Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Renaldai Kučinskaitei, išteisintajai J. P., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistosios I. B. gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, nuteistosios N. K. gynėjui advokatui Vytautui Tučkui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros, nuteistųjų N. K. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. K. (iki santuokos – K.) pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. dokumentų) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. kredito) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. dokumentų) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. kredito) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

I. B. (iki santuokos – B.) pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

J. P. išteisinta neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteista pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. dokumentų), BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. kredito), BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. dokumentų), BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. kredito), o I. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

N. K. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo bei, veikdama kartu su I. B., ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 17 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. vasario 11 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1, 2010 m. kovo 4 d. autorinę sutartį Nr. 10/04, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. kovo 29 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-218, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. balandžio 27 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 02, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-276, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. gegužės 31 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 03, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-328, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. birželio 28 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-399, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. liepos 31 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-449, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. rugpjūčio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 06, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-501, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. rugsėjo 27 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-542, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. spalio 31 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-605, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. lapkričio 29 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 09, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-674, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2010 m. gruodžio 24 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-729, autorinės užsakymo sutarties Nr. 10/04 2011 m. sausio 26 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11-0029, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Alytuje, (duomenys neskelbtini), I. B. įrašė tariamai gautas sumas ir pasirašė ties savo pavarde bei grafose „gavėjo parašas“, taip patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas. Šiuos dokumentus laikė ir panaudojo ne vėliau kaip 2011 m. vasario 17 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), N. K. kartu su I. B. pateikdamos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu I. B. vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą.

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, N. K. vadovaudama nusikalstamai veiklai bei veikdama bendrai su I. B. apgaule gavo kreditą, tai yra: ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 17 d. įkalbėjo I. B. pateikti žinomai netikrus dokumentus apie savo pajamas ir sudaryti su AB banku „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 40000 Lt sumai ir ją gavus, perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas pati vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už I. B.. 2011 m. vasario 17 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ patalpose I. B. pateikus žinomai netikrus dokumentus ir pasirašius asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-007940-CL 40000 Lt sumai, taip suklaidino banką ir apgaule N. K. naudai iš banko gavo 40000 Lt dydžio kreditą.

N. K. taip pat parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagamino žinomai netikrus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2009 m. kovo 1 d. autorinę sutartį Nr. 2009-014, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. gegužės 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 419, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. birželio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 16, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 467, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. liepos 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 17, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 492, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. rugpjūčio 15 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 511, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. rugsėjo 11 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 534, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. spalio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 552, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. lapkričio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 21, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 574, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. gruodžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 22, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 594, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. sausio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 23, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 011, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. vasario 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 24, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 049, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. kovo 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 104, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. balandžio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 127. Juos pagamintus laikė ir panaudojo ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 28 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), pateikdama AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu J. P. vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą.

Tęsiant nusikalstamus veiksmus, N. K., vadovaudama nusikalstamai veiklai, apgaule gavo kreditą, tai yra: ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įkalbėjo J. P. sudaryti su AB „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 50000 Lt sumai, ją gavus perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos vartojimo sutarties sąlygas vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už J. P.. Ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ patalpose N. K. pateikus žinomai netikrus dokumentus ir J. P. pasirašius asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-019122-CL 50000 Lt sumai, taip N. K. suklaidino banką ir apgaule savo naudai gavo iš banko 50000 Lt dydžio kreditą.

J. P., veikdama bendrai su N. K., apgaule gavo kreditą, tai yra: ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įkalbėta N. K. pateikti žinomai neteisingus dokumentus apie savo pajamas ir sudaryti su AB „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 50000 Lt sumai, ją gavus perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos vartojimo sutarties sąlygas vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už J. P., 2011 m. balandžio 28 d. AB „Swedbank“, Alytuje, (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai neteisingus dokumentus apie savo pajamas ir pasirašė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-019122-CL 50000 Lt sumai, taip suklaidino banką ir apgaule savo ir N. K. naudai gavo iš AB „Swedbank“ 50000 Lt dydžio kreditą.

J. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šios LR BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo išteisinta.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo kaltinta ir tuo, kad veikdama kartu su N. K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino žinomai netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, tai yra: ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui N. K. nurodė pagaminti žinomai netikrus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2009 m. kovo 1 d. autorinę sutartį Nr. 2009-014, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. gegužės 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gegužės 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 419, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. birželio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 16, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 467, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. liepos 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 17, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 492, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. rugpjūčio 15 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 511, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. rugsėjo 11 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 534, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. spalio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 552, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. lapkričio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 21, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 574, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2010 m. gruodžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 22, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 594, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. sausio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 23, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 011, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. vasario 12 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 24, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 049, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. kovo 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 104, autorinės užsakymo sutarties Nr. 2009/014 2011 m. balandžio 10 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 127. Ji (J. P.) pagamintus laikė ir panaudojo ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 28 d. kartu su N. K. pateikdama AB „Swedbank“, Alytuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu savo vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą.

J. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šios LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo išteisinta.

Nuteistoji I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimti naują procesinį sprendimą, t. y. vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo D. B. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminą su užstatu arba be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad ji įvykdė du nesunkius nusikaltimus įtakojant N. K. ir nežinant apie jos suplanuotas ir daromas nusikalstamas veikas, dėl padarytų veikų pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau ji neteista, be to, teismas nustatė, kad jos vaidmuo buvo antraeilis. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra jos sutuoktinio D. B. prašymas perduoti ją pagal laidavimą, tačiau teismas nevertino to, kad nuteistosios sutuoktinis pagal jį teigiamai charakterizuojančius duomenis gali jai daryti teigiamą įtaką. Mano, kad nors šiuo atveju padarytos kelios nusikalstamos veikos, tačiau jos yra tęstinės, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl tai neužkerta kelio jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Teigia, kad būtent nuteistoji N. K. organizavo ir gamino netikrus dokumentus, dėl kreditų gavimo suinteresuotumą turėjo tik N. K., nes abu gauti kreditiniai pinigai, tuojau pat buvo perskolinti jai. Tuo tarpu apeliantės padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta gyvenimiško nepatyrimo, pasitikėjimo kitais asmenimis bei, anot I. B., neparodo tikrosios jos vertybinės orientacijos. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju žala niekam, išskyrus ją pačią (Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu AB „Swedbank“ naudai iš I. B. priteistas 39371,30 Lt (arba 11402,71 Eur) negrąžintas kreditas), nepadaryta, todėl nagrinėjamu atveju ji atitinka visas įstatyme keliamas sąlygas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.

Apeliaciniame skunde nuteistoji N. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir ją išteisinti, o J. P. nuteisti dėl šiai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teigia, kad jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo išduodami kreditai, ji negamino. Anot šios apeliantės, pirmosios asmeninės kredito linijos sutarties sudarymui tikrovės neatitinkančius dokumentus apie I. B. pajamas sudarė pati I. B., kuri prisipažino, kad į kasos išlaidų dokumentus apie savo pajamas įrašė esminius ir pagrindinius duomenis, nulėmusius kredito gavimą, t. y. gaunamų pajamų sumas. Tai patvirtino ir banko darbuotoja D. M.. Be to, tai patvirtina kiti bankiniai dokumentai: banke pildoma paraiška kreditui gauti, kurioje kreditą imantis asmuo pats nurodo savo gaunamas pajamas ir pasirašo, kad pateikė teisingus duomenis. Po to pasirašoma asmeninės kredito linijos sutartis. Taigi, pasak apeliantės, ji prie šių pirmosios sutarties dokumentų sudarymo prisidėti negalėjo. Kita vertus, nepaneigta, kad antroji asmeninės kredito linijos sutartis dėl J. P. kredito gavimo galėjo būti sudaryta prie tokių pačių aplinkybių, kaip ir I. B.. Juolab, kad pati J. P. padengė anksčiau savo imtą paskolą, tik dalį paskolino apeliantei (17000 Lt), o kitą – didžiąją – dalį išsigrynino savo reikmėms. Nepaisant to, nuosprendyje nepaneigta ir tai, kad skirtingų asmenų raštai spausdintomis (didžiosiomis) raidėmis tampa panašūs ir juose beveik visiškai nelieka individualumo. Todėl nesant byloje jokios rašysenos specialisto išvados, apeliantės nuomone, negalima konstatuoti, kad būtent jos raštas panašus į rašymą netikruose J. P. kredito gavimo dokumentuose.

