- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 1-32-336/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00582-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 1) 2006 - 11-27 pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2007-11-26 pagal LR BK 178 str. 2 d.1 m. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. gegužės 26 d., laikotarpyje nuo 23, 00 val. iki 24,00 val., viešoje vietoje- prie fontano, esančio Parko g., Vilainių k., Vilainių sen., Kėdainių r., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, spyrė 1 kartą ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam V. P. į galvą, o šiam nugriuvus ant žemės, plūsdamas necenzūriniais žodžiais sudavė kumščiais ir įspyrė kojomis ne daugiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas jam veido sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdjimą viršutinės lūpos srityje ir dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą bei pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. K. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-05-26 nurodytu laiku kartu su P. S. prie V. P. namų rūkė jo cigaretes ir gėrė jo alų. Po to nukentėjęs nupirko 4 butelius po 1 l talpos alaus, kurį jie 4, dar prisijungus ir K. B. gėrė Parko g. Vilainių k. prie fontano. Išgėrus alų jis kažko supyko ant nukentėjusio, dėl ko supyko negali pasakyti, nes buvo girtas bei vartojo raminamuosius vaistus, spyrė koja sėdinčiam nukentėjusiam ant suoliuko į galvą, o kai jis nugriuvo ant žolės, jam sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne daugiau 10 kartų, pripažįsta, kad plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad nukentėjusio atsiprašė, sutinka iš esmės su civ. ieškiniu pareikštu nukentėjusio ir ligonių kasos, tačiau nurodė, kad neturi pinigų, tokias sumas atlyginti jam sunku.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo parodymais bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą .
Nukentėjęs V. P., parodė, kad 2013-05-26 išgėrinėjo su kaltinamuoju ir dar dvejais asmenimis. Pirmiausiai išgėrinėjo pas jį namuose, po to nusipirkę parduotuvėje 4 butelius alaus po 1 litrą talpos, ėjo prie fontano, esančio Parko g., Vilainių k., Kėdainių r. , kur keturiese, tai jis, kaltinamasis, K. B. ir P. S., gėrė alų. Nurodė, kad jis pats buvo irgi pakankamai girtas. Besišnekant jis prisėdo ant suoliuko ir snūduriavo. Netrukus pajuto stiprų smūgį į galvą, po ko nukrito ant žemės, bandė keltis, tačiau prie jo pribėgęs kaltinamasis, koliodamasis necenzūriniais žodžiais, pradėjo spardyti, daužyti rankomis. Nurodė, kad jis nieko nesuprato dėl ko tai vyksta. Įvykio dieną jokio pykčio, konflikto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo. Prie fontano gerdami alų kalbėjosi apie darbus. Nurodė, kad kai atsikėlė po sumušimo, jų jau nebebuvo. Nurodė, kad jam buvo sumuštas veidas, padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimas viršutinės lūpos srityje ir dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas. Ligoninėje buvo gydomas 4 dienas, po to ambulatoriškai gydėsi namuose. Labiausiai jam skaudėjo nugarą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį šoką, stresą, dėl sužaloto veido gėda buvo išeiti į gatvę ir bendrauti su žmonėmis. Dėl to reiškia civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė tik tyrėjai paaiškinus, kad atsiprašius bus skiriama lengvesnė bausmė. O iki tol kai susitikdavo jis pastoviai grasindavo, jokio atsiprašymo nebuvo iš jo pusės.
Iš byloje esančių liudytojos D. P. parodymų (b. l. 31-32) matyti, kad 2013 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, vakare jos sūnus V. P. iš namų išėjo su draugais P. S. ir V. K. . Apie 4.00 val. ryto jis sugrįžo ir ji pamatė, kad sūnaus veidas sutinęs ir nusėtas mėlynėmis, jis dejavo, sūnus buvo stipriai sumuštas, sakė, kad jį sumušė V. K.. Nurodė, kad buvo akivaizdžiai matyti, kad sūnus stipriai sumuštas, nes ne tik veidas bet ir visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Labai išsigandusi ji jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnus yra ramaus ir nekonfliktiško būdo, o V. K. agresyvus, neprognozuojamo elgesio, vartojantis kažkokius narkotikus (b.l.31-32).
Iš byloje esančių liudytojo K. B. parodymų (b. l. 33) matyti, kad 2013-05-26 vakare, nuo 21.30 val. su pažįstamais P. S. ir V. K. bei V. P. prie fontano Parko g. Vilainių k. Kėdainių r. gėrė nusipirktą alų, šnekučiavosi, nesipyko. Apie 23-24 val. besėdėdami ant suoliuko V. K. sukonfliktavo su V. P. ir pradėjo grumtis bei muštis tarpusavyje ir abu nukrito ant suolo. Kas pirmas pradėjo muštis ir kas kam kiek sudavė smūgių, nematė. Mušdamiesi vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Muštynės nurimo savaime. Po jų V. gulėjo ant žemės, o jie visi trys nuėjo į degalinę .
