Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. S. ir K. K. su trečiuoju asmeniu I. L. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovų atstovė advokatė R. G. prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovai K. S. ir K. K. dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Atsakovė gydosi priklausomybės alkoholiui, gydymosi procesas truks metus, todėl reikalavimas dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas. Atsakovas gyvena užsienyje, tačiau jam taip pat tikslinga suteikti gyvenime šansą, galbūt jis persigalvos ir ims rūpintis sūnumi ir dalyvauti jo gyvenime, todėl vaiko geriausių interesų užtikrinimui, prašo tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu apriboti taip pat terminuotai. Sutina dėl nuolatinės globos paskyrimo vaikui atsakovės sesers šeimoje, nes įstatymas nenumato ilgiau tęsti laikinąją globą. Sutinka su iš atsakovės K. S. prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu po 100 € vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Su iš atsakovo K. K. prašomu priteisti išlaikymu vaikui sutinka, nes pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo globėjos šeimoje, neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės atstovės, atsakovės, atsakovų atstovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad vaiko D. S., gim. ( duomenys neskelbtini ), tėvai – K. S. ir K. K.. Vaiko D. S. motina K. S. nuo 2021-04-09 reabilitacijos centre – Labdaros ir paramos fondas „Nugalėtojų akademija“, gydosi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms – dalyvauja ilgalaikėje psichologinės-socialinės reabilitacijos programoje, kurios tikslas padėti asmenims įveikti priklausomybę bei pakeisti savo gyvenimo būdą. Reabilitacijos programos trukmė 12-14 mėnesių, reabilitacijos vieta ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartimi ( civilinė byla Nr. S2-23951-1050/2019 ) vaikas D. S. paimtas iš vaiko tėvų K. S. ir K. I. ( šiuo metu pavardė K.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-10 įsakymu Nr. 30-1718/19 laikinąja vaiko D. S. globėja paskirta I. L., vaikas apgyvendintas laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Ieškovė prašo laikinai apriboti K. S. motinos valdžią sūnaus D. S. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.183 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai ( tėvas ar motina ) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ( dėl ligų ir pan. ) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų ( tėvo ar motinos ). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų ( tėvo ar motinos ), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės K. S. šeima dėl alkoholio vartojimo nuo 2015-07-01 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-08-21 atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu 2019-06-07, nustačius, kad šeimoje sistemingai vartojamas alkoholis, vaikui neužtikrinama saugi aplinka, keliama reali grėsmė mažamečio raidai ir funkcionavimui, kad vaiko tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime ir jokių ryšių su juo nepalaiko, D. S. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-10 įsakymu vaikui paskirta laikinoji globėja, vaikas apgyvendintas laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nuo 2020-06-23 iki 2020-07-16 gydėsi stacionariai Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. 2020-08-12 buvo sudarytas pagalbos K. S. šeimai planas. K. S. nuo 2020-10-17 buvo išvykusi iš Lietuvos į Vokietiją dirbti. Atsakovė K. S. nuo 2021-04-09 gydosi nuo priklausomybės reabilitacijos bendruomenėje labdaros ir paramos fonde – gyvena reabilitacijos centre – labdaros ir paramos fondas „Nugalėtojų akademija“. Reabilitacijos programos trukmė 12-13 mėnesių. Šio centro 2021-05-10 pažymos ir 2021-05-12 K. S. charakteristikos duomenimis K. S. reabilitacijos programoje išsiskiria atvira pozicija dalyvaujant terapinėje programoje, mokosi ne tik susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, tačiau ir socialiai priimtinais būdais reaguoti į stresą keliančias situacijas, atpažinti, analizuoti ir spręsti kylančias problemas. Individualios ir grupinės terapijos metu dirba su 12-os žingsnių programa, kuri stiprina emocinę savikontrolę, ir visa tai ugdo naują, atsakomybe grindžiamą požiūrį į savo gyvenimą ir vertybes. Atsakovė dėl sveikatos būklės ( priklausomybės alkoholiui gydymo ) ir objektyviai egzistuojančių aplinkybių – gyvena dalinai uždaroje teritorijoje ( reabilitacijos vieta ( duomenys neskelbtini ) Molėtų r. sav. ), neturi galimybės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovė K. S. nėra visiškai nutraukusi ryšio su sūnumi, moteris su vaiku nuolat bendrauja ir ryšį palaiko nuotolinėmis ryšio priemonėmis, padedama artimųjų – jos brolio ir sesers. Atsakovė reiškia norą ir ketinimą ateityje sūnų auginti pati, taigi negalima daryti išvados, jog situacija negalėtų pasikeisti, todėl teismo vertinimu atsakovei motinos valdžia sūnaus atžvilgiu neturėtų būti apribota. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės prašymas laikinai apriboti K. S. motinos valdžią sūnaus D. S. atžvilgiu netenkinamas, vaikas atskiriamas nuo jo motinos K. S..

Atsakovei K. S. išaiškintina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas ( CK 3.181 straipsnis ).

Dėl neterminuoti tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo K. K. tėvo valdžią sūnaus D. S. atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo ( CK 3.180 straipsnio 1 dalis ).

