Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), statybininku, teistas 2016-11-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. - 10 MGL dydžio sumažinta bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 8 MGL dydžio (301,28 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis J. Š. 2024-06-20 apie 20 val., prie namo (duomenys neskelbtini), mušdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Č. sveikatą, t. y. jis rankos delnu du kartus sudavė V. Č. į galvos sritį, padarydamas jai galvos sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. Š. kaltę dalinai pripažino ir teismui paaiškino, kad 2024-06-20 vakare jis ėjo į savo namus ir gatvelėje susitiko kaimynę V. Č. ir jos dukrą. V. Č. tempė šiukšlių konteinerius. Šalia bėgiojo jos šuo, kuris buvo be pavadėlio. Šuo pradėjo jį pulti, loti, todėl jis šunį nuo savęs nuvijo. V. pasirodė, kad jis šuniui įspyrė, todėl ji pradėjo ant jo rėkti, kodėl jis jos šunį varinėja. Jis jai pasakė, kad šunį reikia vedžioti su pavadėliu. Kada V. mosikuodama rankomis priartėjo prie jo, jis ją pastūmė. Po jo pastūmimo V. net prisėdo ant žemės. Po kurio laiko V. atsistojo ir vėl puolė jį, todėl jis besigindamas, ranka kliudė V. veidą. Po šio įvykio jis nuėjo pas V. tėvą ir jam pasakė, kad V. šuo puolė ant jo, kad jis ją pastūmė. V. tėvas jam kiek atsimena pasakė „tu J. išgėręs, eik namo, pašnekėsim rytoj“. Jiems bekalbant į namus parėjo V. ir pradėjo vėl rėkti, ir išvarė jį iš namų. Paskui apie 23 val. pas jį į kiemą atėjo du policijos pareigūnai, jie patikrino jo girtumą, nes buvo išgėręs. Pareigūnai paklausė, ko jie su V. susiginčijo, jis pasakė kad dėl to, kad jos šuo jį puolė, dar paklausė, ar nespyrė šuniui, pasakė, kad tikrai ne. Ankščiau jie su V. bendravo, viskas buvo gerai, bet ji pradėjo visus labai apšnekėt, prikurdavo visokių istorijų ir tada nustojo jie bendrauti.

Nors kaltinamasis J. Š. kaltę pripažįsta tik dalinai jo kaltė pilnai įrodyta teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytoja E. J. parodė, kad ji gyvena J. Š. name, o nukentėjusią V. pažįsta iš matymo, kaip kaimynę. Paties konflikto tarp J. Š. ir V. ji nematė, tačiau gali patvirtinti, kad tą dieną V. trenkė per galvą jos sūnui G., ir ji buvo nuėjusi pas V. aiškintis konflikto priežasties.

Liudytoja E. Š. parodė, kad J. Š. yra jos tėtis. Konfliktas įvyko praeitų metų birželio 20 d. apie 9.30 val. Ji su G. pas kaimynę fotografavo gėles. V. pradėjo šūkauti ir grasinti jiems dėl policijos iškvietimo ir baudžiamosios bylos. Ji viską filmavo ir įrašinėjo ką ji grasino. Tuomet paskambino tėčiui ir pakvietė jį, kad paklaustų V., kodėl ji taip elgiasi. Tėtis atėjo aiškintis kas vyksta. V. buvo su dukra ir šuniu. Tėtis jai griežtai liepė pasiimti savo šunį, kadangi šis agresyvus. V. pradėjo mosikuotis ir jis norėjo tik patraukti jos rankas, gal ir netyčia kažką padarė traukiant rankas. Pirma konfliktas nutiko tarp jų ir V., o tik po to pasiskundė tėčiui, kad ji grasina.

Liudytojas G. D. parodė, kad pažįsta J. Š., pas jį gyvena, yra nuomininkas. Taip pat pažįsta V.. Įvykis įvyko praeitais metais. Jis su E. ėjo fotografuoti gėles pas kitą kaimynę, kuri jiems leido jas fotografuoti. Atėjusi V. pradėjo juos gąsdinti baudžiamąja byla, kadangi jie svetimoje teritorijoje fotografuoja gėles. Tuomet E. paskambino tėčiui, kad jis ateitų išsiaiškinti. Atėjus E. tėčiui, V. pradėjo mosikuotis, norėjo trenkti J., tada jis stūmė jos rankas, kad išvengti smūgio. Kartu su V. buvo jos dukra ir šuo. V. buvo neblaivi.