Apeliaciniame skunde N. K. reiškia nesutikimą ir su J. P. išteisinimu, t. y., N. K. manymu, J. P., parengiant paraišką kreditui gauti, galėjo bankui nurodyti tikras savo pajamas ir galėjo pasakyti, kad bankui pateikti dokumentai yra netikri. Tačiau to ji nepadarė, ko pasėkoje kreditas buvo suteiktas ir paimtas. Dėl šios priežasties J. P. teiginys, kad apie savo netikras pajamas ji sužinojo tik po metų laiko banke, buvo klaidinantis teismą. Taigi, N. K. nuomone, akivaizdu, kad J. P. 2011 m. balandžio 28 d. pasirašė asmeninės kredito linijos sutartį ir apgaulės būdu gavo 50000 litų kreditą. Tokiu būdu pati apeliantė kredito gavimo apgaulės nei organizavo, nei darė. Nuteistosios manymu, I. B. ir J. P. teigdamos, kad duomenis apie pajamas į dokumentus įrašė N. K., ją apkalba. Ir, nors pati apeliantė neneigia, kad iš jų skolinosi pinigų ir dalį jų atidavė, tačiau pripažįsta, kad kitos dalies dėl žlugusio verslo grąžinti negali, dėl ko jos kerštauja. Apeliantė taip pat neneigia, jog žinojo, kad I. B. ims kreditą buto remontui, todėl ir paprašė jos, kad jei ji kredito gaus daugiau nei jai pačiai reikia, kad paskolintų apeliantei. O J. P. nors teisme ir teigė, kad kreditas imtas tik dėl N. K., tačiau akivaizdu, jog, gavusi kreditą, tik 17000 litų pervedė į N. K. nurodytą sąskaitą. Todėl, apeliantės manymu, I. B. prireikus paskolos, ji pati pagamino netikrus dokumentus apie savo pajamas, o prireikus paskolos ir J. P., I. B. pagalba tokiu pačiu būdu buvo sudaryti netikri dokumentai apie pajamas ir J. P..

