadovė G. Š. veikia priešingais bendrovei interesais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog proceso šalies sprendimas dėl tolimesnio bylinėjimosi tikslingumo pats savaime nereiškia tokio sprendimo žalingumo UAB „Gerovės“ konservų fabriko interesams. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitoje byloje, kurioje, apeliančių teigimu, taip pat galimai atsakovo vadovė taip pat atsiims apeliacinį skundą, matyti, jog skundas nebuvo atsiimtas, civilinė byla išnagrinėta apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e2A-1327-661/2017). Tokie duomenys tik patvirtina, kad apeliantės prašymą grindžia išimtinai tik savo vidiniais įsitikinimais. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis), o ne išnagrinėti šalių ginčą iš esmės. Šiuo atveju, apeliančių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti UAB „Gerovės“ konservų fabriko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo vykdymą visiškai absoliučiai sutampa su nagrinėjamos bylos materialiuoju reikalavimu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tenkinus ieškovių (apeliančių) ieškinys teismo sprendimo įvykdymui nekiltų grėsmės – įmonės vadovė G. Š. būtų atšaukta iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko generalinės direktorės pareigų. Kartu nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir siekiant išvengti naujų teisminių ginčų, šalių teisių pažeidinėjimo, žalos padarymo akcininkams, kadangi kaip jau ir minėta, apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas būtų nustatęs, jog bendrovei ar jos savininkams (akcininkams) būtų daroma žala (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankami įrodymų, kurie pagrįstų būsimo, galimai ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsauso priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Be to, nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Nagrinėjamu atveju, apeliančių teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į apeliančių nurodytą praktiką, tačiau teismas ja nesivadovavo ir jokių motyvų dėl to nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliančių nurodyta civilinė byla Nr. 2S-292-544/2008 ir Nr. e2S-1488-577/2015 yra panašios, tačiau tai neįpareigojo pirmosios instancijos teismo priimti tokį pat sprendimą, t. y. teismas atsižvelgė į konkrečioje, šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Apeliančių minimos bylos su narinėjama byla siejasi tik tuo, jog bylose pareikšti tokio paties pobūdžio reikalavimai bei tokios pat rūšies laikinosios apsaugos priemonės, tačiau skiriasi aplinkybės, kurias teismą vertino, spręsdamas, ar įmonės vadovo funkcijas atliekančio asmens veiksmai apsunkins galimai ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymą (CPK 144, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliančių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidęs Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį bei būtų nuklydęs nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nėra įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.