Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus laisvės atėmimu 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš I. I. priteista: L. I. 321,99 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei G. I. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. nuteista už tai, kad 2015 m. gegužės 2 d. apie 23.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) kaime, esančio gyvenamojo namo kambaryje, po išgertuvių dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio diržu suspaudė kaklą miegančiam ir dėl to buvusiam bejėgiškos būklės savo šeimos nariui – buvusiam sutuoktiniui S. I., dėl ko nukentėjusysis mirė nuo mechaninio uždusimo, tokiu būdu tyčia nužudė S.I..

Apeliantė, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, neneigia padariusi labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes, ir skundžia nuosprendį tik nesutikdama dėl paskirtos, jos manymu, aiškiai per griežtos bausmės. Apeliantė taip pat sutinka su teismo nustatyta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad ji nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nurodo, kad yra nustatyta ir jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jos laisvanoriškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Jos elgesys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios leido greitai ir išsamiai ištirti nusikalstamą veiką ir išnagrinėti bylą, tai rodo jos aktyvią nuoširdžią atgailą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė nuteistoji I. I. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. I. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo įvertinti visas bausmės dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir sušvelninti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, I. I. parinkdamas bausmės dydį už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, padarymą tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2)nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Skiriant bausmę laikomasi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų atsižvelgti į : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013).

Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad nuteistoji siekia, jog šioje baudžiamojoje byloje jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis būtų pripažinta tai, kad ji savo kaltę dėl jai inkriminuotos veikos pripažįsta ir dėl padarytos veikos labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nukentėjusiojo provokuojantį elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinė nutartis 2K-7-54-677/2015). Iš nuosprendžio turinio (nuosprendžio 4 lapas) matyti, kad teismas tokią nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė ir ji buvo įvertinta skiriant bausmę. Nuosprendyje teismas svarstė ir lengvinančios atsakomybę aplinkybės – nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio įtakos nusikaltimo padarymui, nustatymo šioje byloje klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai taikė teismų praktikoje susiformavusius nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų, rizikingo elgesio sąvokų aiškinimus, rėmėsi kasacinės instancijos nutartimis formuojama praktika. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje teigti, jog nukentėjusiojo S. I. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo prasme, ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajai skirtiną bausmę, teisingai nustatė, kad jos atsakomybę sunkina tai – kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos neteisėtiems veiksmams atlikti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aptariamu atveju teismas, įvertinęs nuteistosios vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir vieną lengvinančią aplinkybę, parinkdamas I. I. skirtinos bausmės dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos bei jos asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistoji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurio pasekmės yra negrįžtamos, visuomenei padaryta didelė žala netekus jos nario. I. I. padarytas tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajai skirtinos bausmės dydį, visiškai pagrįstai įvertino ir aplinkybes, kad I. I. laikoma neteista, nes teistumas išnykęs, buvo bausta administracine tvarka, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos asmenų sąrašą dėl nuolatinio girtavimo, ji nedirbo ir darbo biržoje registruota nebuvo, kurios akivaizdžiai neigiamai apibūdina nuteistosios asmenybę. Teismo išvados nuosprendyje dėl bausmės paskyrimo I. I. motyvuotos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui I. I. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, padarymą skirti 13 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, nei sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkis. Tokio dydžio bausmė pripažintina veiksminga bausme, atitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teisinga, proporcinga, adekvati nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra aiškiai per griežta.

Visiškai nepagrįstas apeliantės skunde teiginys, kad įvertinus jos elgesį po nusikaltimo padarymo , t.y. tai, kad ji iškart telefonu į Bendrosios pagalbos centrą pranešė apie padarytą nusikaltimą, kaip lengvinančią jos atsakomybę aplinkybę ir susiejus tai su daliniu žalos atlyginimu, yra pagrindas skirti jai švelnesnę, nei padaryto nusikaltimo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 1 dalis).

BK 62 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta įstatymo nuostata, kad teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei nusikaltimą padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Nuosprendyje nuteistosios elgesys po nusikaltimo padarymo buvo įvertintas pripažįstant jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Byloje duomenų apie savanorišką žalos atlyginimą (kaip nurodoma apeliaciniame skunde – dalinį atlyginimą) nėra. Nukentėjusiosios L. I. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnamečio nukentėjusiojo G. I. atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priteisti skundžiamuoju nuosprendžiu. Taigi, nesant BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. I. apeliacinį skundą atmesti.