Apeliaciniame skunde prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį dėl J. P. išteisinimo panaikinti ir jos atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti ją kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 MGL (5200 Lt, kas atitinka 1506 Eur) dydžio baudą, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL (3900 Lt, kas atitinka 1129 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (6500 Lt, kas atitinka 1882 Eur) dydžio baudą. Prokurorės nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojos D. M. parodymus apie tai, kad su J. P. ji kalbėjosi apie kaltinamosios gaunamas pajamas, kurios buvo nurodytos bankui pateiktuose dokumentuose. Tačiau J. P. nebuvo nustebusi dėl jos nurodytų pajamų, paklausta kaip uždirba tokias pajamas, ji aiškino, kad reikia dirbti, norint užsidirbti. Taigi, ši aplinkybė, anot apeliantės, įrodo, kad J. P. buvo žinomas pateiktų dokumentų turinys. Tą patvirtina ir AB „Swedbank“ 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. SR/13-9239 (apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas rašto Nr. – 2013-03-07) „Dėl J. P., I. B., R. Ž. suteiktų kreditų“. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja rašte nurodytą informaciją, o būtent, kad J. P. 2011 m. balandžio 28 d. savo parašu patvirtino paraišką kreditui gauti, kurioje prašė Banko suteikti 50000 litų sumos asmeninę kredito liniją 4 mėnesių būsto remontui ir vartojimo reikmėms. Nurodė, kad dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 960 litų dydžio darbo užmokestį bei 3200 litų reguliarias pajamas iš autorinės veiklos, įsipareigojimų kitiems kreditoriams neturi, išskyrus ankščiau prisiimtus įsipareigojimus bankui. Paraiškoje nurodytiems duomenims pagrįsti bankui pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas J. P. mokumo ir rizikos įvertinimas. Bankas priėmė sprendimą suteikti J. P. 50000 litų dydžio vartojimo kreditą. Prokurorė pažymi, kad abejoti liudytojos D. M. parodymų patikimumu nėra pagrindo, kadangi jos parodymai buvo nuoseklūs, jokie artimi tarpusavio ryšiai su kaltinamosiomis nenustatyti. Tuo tarpu J. P., sudarydama sutartį su banku, melagingai nurodė jos paskirtį, neatskleidė, jog pinigai bus paskolinti N. K.. Šios esminės aplinkybės buvo nuslėptos nuo banko. Taigi, šie duomenys tiesiogiai patvirtina, jog J. P. žinojo apie bankui pateiktų dokumentų turinį, kad jie neatitinka tikrovės, tuos dokumentus panaudojo pateikiant bankui ir apgaule gaunant kreditą. Tačiau teismas to nevertino ir J. P. nepagrįstai išteisino. Skunde teigiama, kad skiriant bausmę J. P., atsižvelgtina į tai, jog ji kaltinama dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, nusikaltimai baigti, padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kas sunkina kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę, tuo tarpu lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ji praeityje bausta administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, pajamas, todėl jai skirtina bauda.

Atsikirtimu į apeliacinius skundus išteisintoji J. P. prašo skundžiamą nuosprendį jos atžvilgiu palikti galioti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išteisintoji J. P. ir jos gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė prokurorės ir nuteistosios N. K. skundus atmesti, nuteistosios I. B. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas ir nuteistosios N. K. gynėjas advokatas Vytautas Tučkus prašė tenkinti jų ginamųjų skundus, o prokurorė – J. P. atžvilgiu prašė priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistųjų N. K. (dalį dėl prašymo ją išteisinti) ir I. B. apeliacinius skundus atmesti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nevisiškai laikėsi. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl kai kurių veikų nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize. Nuosprendyje išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai yra pernelyg lakoniški, o teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus. Be to, teismas netinkamai vertino nusikalstamų veikų sutaptis, dėl ko suklydo spręsdamas bausmių skyrimo (dėl bausmės I. B. skyrimo suklydo dar ir netinkamai taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), bendrinimo ir atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą klausimus.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria N. K. ir I. B. pripažintos kaltomis pagal joms inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors ir nepakankamai motyvuota (kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis), tačiau yra teisėta ir pagrįsta. Nepaisant to, kad nuteistoji N. K. neigia padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (dėl I. B. dokumentų), BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 207 straipsnio 1 dalyje (dėl I. B. kredito), BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P. dokumentų), BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 207 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P. kredito), jos kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus N. K. apeliacinio skundo argumentus, jog ji kredito gavimo apgaule tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu nei organizavo, nei darė. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad N. K., pasinaudodama asmenine pažintimi su AB „Swedbank“ darbuotoja D. M., padėjo I. B. ir J. P. gauti paskolas skubos tvarka. Maža to, ji, būdama tiesiogiai suinteresuota kuo didesnio kredito gavimu (nes iš anksto buvo sutarta, kad tiek I. B., tiek J. P. gautus kreditus perskolins jai), buvo ne tik kreditų gavimo, bet ir dokumentų klastojimo iniciatore. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl I. B. ir J. P. bei liudytojos D. M. duotų parodymų, kurie yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo bei pagrindžiami rašytinais byloje esančiais įrodymais, ir leidžia daryti išvadą, jog šie duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl N. K. atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Nuteistoji N. K. neginčija to, kad žinodama, jog ji jau yra paėmusi iš banko paskolą ir antrosios nebūtų gavusi, siekdama gauti apyvartinių lėšų savo verslui, pasiūlė I. B. ir J. P. paimti iš banko paskolas ir jas perskolinti jai. Taigi, N. K. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo bei, veikdama kartu su I. B., ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 17 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino žinomai netikrus dokumentus (susijusius su I. B. pajamomis iš autorinės veiklos), kuriuose I. B. įrašė tariamai gautas sumas ir pasirašė ties savo pavarde bei grafose „gavėjo parašas“, taip patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas. N. K. kartu su I. B. šiuos dokumentus laikė ir panaudojo ne vėliau kaip 2011 m. vasario 17 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), pateikdamos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu I. B. vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, N. K. vadovaudama nusikalstamai veiklai bei veikdama bendrai su I. B. apgaule gavo kreditą, t. y.: ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 17 d. įkalbėjo I. B. pateikti žinomai netikrus dokumentus apie savo pajamas ir sudaryti su AB „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 40000 Lt sumai ir ją gavus, perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas pati vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už I. B.. 2011 m. vasario 17 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ patalpose I. B. pateikus žinomai netikrus dokumentus ir pasirašius asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-007940-CL 40000 Lt sumai, taip suklaidino banką ir apgaule N. K. naudai iš banko gavo 40000 Lt dydžio kreditą.

