- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2-14878-752/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. D.
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. D., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu (b.l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovo A. D. sūnui K. D. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo sūnui E. D. išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui K. D. už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30, t.y. už 5 mėn., po 150 Eur - 750 Eur sumą; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. D. už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30, t.y. už 5 mėn. po 130 Eur - 650 Eur įsiskolinimą; nustatyti nepilnamečių vaikų K. D. ir E. D. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumis per mėnesį du savaitgalius (šeštadieniais ir sekmadieniais), be teisės išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, suderinus su ieškove prieš 3 dienas. Nustatyti, kad atsakovo susitikimo vieta su sūnumis yra vaikų motinos gyvenamoji vieta ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011 metų vidurio iki 2015-11-26 šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. D., o (duomenys neskelbtini) E. D.. Nors su atsakovu ieškovė santuokos nebuvo įregistravusi, tačiau atsakovas pripažino, kad K. D. ir E. D. yra jo sūnūs. Šalys galutiniai santykius nutraukė 2015-11-26, nuo to laiko atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovei visokeriopą pagalbą teikia jos tėvai, todėl ieškovė priversta kreiptis dėl išlaikymo sūnums priteisimo, nes jos gautų lėšų neužtenka išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovės teigimu, išlaidos sūnaus K. D. išlaikymui per metus sudaro apie 4213,65 Eur sumą, todėl ieškovė teikia reikalavimą sūnaus K. D. išlaikymui iš atsakovo priteisti 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovės skaičiavimu E. D. išlaidos į metus sudaro 3230 Eur sumą, todėl ieškovė teikia reikalavimą sūnaus E. D. išlaikymui iš atsakovo priteisti 130 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2015-11-26, ieškovė taip pat teikia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pagal ieškovės skaičiavimą, išlaikymo įsiskolinimas K. D. sudaro 750 Eur sumą, o E. D. - 650 Eur sumą. Ieškovės paaiškinimu, išlaikymo dydis vaikams skiriasi, kadangi skiriasi vaikų poreikiai. Kajui šiuo metu yra 3 metai, E. 1 metai. Ieškovė pažymėjo, kad E. daug serga, jam diagnozuota hidronefrozė, todėl tenka dažnai važiuoti pas gydytojus, pastoviai tikrintis, daryti procedūras. Dėl hidronefrozės reikalingi papildomi vitaminai. Neseniai buvo diagnozuota ir mažakraujystė, todėl vaikams reikalingi vitaminai imunitetui stiprinti. Abu vaikai šiuo metu lanko darželį. Ieškovė pažymėjo, kad K. yra jautrus, turi odos problemų, todėl jam reikia specialių kremų, vaikas turi įgimtą bronchitą. Ieškovė jokio turto neturi, gyvena kartu su tėvais ir pagal galimybes moka komunalinius mokesčius, kas į mėnesį sudaro po 80 Eur. Pažymėjo, kad ji yra nedirbanti, kadangi augina mažamečius vaikus, jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa - 254 Eur ir pašalpa už vaikus -57 Eur (kiekvienam vaikui po 28,50 Eur). Ieškovės gaunamos pajamos yra nepakankamos nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams užtikrinti, tačiau atsakovas neskiria lėšų sūnų išlaikymui, nors ieškovės žiniomis yra dirbantis. Ieškovei nėra žinomas atsakovo darbo užmokestis. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečiai sūnūs gyvena su ja adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Paaiškino, kad su atsakovu bendrauja minimaliai, ieškovei nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Ieškovė nori, kad atsakovas bendrautų su vaikais, kas antrą savaitgalį ieškovės gyvenamojoje vietoje arba vaikų teisių skyriuje, todėl teikia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas norėtų, galėtų išsivesti vaikus į parką, žaidimų kambarį arba į kiną, vaikai nori bendrauti su tėčiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai dar maži ir dažnai serga, ieškovė nenorėtų, kad atsakovas juos išsivežtų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pritaria VTAS atstovės nuomonei, kad bendravimas su tėvu galėtų vykti neutralioje vietoje, Kauno miesto ribose, kad vaikai būtų pristatomi nakvynei į ieškovės gyvenamąją vietą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016-06-27 asmeniškai darbovietės adresu (b.l. 35-36), atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį byloje nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdų (b.l. 64-65), jokių prašymų, prieštaravimų byloje negauta.