- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1833-947/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17755-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. Č., A. A., valstybės įmonė „Turto bankas“
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims T. Č., A. A., valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, T. Č., A. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė D. B. (toliau – ir palikėja), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti palikimo priėmimo tikslu.
2. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė šias faktines aplinkybes:
- (duomenys neskelbtini) L. B. ir D. B. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) L. B. ir D. B. gimė dukra T. Č., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A.
- (duomenys neskelbtini) L. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo:
· pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
· kitus inžinerinius statinius – silosinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
· kitus inžinerinius statinius – silosinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Nekilnojamasis Turtas).
- (duomenys neskelbtini) palikėja notarine dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui J. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini):
· žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
· kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- (duomenys neskelbtini) mirė L. B. (duomenys neskelbtini) palikėja paveldėjo mirusiojo L. B. palikimą – Nekilnojamąjį Turtą. Apie šį paveldėjimą pareiškėjui nebuvo žinoma. Dėl sunkios sveikatos būklės paskutinius keletą savo gyvenimo metų palikėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur ją slaugė ir prižiūrėjo pareiškėjas. Taigi, palikėja kartu su visais savo asmeniniais daiktais gyveno kartu su pareiškėju. (duomenys neskelbtini) mirė palikėja. Ji nebuvo sudariusi testamento. Palikėjos palikimą sudarė:
· Nekilnojamasis Turtas (apie kurį pareiškėjui nebuvo žinoma);
· palikėjos asmeniniai daiktai: televizorius, lova, spinta, kilimas, šaldytuvas, siuvimo mašina, veidrodis, nuotraukos, maldaknygė (toliau kartu – asmeniniai daiktai).
- Mirus palikėjai, į notarą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius po jos mirties nesikreipė nei pareiškėjas, nei kiti įpėdiniai pagal įstatymą, ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo. Aplinkybę, jog paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta, patvirtina testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog po palikėjos mirties testamentų registre nėra įregistruotų nei palikimo priėmimo, nei palikimo atsisakymo faktų.
- Pareiškėjas manė, jog kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nebūtina, kadangi nėra ginčo dėl palikimo priėmimo, o tiek, kiek jam buvo žinoma, registruotino turto palikėja neturėjo, kadangi visą jam žinomą palikėjos registruotą turtą mirusioji padovanojo pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, palikėjos palikimą sudarė tik jos asmeniniai daiktai, todėl pareiškėjas manė, jog kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nebūtina – pareiškėjas tiesiog toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyveno ten, kur buvo visi palikėjos asmeniniai daiktai.
- Pareiškėjas priėmė visą jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausantį turtą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti – naudojo, saugojo, prižiūrėjo palikėjos asmeninius daiktus, t. y. faktiškai valdė palikėjos asmeninius daiktus kaip savo. Palikėjos asmeniniai daiktai: televizorius, lova, spinta, kilimas, šaldytuvas, siuvimo mašina, veidrodis, nuotraukos, maldaknygė, liko paskutinėje jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), todėl po palikėjos mirties pareiškėjas, laikydamas save teisėtu jos palikimo paveldėtoju, nedelsiant ėmė valdyti mirusiosios asmeninius daiktus kaip savo.
- 2025 m. vasarą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) kreipėsi į pareiškėją, kadangi šis yra palikėjos sūnus ir įpėdinis pagal įstatymą. Bendrovė nurodė pareiškėjui, jog palikėjai asmenine nuosavybės teise priklauso Nekilnojamasis Turtas, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu bendrovė nuomojasi valstybinį žemės sklypą, turi registruoto nekilnojamojo turto ir vykdo veiklą. Sužinojus, jog dalis adresu (duomenys neskelbtini) esančių nekilnojamojo turto vienetų (Nekilnojamasis Turtas) priklauso palikėjai, o ne bendrovei, bendrovė pasiūlė įsigyti Nekilnojamąjį Turtą iš teisėto valdytojo. Taigi, susiklostė situacija, kuomet bendrovė pasiūlė įsigyti Nekilnojamąjį Turtą iš teisėto savininko ir valdytojo, tačiau Nekilnojamasis Turtas yra įregistruotas palikėjos vardu, o po jos mirties Nekilnojamojo Turto paveldėjimo klausimas vis dar neišspręstas.
- Pareiškėjas neturi paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio, jog jis priėmė palikėjos palikimą, todėl pareiškėjas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių į paveldėtą turtą – Nekilnojamąjį Turtą. Atsižvelgiant į tai, jog po palikėjos mirties pareiškėjas priėmė palikėjos palikimą (asmeninius palikėjos daiktus) faktiškai pradėjęs jį valdyti, pareiškėjas kreipiasi į teismą, kad juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo, jį faktiškai valdant, būtų nustatytas. Nustačius nurodytą juridinį faktą, pareiškėjas galės laisvai ir netrukdomai įgyvendinti turtines teises į paveldėtą turtą ir remtis tuo prieš trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jame prieštaravimų juridinio fakto nustatymui nepareiškė, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys T. Č. ir A. A. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad visiškai sutinka su pareikštu pareiškimu. Patvirtina, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos; nepretenduoja į D. B. palikimą ir sutinka, kad J. B. jį priimtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
6. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą po jo motinos D. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) D. B. su L. B. sudarė santuoką (b. l. 9, 10). Palikėja su L. B. santuokoje susilaukė trijų vaikų – T. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). L. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10, 28). Kiti palikėjos vaikai (be pareiškėjo) į civilinę bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis.
8. Iš byloje esančio mirties liudijimo nustatyta, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Mirus palikėjai, po jos mirties į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina į bylą pateiktas Testamentų registro išrašas, mirusi pareiškėjo motina nebuvo sudariusi testamento, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo/atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo/atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 36).
9. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į šį turtą (b. l. 13–27):
- pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
- kitus inžinerinius statinius – silosinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
- kitus inžinerinius statinius – silosinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
10. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), mirus jo motinai D. B., priėmimo faktą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
12. Iš pareiškėjo atstovo žodinių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog palikėja dėl sunkios sveikatos būklės paskutinius keletą savo gyvenimo metų gyveno su pareiškėju, kuris ją slaugė ir prižiūrėjo (b. l. 32–33). Palikimą po savo motinos mirties pareiškėjas priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – naudojo, saugojo, prižiūrėjo palikėjos asmeninius daiktus, t. y. faktiškai valdė palikėjos asmeninius daiktus kaip savo (b. l. 37–44). Kiti įpėdiniai neišreiškė valios priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, T. Č., A. A. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
13. Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių duomenys neprieštarauja vieni kitiems, teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjo atstovo žodinius paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas po motinos D. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
14. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas
15. Valstybė šioje byloje patyrė 10,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R- 386/1K- 411 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R- 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo J.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,86 Eur (dešimties eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.