N. K. taip pat parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo J. P. vardu sudarant asmeninės kredito linijos sutartį ir gaunant kreditą, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagamino žinomai netikrus dokumentus (susijusius su J. P. pajamomis iš autorinės veiklos), juos pagamintus laikė ir panaudojo ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 28 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), pateikdama AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu J. P. vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą. Tęsiant nusikalstamus veiksmus N. K., vadovaudama nusikalstamai veiklai, apgaule gavo kreditą, t. y.: ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įkalbėjo J. P. sudaryti su AB „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 50000 Lt sumai, ją gavus perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos vartojimo sutarties sąlygas vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už J. P.. Ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ patalpose N. K. pateikus žinomai netikrus dokumentus ir J. P., pasirašius asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-019122-CL 50000 Lt sumai, taip N. K. suklaidino banką ir apgaule savo naudai gavo iš banko 50000 Lt dydžio kreditą.

Tai, kad N. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pati J. P. padengė anksčiau savo imtą paskolą, tik dalį paskolino apeliantei (17000 Lt), o kitą – didžiąją – dalį išsigrynino savo reikmėms, vertintina kritiškai. Iš J. P. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašo matyti, kad 2011 m. balandžio 28 d. į J. P. sąskaitą buvo pervesta 40000 litų, o 2011 m. gegužės 3 d. – dar 9997 litai (T. 2, b. l. 87-88). Iš šių pinigų 2011 m. balandžio 28 d. buvo padengta ankstesnio J. P. kredito suma – 17258,47 litai. Taip pat tą pačią dieną J. P. 17040 litų sumą pervedė į N. K. sutuoktinio A. K. sąskaitą, o likusi suma buvo išgryninta maždaug per dviejų mėnesių laikotarpį. Tačiau, šios aplinkybės nepaneigia N. K. kaltės parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovavus siekiant gauti kreditus apgaule.