Nagrinėjamu atveju atsakovas K. K. pats atsiliepime nurodo, kad nedirba, duomenų apie jo gaunamas pajamas ar/ir pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Ieškovė nurodė, o atsakovė teismo posėdyje tai patvirtino, kad atsakovas K. K. nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir ugdymo, vaiko neprižiūri ir vaiku nesidomi, vaikui išlaikymo neteikia. Byloje nėra gauta duomenų apie tai ar atsakovas šiuo metu yra baustas administracine tvarka, ar būtų nuteistas, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jis anksčiau buvo ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka. Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis sutinka, kad jam būtų apribota tėvų valdžią į vaiką D. S., nes to vaiko niekada nematė ir nelaiko jo savo sūnumi. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, ieškovės atstovės, atsakovės ir atsakovų atstovės paaiškinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti K. K. tėvo valdžią vaiko D. S. atžvilgiu.

Atsakovui K. K. išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis ).

Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai ( tėvas ar motina ) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis ). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt. ).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų K. S. ir K. K. išlaikymą vaikui po 200 €, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismo posėdyje ieškovės atstovė sutiko dėl mažesnio – 100 € išlaikymo dydžio priteisimo iš K. S..

Iš atsakovės K. S. pateikto paaiškinimo-atsiliepimo nustatyta, kad ji teikė išlaikymą vaikui po 100 € pervesdama globėjai. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji gali teikti 100 € išlaikymą sūnui ir nuoširdžiai tvirtina, kad tai yra jos pareiga, kurią ji vykdys ir priteisus išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės atstovė sutinka, kad būtų priteistas mažesnio dydžio išlaikymas nei prašoma ieškiniu, o atsakovė sutinka vaikui teikti išlaikymą, teismas išlaikymą iš atsakovės priteisia 100 € dydžio, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiui D. S. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga skirti priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise globėją.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimu ( civilinė byla Nr. 2-676-522/2015 ) iš K. I. ( šiuo metu – K. ) priteistas D. S. išlaikymas nuo 2014-08-25 po 150 € kas mėnesį iki D. S. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant K. S. išlaikymą valdyti uzufrukto teise. Kadangi išlaikymas vaikui iš atsakovo yra priteistas, ieškovė neįrodinėja, jog priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas, ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu vaikas D. S. atskiriamas nuo atsakovės K. S., ir ji negali disponuoti vaiko išlaikymui teikiamomis lėšomis, minėtas teismo sprendimas pakeičiamas nustatant, kad lėšomis disponuoja vaiko globėjas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos ) nustatymo įsiteisėjimo ( CK 3.183 straipsnio 4 dalis ).

Ieškovės atstovės ir atsakovės paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-10 įsakymu Nr. 30-1718/19 laikinąja vaiko D. S. globėja paskirta I. L., vaikas apgyvendintas laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų ir 2021-05-05 pagalbos plane užfiksuotų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad laikinosios globėjos šeimoje vaikui užtikrinama saugi aplinka, tenkinami būtiniausi vaiko ugdymo, emociniai, socialiniai ir fiziniai poreikiai. Byloje nėra duomenų dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimų jo gyvenamojoje vietoje, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, vaiko D. S. gyvenamoji vieta paliekama laikinosios globėjos šeimoje.

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Ieškovė prašo nustatyti nuolatinę globą D. S., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti I. L..

Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Sutinkamai su CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, CPK 407 straipsniu priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos ) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Iš nuodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjamas atskiroje byloje, įsiteisėjus sprendimui dėl tėvų valdžios apribojimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas šioje byloje nesprendžia ieškovės reikalavimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ( tėvo ar motinos ) ar jo panaikinimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma, nuo kurio skaičiuojamas mokėtinas žyminio mokesčio dydis, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Teismas faktiškai patenkino ieškinio reikalavimus, tačiau pasisakė dėl kitokio ieškinio reikalavimų patenkinimo formos – dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio priteisimo, ieškovės atstovei sutinkant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ir jau priteisto išlaikymo vaikui lėšų disponavimo tvarkos, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas turėtų priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau iš byloje esančių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-05-13 ir 2021-05-14 sprendimų matyti, kad atsakovai K. S. ir K. K. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ( išskyrus LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktuose ) atleisti, todėl iš atsakovų negali būti priteistos byloje patirtos minėtos bylinėjimosi išlaidos ( Vilniaus apygardos teismo 2021-03-23 papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-946-910/2021 ), ir byloje nenustatyta pagrindų konstatuoti, kad atsakovų procesinis elgesys byloje buvo netinkamas. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų negali būti priteistos.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdoma skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 282 str. 2 d. 1 p., 406, 407, 496 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179, 3.180, 3.183 str. 4 d., 3.195 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atskirti D. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) nuo motinos K. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ).

Neterminuotai apriboti K. K. ( buvusi pavardė Ivanovas ) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) tėvo valdžią D. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiam vaikui D. S. nustatymo įsiteisėjimo, D. S. gyvenamąją vietą nustatyti I. L. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., gim. ( duomenys neskelbtini ), po 100 € kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2021-01-06 ) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatyti, kad lėšomis disponuoja vaiko globėjas.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo ( civilinė byla Nr. 2-676-522/2015 ) dalį, kurioje nustatyta, kad K. S. išlaikymą valdys uzufrukto teise, ir nustatyti, kad šiomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.