Iš byloje esančių liudytojo P. S. parodymų (b. l. 34) matyti, kad 2013-05-26 vakare, prieš susitinkant prie fontano Parko g. Vilainių k. Kėdainių r.., V. P. prie savo namų vaišino V. K. alumi, jie kiekvienas išgėrė po 1litrą alaus, V. nupirko 4 l alaus kurį keturiese prie fontano gėrė. Apie 23-24 val. sėdėdami ant suoliuko V. su V. pradėjo ginčytis tarpusavyje, dėl ko, nepamena. Jis su K. B. į konfliktą nesikišo, buvo nuošaliau, kalbėjosi. Bekalbant pamatė, kad V. su V. abu atbuli nuo suoliuko nukrito ant žemės ir gulėdami grūmėsi, rankomis smūgiavo vienas kitam. Kas kam ir kiek smūgių sudavė, neskaičiavo. Kas pirmas sudavė taip pat nematė. Smūgiuodami vartojo necenzūrinius žodžius ,o jie su Kęstu į konfliktą nesikišo, jis nurimo savaime, truko labai trumpai. V. atsikėlė nuo žemės ir jie ,V. palikę gulėti ant žemės, nuėjo į degalinę .
Iš byloje esančio nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjęs patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietas Parko g. Vilainių k. Kėdainių r. kur prie fontano 2013-05-26 apie 21,30 val. girtavo, kur nuo 23,00 val. iki 24,00 val. buvo sumuštas kaltinamojo, kur nugriuvo nuo smūgio (b. l. 18-20).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G197/13(12) matyti, kad V. P. padaryti sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdijimas viršutinės lūpos srityje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas. objektyviai yra užsifiksavę trijų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau, bei, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu , sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan. Kadangi dėl dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. ir dėl šio sužalojimo V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16-17).
Iš byloje esančio 2013-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą Parko g. Vilainių k. Kėdainių r. yra aikštelė su fontanu ir suoliukais , prie kurių primėtyta butelių, nuorūkų ir kitų šiukšlių (b. l. 4-8).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis akivaizdžiai, viešoje vietoje, Parko g. prie fontano, kuris kaip nustatyta byloje - pagal įvykio vietos apžiūros protokolą (b.l.4-8) yra priešais Vilainių seniūnijos pastatą, aikštelė, t.y. viešoji vieta, kurioje lankosi žmonės; pašalinių asmenų akivaizdoje, tuo metu kartu buvusių liudytojų K. B. ir P. S. akivaizdoje, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t.y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusio, iš chuliganiškų paskatų naudojo fizinį smurtą nukentėjusio atžvilgiu, koliojo jį necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis konflikto neprovokavo, priešingai nustatyta, kad buvo pradėjęs snausti, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusio nebuvo jokio asmeninio konflikto. Kaltinamasis tyčia 1 kartą ant suoliuko sėdinčiam nukentėjusiajam V. P. spyrė į galvą, o šiam nugriuvus ant žemės, plūsdamas necenzūriniais žodžiais sudavė kumščiais ir įspyrė kojomis ne daugiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis viešoje vietoje, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams, neesant jokio teisėto pagrindo, be rimtos dingsties, t.y. iš chuliganiškų paskatų - kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas. Kaltinamasis savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą - t.y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusio sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir BK 138 str.2 d.8 p.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. nesunkus (LR BK 11str.3d.), pagal BK 138 str.2 d.8 p. apysunkis (BK 11str.4d.), nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties, sunkių pasekmių nesukėlė.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas ( teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka ), jis baustas administracine tvarka (b. l. 88-91), kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio, nusikaltimo padarymo metu dirbo ( b. l. 94), šiuo metu, kaip nurodė jis pats apie 1 mėnesį laiko nedirba (b. l. 96 ), nukentėjusiam žalos neatlygino ; jis yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nuo 2007 m., Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 48), pagal specialisto išvadą, jam netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 50); jis nevedęs, turi mažametį sūnų gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei atsižvelgus į visas aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindo skirti l/a bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Taip pat teismas daro išvadą, kad yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p., teismas daro išvadą, kad kaltinamojo asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas daro išvadą, kad byloje taikyti LR BK 38 str. nuostatas nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos ( neatlyginta žala, nesusitarė dėl žalos atlyginimo, nesurašė susitaikymo protokolo, nukentėjęs neišreiškė noro taikytis), be to pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM –1820,40 Lt sumai (b. l. 24) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 26), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo.
Civ ieškinys pareikštas nukentėjusiojo dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė bendravimo su aplinkiniais nepatogumų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio gydimosi periodas buvo neilgas, šiuo metu jis darbingas, liekamųjų reiškinių nėra. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 93), turi mažametį sūnų (b. l.57), savo turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjęs nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju , įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas , bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam buvo padaryta veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdijimas viršutinės lūpos srityje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas; dėl dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. ir dėl šio sužalojimo V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu nukentėjęs darbingas, dirba, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė reputacijai, nukentėjęs gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą, nesumažino karjeros galimybių. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo - 3000 litų ( šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudž. bylose Nr. 2K-170/2007; 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-586/2012, 2K-263/2013 buvo priteista nuo 800 Lt iki 10000 Lt), likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Sutinkamai su LR BPK 105 str. 106 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidų – 22,50 Lt, pašto išlaidų , valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297str. 302-303 str.
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį:
-pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. - laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams.
-pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.- laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams.
Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams devyniems (9) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams dviem (2) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vienerių (1) metų ir aštuonių (8) mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį: neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 22,00 val. iki 06,00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; bei iki 2014-03-01 pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ;
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civ. ieškinį pareikštą valstybinės ligonių kasos prie LR SAM tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo V. K. - 1820,40 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą.
Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo V. K. - tris tūkstančius (3000) litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusio V. P. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistojo V. K. proceso išlaidas - 22,50 Lt pašto išlaidų , valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.