Be to, nors N. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nesant byloje jokios rašysenos specialisto išvados, negalima konstatuoti, kad būtent jos raštas panašus į rašymą netikruose J. P. kredito gavimo dokumentuose, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog dokumentai apie I. B. ir J. P. finansinę padėtį buvo surašyti tokios pačios formos ir tuo pačiu spausdintiniu šriftu, o rankraštiniai įrašai kasos išlaidų orderiuose, išskyrus piniginių sumų gavimo patvirtinimą, parašyti akivaizdžiai to paties asmens bei raštu labai panašiu į nuteistosios N. K. raštą lyginant su baudžiamojoje byloje jos darytais įrašais protokoluose ar pareiškimuose, spausdintinėmis raidėmis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog netikri dokumentai buvo pagaminti to paties asmens. O tai, kad dėl J. P. suteikiamo kredito dokumentus bankui pateikė pati N. K., tik dar kartą patvirtina, jog ji pati šiuos dokumentus ir pagamino, turėdama neabejotiną suinteresuotumą gauti kuo didesnį kreditą, nes didžioji dalis I. B. ir J. P. gautų kreditų nedelsiant buvo perskolintos jai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, neabejotinai patvirtina, kad N. K. organizavo nusikalstamų veikų padarymą ir pati aktyviai dalyvavo jas padarant.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prokurorės apeliacinio skundo motyvų, kuriais ginčijamas J. P. išteisinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 207 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad J. P. pagrįstai išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau visiškai nepagrįstai išteisinta pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Atmesdamas prokurorės argumentus dėl J. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo straipsniu saugoma tokia vertybė kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, taip užtikrinant normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Baudžiamajame įstatyme atsakomybė pagal BK 300 straipsnį numatyta už alternatyvių veiksmų padarymą. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bet kurio iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ne tik netikro dokumento pagaminimas, bet ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį, net nebūtina, kad visa informacija jame turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. veikdama kartu su N. K. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino žinomai netikrus kaltinime išvardintus dokumentus, juos laikė ir panaudojo pateikdama AB „Swedbank“, Alytuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centro vyresniajai klientų aptarnavimo specialistei D. M. tikslu savo vardu sudaryti asmeninės kredito linijos sutartį ir gauti kreditą. Priešingai, tiek pati J. P., tiek liudytoja D. M. teigė, kad visus dokumentus, susijusius su paskolos išdavimu J. P., bankui pateikė N. K.. Šio aplinkybės neneigia ir N. K.. Be to, iš byloje esančių dokumentų, kurie buvo pateikti bankui tikslu gauti kreditą J. P. vardu matyti, kad ant autorinių sutarčių, priėmimo–perdavimo aktų, kasos išlaidų orderių yra akivaizdžiai ne J. P. parašai. Todėl nelogiška, kad J. P., dalyvaudama dokumentų klastojime, ant suklastotų dokumentų pasirašytų ne ji pati.

Tačiau, aukštesnės instancijos teismas mano, kad J. P., veikdama bendrai su N. K., apgaule gavo kreditą, t. y.: ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įkalbėta N. K. pateikti žinomai neteisingus dokumentus apie savo pajamas ir sudaryti su AB „Swedbank“ asmeninės kredito linijos sutartį 50000 Lt sumai, ją gavus perduoti jai, žadėdama, kad pagal sudarytos vartojimo sutarties sąlygas vykdys įsipareigojimus – mokės mėnesio mokėjimo sumas bei palūkanas už J. P., 2011 m. balandžio 28 d. AB „Swedbank“, Alytuje, (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas paraiškoje kreditui gauti ir pasirašė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-019122-CL 50000 Lt sumai, taip suklaidino banką ir apgaule savo ir N. K. naudai gavo iš AB „Swedbank“ 50000 Lt dydžio kreditą.

BK 207 straipsnio 1 dalies inkriminavimui esminis dalykas yra tai, kad kreditą gauna tas asmuo, kuriam šis kreditas, nepateikus suklastotų dokumentų, nebūtų suteiktas. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti ar kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, jog kreditą gauna naudodamas prieš banką apgaulę, ir norėdamas taip veikti. Nagrinėjamu atveju, kredito gavėjas buvo J. P., kuri pagal gaunamas realias pajamas, tokio dydžio kredito nebūtų gavusi.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai išteisino J. P. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad nesurinkta pakanakamai objekltyvių įrodymų, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje. Netinkamai vertinus įrodymus, J. P. nepagrįstai išteisinta, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant J. P. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant bausmę.