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo šeima nuo 2015-05-19 įrašyta į socialinės rizikos šeimos apskaitą. Šeima gyvena ieškovės tėvui išnuomotame savivaldybės socialiniame būste, ten gyvena daug asmenų, bei kartais atvyksta tai viena, tai kita sesuo. Socialinių darbuotojų pastebėjimu, ieškovė vykdo pareigas vaikų atžvilgiu. Atstovė nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymą yra pagrįstas, turėtų būti tenkintas. Neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra sąlygų bendrauti atsakovui su vaikais savaitgaliais, kaip to prašo ieškovė, kadangi skyrius savaitgalį nedirba, be to, nėra pritaikytas susitikimų organizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS žiniomis ieškovės tėvo ir atsakovo santykiai konfliktiški, manytina, kad bendravimas ieškovės gyvenamojoje vietoje gali būti netinkamas, pakenkti vaikų interesams, todėl spręstina, kad vaikai su atsakovu turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, prekybos centruose, žaidimų kambariuose ar kitur, po porą valandų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės D. S. ir atsakovo A. D. sūnūs (b.l. 6-7).
Ieškovė ieškinyje prašė berniukų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės pateikto reikalavimo nereiškė. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, berniukai gyvena su ieškove, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymui, teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas dėl K. D. ir E. D. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina D. S. nustatymo nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, todėl šis reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių K. D. ir E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, vaikų motina D. S. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. D. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, o nepilnamečiui sūnui E. D. po 130 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris K. D. skaičiuojant po 150 Eur laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30 sudaro 750 Eur sumą, o E. D. skaičiuojant po 130 Eur laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30 sudaro 650 Eur sumą.
Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pateikto reikalavimo nereiškė. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymą yra pagrįstas, turėtų būti tenkintas.
Ieškovė byloje pateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiui K. D. reikalinga lėšų suma per metus apytiksliai sudaro 4213,65 Eur, kuri susideda iš 1800 Eur maistui, 600 Eur aprangai, 240 Eur higienos prekėms, 360 Eur sveikatos priežiūrai, 96 Eur papildomoms išlaidoms, 637,56 Eur darželiui, 480 Eur išlaidos už gyvenamąjį plotą (b.l. 17). Nepilnamečiui E. D. reikalinga lėšų suma per metus apytiksliai sudaro 3230 Eur, kuri susideda iš 1800 Eur maistui, 500 Eur aprangai, 190 Eur higienos prekėms, 260 Eur sveikatos priežiūrai, 80 Eur papildomoms išlaidoms, 480 Eur išlaidos už gyvenamąjį plotą (b.l. 18).
Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra protingos ir nėra nepagrįstai padidintos, apskaičiuotos įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius maistui, aprangai ir avalynei, vitaminams, laisvalaikiui, žaislams ir kt., t.y. reikmėms, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinami. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.
Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus nepilnamečiui E. D. yra diagnozuota hydronefrozė (b.l. 10-11), dėl kurios ieškovė turi papildomų gydymo išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant, kad nepilnametis E. D. turi specialiųjų poreikių bei įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), vertintina, kad šiuo metu, nepilnamečio K. D. poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažesnė kaip 300 Eur suma per mėnesį, o E. D. 260 Eur suma per mėnesį.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi (b.l. 15-16), jos gaunamos pajamas vidutiniškai sudaro apie 200 Eur, t.y. gaunama socialinė pašalpa bei išmoka už vaikus (b.l. 14).
