Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-279-925/2016 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „DnB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Lidorff Oy filialas, BIGBANK A/S Lietuvos filialas, antstolė M. G., antstolis R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (toliau – ir Planas) patvirtinimo.

2016 m. birželio 6 d. nutartimi teismas patvirtino A. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Teismas 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis pratęsė terminą Plano projektui pateikti iki 2016 m. rugsėjo 21 d.

2016 m. rugsėjo 21 d. Bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti Planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas.

2017 m. balandžio 24 d. bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti 2017 m. kovo 24 d. patikslintą mokumo atkūrimo ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo planą, kuriam nepritarė ketvirtasis kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius nurodė, kad Plano projektas atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus, tuo tarpu kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos pastabos nesusijusios su mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadija ir išeina už mokumo atkūrimo plano ribų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Plane numatyti terminai atsiskaityti su kreditoriais jau yra praėję, tačiau mokėjimai pagal juos nebuvo atlikti, taigi negalima laikyti, kad Planas jau yra įgyvendinamas. Plano nepatvirtinus jis ir negali būti įgyvendinamas, nes tik po nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos atsiranda tam tikros pasekmės – bankrutuojantis asmuo įgyja pareigą pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą, o administratorius įgyja teisę disponuoti bankrutuojančio asmens turtu ir lėšomis pagal Plane nustatytą tvarką. Taigi plano įgyvendinimo pradžia laikytina teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo diena.

Nepavykus operatyviai susitarti ir patvirtinti Plano bankrutuojantis asmuo ir(ar) administratorius negali savavališkai nusistatyti, kad tam tikru momentu prasidėjo plano įgyvendinimo terminas, nors planas apskritai dar nėra patvirtintas. Todėl nutartis pažeidžia teisingą bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo A. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam kreditoriai susirinkime nepritarė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens patikslinto Plano atitikimo FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytiems reikalavimams dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiko keliant klausimą, nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti Plano įgyvendinimo terminas.

Dėl plano tvirtinimo procedūros

Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 str. 3 d.), taip pat ir bankroto administratoriui, rengiančiam išvadą dėl fizinio asmens parengto plano (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, kt.). Tačiau tik nuo paties fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas turi būti sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.

Pasisakant dėl pačios Plano tvirtinimo procedūros svarbu tai, kad bankrutuojantis asmuo, parengęs Planą, pirmiausia teikia jį bankroto administratoriui, o šis kartu su išvada dėl plano įgyvendinimo galimybių plano projektą turi pateikti kreditoriams bei sušaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis tik tada pateikiamas teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. P. administratorei UAB „Lexuna“ pateikė patikslintą 2017 m. kovo 24 d. mokumo atkūrimo planą, kuriame buvo patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Administratorė 2017 m. balandžio 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, tačiau jame Planas nebuvo patvirtinas kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškus pastabas, tarp kurių buvo ir nurodymas, jog Plano kreditorių tenkinimo grafike numatyti terminai jau yra pasibaigę, lėšos kreditoriams nėra išmokėtos, Plano įgyvendinimo terminas pagal nustatytą grafiką nesiekia 3 metų kaip nustatyta įstatyme, tokiu būdu pažeidžiama teisinga bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra. Atsižvelgus į tai, kad kreditoriai nepritarė šiam projektui, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi bankroto administratorius plano projektą su išvada pateikė teismui tvirtinti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, teismas turi pareigą patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditoriai nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Teismų praktikoje laikoma, kad tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Iš pateiktų kreditoriaus nesutikimo priežasčių, susijusių su apeliacijos šioje byloje dalyku (kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku atsižvelgiant į Plano įgyvendinimo trukmę), matyti, kad nesutikimas su planu ginčo atveju patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, t. y. nesutikimas susijęs su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytais duomenimis, konkrečiai – kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku, kuriame nurodomos per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Šiuo atveju iš plano projekto nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas numatytas trimis etapais, pirmasis kurių turėjo prasidėti 2017 m. vasario 25 d. Plano svarstymo kreditorių susirinkime metu ir Plano tvirtinimo teisme metu šis terminas jau buvo praleistas. Tokia situacija susidarė dėl to, kad planas buvo ne kartą tikslintas ir visos procedūros užtruko. Tačiau nepaisant to, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas tikslintinas nurodant realias kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo datas (nebūtinai nukeliant jas į ateitį, o galbūt terminus trumpinant ir jų pradžią siejant su Plano patvirtinimu). Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su kreditoriaus išreikštomis pastabomis dėl netinkamai parengto kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiko, kadangi iš jo nėra aišku, kaip bus realiai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisinga Plano įgyvendinimo pradžia laikyti pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriam pateikiamas plano projektas, datą. Sutinkant su atskirojo skundo argumentais nurodytina, kad Plano įgyvendinimo pradžia neabejotinai turėtų būti laikomas teismo nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo momentas, nes, kaip nustatyta ir teisminėje praktikoje, tik mokumo atkūrimo planas nustato fizinio asmens bankroto proceso gaires, jame įtvirtinamos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl be patvirtinto mokumo atkūrimo plano fizinio asmens bankroto procesas apskritai negali vykti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017).

Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku, kuriuo bankroto procese bus mokamos jame nurodomos lėšos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, todėl akivaizdu, kad ši Plano dalis kreditoriams yra ypatingai aktuali, o jos keitimas gali pažeisti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Pripažinus, kad klausimai, susiję su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiko nustatymu yra reglamentuoti FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, konstatuotina, jog yra pagrindas Planą nurodytoje dalyje svarstyti kreditorių susirinkime pakartotinai, ir šios procedūros nesilaikymas daro teisminį Plano patvirtinimą negalimu. Tuo tarpu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė FABĮ nuostatas, neįgyvendino teismui nustatytų pareigų aprašytų nutarties 18 punkte, todėl nepagrįstai sprendė, jog priežastys, dėl kurių kreditoriai nesutiko patvirtinti plano projekto, nepatenka į FABĮ 7 straipsnio reguliavimo sritį.

Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai susirinkime nepritardami plano projektui nenustatė termino, per kurį bankrutuojantis asmuo turėtų patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas. Bankroto administratorius susirinkime sprendė, kad nėra teisinio pagrindo bankrutavusiam asmeniui siūlyti taisyti plano projektą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl neteisingo bankroto administratoriaus sprendimo negali nukentėti fizinis asmuo, kuriam iškeltas bankrotas (FABĮ 8 str. 2–5 d., 12 str. 1 d.). Be to, ginčo atveju būtina vadovautis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – nutraukus bylą, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi visa procedūra prasidėtų iš naujo, o tęsiant bylos nagrinėjimą užtikrinama pareiškėjo ir jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, juo labiau esant i?rodymams, jog pareiške?jo ir kreditoriu? susitarimas de?l mokumo atku?rimo plano projekto sa?lygu? iš esmės yra pasiektas.

Dėl bylos baigties

Konstatavus, jog nebuvo pakartotinės Plano tikslinimo procedūros dėl kreditorių finansinių reikalavimų grafiko koregavimo atsižvelgiant į Plano įgyvendinimo trukmę, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti bankroto administratoriaus prašymą dėl patikslinto mokumo Plano patvirtinimo ir nepagrįstai sprendė dėl šio Plano patvirtinimo. Nustačius, kad bankrutuojantis A. P. dėjo pastangas pataisyti mokumo atkūrimo planą, tačiau tokios pastangos nėra pakankamos tam, kad būtų maksimaliai išlaikyta teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra, nurodytina fiziniam asmeniui, kad Planas gali būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Šiuo atveju atsižvelgtina į nutarties 19 punktuose išdėstytus kriterijus patikslinant plano projektą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą patvirtinti planą palieka nenagrinėtą, suteikdamas galimybę pareiškėjui pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 1, 2 d., CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Bankrutuojančiam A. P. neatsižvelgus į nurodytas pastabas dėl mokumo atkūrimo plano, atsirastų pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patvirtinti pareiškėjo bankrutuojančio A. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą, suteikiant galimybę pareiškėjui pataisyti nutartyje nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.