Skirdama bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji teisiama pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbanti, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (T. 4, b. l. 5, 7, 16, 17), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, J. P. asmenybę, teisėjų kolegija laiko, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus J. P. su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dalinį prisipažinimą nusikaltus (prisipažino pasirašiusi sutartį su tikslu perskolinti gautą kreditą N. K., nors sutartyje nurodė kredito paskirtį – „Vartojimo reikmėms, būsto remontui“, tačiau neigia žinojusi, kad tokio dydžio kredito suma išduodama suklastotų dokumentų apie jos pajamas pagrindu), J. P. skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė minimaliam sankcijos dydžiui bausmė. Be to, atsižvelgiant į nuteistosios turtinę padėtį, tai, kad ji padengė gautą kreditą, įsisikolinimų bankui neturi, nustatomas ilgesnis už bendrą įstatymo numatytą baudos sumokėjimo terminas.

Apeliaciniame skunde I. B. pripažįsta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, kaltės neginčija, tačiau teigia, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nepagrįstai jai inkriminuotas nusikalstamas veikas vertino kaip sudarančias realią, o ne idealią, nusikalstamų veikų sutaptį. Nors apeliantė nusikalstamų veikų sutapties klausimą kelia BK 40 straipsnio taikymo kontekste, tačiau pažymėtina, kad šis klausimas aktualus sprendžiant ne tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, bet ir dėl bausmių skyrimo bei bendrinimo.

Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Taigi, sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba net ir tą patį BK straipsnį ar jo dalis, numatančias atskiras nusikalstamos veikos sudėtis. Šis nusikalstamų veikų sutapties bendriausias vertinimas turi būti tikslinamas, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso kiti svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad vieningą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t. y. apėmimo būdu. Pažymėtina, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-355/2009 ir kt.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. B. apgaule gavo kreditą, t. y. bankui pateikė žinomai netikrus dokumentus apie savo pajamas ir pasirašė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 11-007940-CL 40000 litų sumai. Taigi, šiuo atveju I. B. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per trumpą laiko tarpą, esant vienam sumanymui – apgaule gauti kreditą. Todėl dokumentų klastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) nebuvo savitikslė nusikalstama veika. Tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – apgaule gauti kreditą (BK 207 straipsnio 1 dalis). Taigi, dokumentų klastojimas, o vėliau jų panaudojimas, nagrinėjamu atveju laikytini sudėtine dalimi veiksmų, kuriais buvo įgyvendinama vieninga tyčia gauti kreditą apgaule, todėl visi I. B. atlikti nusikalstami veiksmai, kaip teisingai nurodė nuteistoji savo apeliaciniame skunde, vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad apylinkės teismas I. B. atžvilgiu netinkamai taikė ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi vadovaujantis šiomis nuostatomis teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį tik tais atvejais, kai konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė yra per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju tiek BK 300 straipsnio 1 dalies, tiek BK 207 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Taigi, I. B. paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – nurodytų straipsnių sankcijose nenumatyta. BK 42 straipsnio 1 dalyje visos bausmės už nusikaltimus išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešaisiais darbais) ir baigiant griežčiausia (laisvės atėmimu). Pagal šią hierarchiją, laisvės apribojimas yra griežtesnė bausmės rūšis nei bauda, todėl, atsižvelgiant į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 207 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausioji bausmės rūšis yra bauda, griežtesne už ją laikytina laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju I. B. paskirta nepagrįstai.

Kadangi apylinkės teismas atmetė I. B. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavęs, jog ji padarė dvi pakartotines nusikalstamas veikas, o aukštesniajam teismui nusprendus, kad vis dėlto I. B. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, svarstytinas I. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Teisėjų kolegijai nustačius, jog nagrinėjamu atveju I. B. neteisėti veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis bei atsižvelgiant į tai, jog praeityje ji nėra padariusi nusikalstamų veikų, laikytina, kad ji nusikalto pirmą kartą, t. y. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad I. B. atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas – nuteistoji nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuojamas veikas, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi (T. 3, b. l. 179-180, 182-184, 185-189, T5, b. l. 88-90, 151), I. B. neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Nuteistoji yra ištekėjusi, šiuo metu augina vaiką, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (T. 4, b. l. 30-40, T. 5, b. l. 66, 99, 100, T. 6, b. l. 2). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistoji I. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, anksčiau neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (T. 5, b. l. 101, 124, 131). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad D. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką I. B..