Atsakovas A. D. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 40). Pagal VSDFV duomenis atsakovas nuo 2016-08-09 individualią veiklą vykdantis asmuo (b.l. 62), jo pajamos laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-08-08 vidutiniškai per mėnesį sudarė 277 Eur sumą (b.l. 41, 43). Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pagal byloje pateiktus duomenis spręstina, kad šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa bei išmoka už vaikus, ji savo vardu registruoto turto neturi, tuo tarpu atsakovas yra jauno amžiaus, verčiasi individualia veikla yra darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą
Esant nurodytoms aplinkybėms bei išdėstytiems motyvus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui K. D. priteistina išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, o nepilnamečiui sūnui E. D. priteistina išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė D. S. išimtinai vaikų interesams tenkinti.
Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas sūnų išlaikymu visiškai nesirūpino nuo 2015-11-26, t.y. nuo to laiko kai šalys nebegyvena kartu, todėl reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30, kuris K. D. skaičiuojant po 150 Eur sudaro 750 Eur sumą, E. D. skaičiuojant po 130 Eur sudaro 650 Eur sumą. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, nepateikė įrodymų, kad teikė vaikams išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Todėl vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2016-05-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo (b.l. 20-22).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalimi, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima kai ne šiam bendravimui nėra kliudoma ir kai pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
Ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumis per mėnesį du savaitgalius (šeštadienį ir sekmadienį) be teisės išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, suderinus su sūnų motina - D. S., prieš 3 dienas. Susitikimo vieta su sūnumis yra vaikų motinos gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į vaikų amžių. Šį reikalavimą motyvavo tuo, kad ieškovė, nori, jog sūnūs bendrautų su tėvu, to anot, ieškovės nori iš patys vaikai. Kadangi vaikai yra dar maži ieškovė norėtų, kad atsakovas su vaikais bendrautų jos gyvenamojoje vietoje arba VTAS skyriuje. Atsakovas prieštaravimų nurodytam ieškovės reikalavimui nepateikė. Institucijos teikiančio išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra sąlygų bendrauti atsakovui su vaikais savaitgaliais kaip to prašo ieškovė, kadangi skyrius savaitgalį nedirba, be to, nėra pritaikytas susitikimų organizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS žiniomis ieškovės tėvo ir atsakovo santykiai konfliktiški, manytina, kad bendravimas ieškovės gyvenamojoje vietoje gali būti netinkamas, pakenkti vaikų interesams, todėl spręstina, kad vaikai su atsakovu turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, prekybos centruose, žaidimų kambariuose ar kitur po porą valandų. Šiai VTAS atstovės nuomonei pritarė ir ieškovės atstovė, kuri pažymėjo, kad būtų tikslingiau, jog nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu vyktų neutralioje vietoje Kauno miesto ribose ir vaikai būtų pristatomi nakvynei į ieškovės gyvenamąją vietą.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvams išnuomotame socialine būste, atsižvelgiant į VTAS atstovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovo ir ieškovės tėvo santykiai yra konfliktiški, siekiant užtikrinti saugią ir stabilią aplinką nepilnamečiams vaikams bendraujant su jų tėvu, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka ją pakoreguojant, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumis kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), po 2-3 valandas, konkretų bendravimo laiką suderinęs su sūnų motina – D. S., prieš 3 dienas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir jų gyvenamoje vietoje.
Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms neatitinkant vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio.
Be to, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga, jis neturi teisės kliudyti vaikams bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovei byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b.l. 19). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 138,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 225 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis), t.y. 82 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir 143 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio mokėjimo teikiant ieškinį ieškovė atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 6,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 dalį, iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 6,08 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nepilnamečių K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016-05-20) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. S..
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016-05-20) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. S..
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30 (5 mėnesius), priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. S..
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30 (5 mėnesius), priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. S..
Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
atsakovas bendrauja su sūnumis kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) po 2-3 valandas, konkretų laiką suderinus su sūnų motina D. S. prieš 3 dienas. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžina į jų gyvenamąją vietą. Šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir jų gyvenamoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 138,87 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus, 87 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 6,08 Eur (šešis eurus, 08 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-05-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.