Įvertinus tiek aukščiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek I. B. ir D. B. asmenybes, laiduotojo asmenines savybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Nors N. K. apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų sutapties klausimo nekelia, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminių BPK pažeidimų, turi teisę nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, tačiau nepablogindamas nuteistojo padėties, patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Aukštesnysis teismas nustatęs, kad apylinkės teismas I. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas turėjo vertinti ne kaip realią, bet kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį, konstatuoja, kad ir N. K. atžvilgiu jai inkriminuotos nusikalstamos veikos tiek dėl I. B. dokumentų ir kredito (BK 24 straipsnio 4 dalis bei 300 straipsnio 1 dalis, BK 24 straipsnio 4 dalis bei 207 straipsnio 1 dalis), tiek dėl J. P. dokumentų ir kredito (BK 24 straipsnio 4 dalis bei 300 straipsnio 1 dalis, BK 24 straipsnio 4 dalis bei 207 straipsnio 1 dalis) turėjo būti vertinamos kaip idealios nusikalstamų veikų sutaptys.

Pažymėtina, kad aptartas sutapties klausimas nagrinėjamu atveju itin reikšmingas skiriant N. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei šias bausmes bendrinant. BK 54 straipsnis reglamentuoja bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatoma, kad, skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei motyvus ir tikslus. Nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes nuteistosios N. K. tikslas buvo kredito gavimas apgaule (BK 207 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas buvo tik priemonė gauti kreditą apgaule. Taigi, iš nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų objektyviai pavojingiausia buvo kredito gavimas apgaule (BK 207 straipsnio 1 dalis), todėl teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajai turėjo skirti griežtesnes bausmes nei už dokumentų klastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą. Tuo tarpu N. K. tiek pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (atskiriems epizodams) paskyrė vienodo dydžio bausmes. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad teismas neatsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Dėl šios priežasties nuteistajai N. K. švelnintinos bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (abiejų epizodų atvejais).

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs N. K. bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (tiek I. B., tiek J. P. dokumentų ir kredito atvejais) už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir skirdamas jai galutinė subendrintą bausmę, taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko kitą bausmių bendrinimo taisyklę, t. y. esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, N. K. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės kiekvieno epizodo atveju, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, o bendrinant paskirtas bausmes už atskirus epizodus, taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Šiuo nuosprendžiu N. K. už veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (dėl I. B. dokumentų) paskirtą bausmę pakeisti bei skirti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

N. K. už veiką numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P. dokumentų) paskirtą bausmę pakeisti bei paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai N. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir ji nuteista 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, N. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. dokumentų) ir BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl I. B. kredito) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, bei skirti N. K. už šias nusikalstamas veikas subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, N. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. dokumentų) ir BK 24 straipsnio 4 dalį bei 207 straipsnio 1 dalį (dėl J. P. kredito) naujai paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, N. K. paskirtas subendrintas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Palikti nepakeistą nuosprendžio dalį, kuria, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas N. K. atidėtas 1 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje J. P. išteisinta neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimą numatytą LR BK 207 straipsnio 1 dalyje bei priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

Pripažinti J. P. kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 15 MGL dydžio, t. y. 564,90 eurų bauda.

Nustatyti, jog paskirtą baudą nuteistoji J. P. privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistajai per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Alytaus rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Kitoje dalyje nuosprendį J. P. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje I. B. (iki santuokos – Babrauskaitė) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, bei priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

Atleisti I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, už veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 207 straipsnio 1 dalyje, nustatant laidavimo terminą 2(dvejiems) metams, paskiriant laiduotoju D. B., o baudžiamąją bylą I. B. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti I. B., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.