Iš 2024-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pareigūnų kūno kamerų įrašai. Atidarius įrašą matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje juos pasitinka dvi moterys. Viena iš moterų skundžiasi sužalojimais ant ausies ir žando, policijos pareigūnai apžiūri moterį. Antroji moteris pasakė, jog pačio įvykio nematė, jai tik vėliau paskambino nukentėjusioji. Apklausus nukentėjusią moterį ji pasakė, jog jai jos kaimynas mažiausia du kartus trenkė, po to ji prarado sąmonę. Smurtas vyko gatvėje, prie kitų kaimynų namo. Moteris paaiškino, kad išstūmė konteinerį iš namo kiemo prie gatvės, kartu su ja ėjo jos šuniukas, kuris pamatęs kaimyną pradėjo ant jo loti, dėl to moters kaimynas įspyrė šuniui, dėl šios priežasties tarp kaimyno ir moters kilo žodinis konfliktas. Tuomet moteris teigia, jog pamatė kaip kaimynas užsimojo jai trenkti kumščiu ir pajautė smūgius į kairės pusės žandą ir ausį. Iš kurios rankos trenkė kaimynas pasakyti negali. Moteris teigia, jog dėl šio įvykio nori rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnams paklausus ar moteris yra blaivi ši prisipažino, jog šiuo metu yra išgėrusi. Pareigūnams patikrinus jos blaivumą alkotesteriu nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Atliekami kiti procesiniai veiksmai. Pareigūnams bendraujant su moterimi, ši pasakė, jog prieš ją smurtavęs asmuo yra J. Š. bei pareigūnams parodė kur jis gyvena. Pareigūnams nuėjus į moters nurodytą namo kiemą juos pasitiko J. Š.. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu nustatytas 0,76 promilių neblaivumas. Atlikti kiti procesiniai veiksmai. Pareigūnams paprašius J. Š. papasakoti apie įvykio aplinkybes šis teigė, jog jį užpuolė nukentėjusiosios šuo ir jis gindamasis pavarė šunį į šoną, bet šuns nemušė. Tarp J. Š. ir moters įvyko žodinis konfliktas ir tuomet abu išsiskirstė namo, jokio smurto nebuvo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 72–74).

Iš 2024-10-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vienas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-06-20 22_14_02)“. Garso įrašas darytas 2024-066-20, įrašo pradžios laikas 22 val. 14 min. Garso įrašo trukmė 01.35 min. Paleidus garso įrašą girdimas BPC darbuotojos pokalbis su pranešėja V. Č. (trumpinys V. Č.).

V. Č.: Laba diena.

BPC: Laba diena.

V. Č.: Norėtum pranešti apie agresyvų kaimyną. Sužalojo.

V. Č.: Kauno rajonas.

V. Č.: (duomenys neskelbtini)kaimas.

V. Č.: (duomenys neskelbtini).

V. Č.: Nu užpuolė gatvėj vežantis su mažamečiu vaiku, ta prasme, kaip sakyt, ne mažamečių vaikų jau nėra pasiemė seneliai, bet sužalojo mane, atjungė tiesiog, praradau sąmonę, dabar atsigavau bet.

V. Č.: Rankom taip.

V. Č.: Kaimynai matė yra liudytojai viską, tiesiog norėtume užfiksuot įvykį.

V. Č.: Prieš 20 minučių kažkur.

V. Č.: Ne, nereikia žinokit, viskas man gerai, medikų nereikia aš pati esu su tuo išsilavinimu, tai viskas gerai.

V. Č.: Taip, taip, taip, tikrai.

V. Č.: Išėjo į namus.

BPC: Pasišalino.

V. Č.: kaimynai kiti matė, bet jis yra sakant pagal kaimynus yra tikrai neblaivus

BPC: Supratau. Tai dabar lauksit (duomenys neskelbtini), taip?

V. Č.: Taip.

V. Č.: V. Č..

BPC: Gerai tada informuoju, jeigu kažkas.

V. Č.: Mes ilgai sprendėm ar kviesti ar nekviesti, bet jeigu nekviesim tai viskas ir toliau tęsis taip toliau.

BPC: Bet kuriuo atveju jūs žiūrėkit stebėkit savo tą sveikatą, jeigu kas skambinkit iškviesim ir medikus, gerai.

V. Č.: Ne aš turiu žinokit išsilavinimą medicinos, stebiu save ir viskas yra gerai

BPC: Supratau gerai laukit tada pareigūnų.

V. Č.: Ačiū labai, viso. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 76–78).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad J. Š. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus V. Č. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusio nurodytas bylos aplinkybes. Tokiu atveju teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš kaltinamojo J. Š. paaiškinimo, jis nepripažįsta tyčia sužalojęs nukentėjusią V. Č. ir nurodė, kad ją galėjo sužaloti netyčia, bandydamas išvengti jos užpuolimo, bandydamas sulaikyti jos rankas.

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad konfliktas kilo dėl jos šuns lojimo, kuriam J. Š. įspyrė į šoną. Pareiškus J. Š. pretenzijas dėl šuns spardymo, pastarasis jai delnu du kartus sudavė per veidą ir sukėlė didelį skausmą.

Teismas sprendžia, kad tokiais nukentėjusiosios V. Č. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Tokius parodymus V. Č. patvirtino iš karto po įvykio pas ją į namus atvykusiai liudytojai D. T., kaimynui V. P., atvykusiam policijos pareigūnui E. T.. Pažymėtina, jog V. Č. nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad J. Š. tyčia jai ranka du kartus trenkė į galvos sritį, todėl jai skaudėjo, ji išsigando. Šiais pirminiais V. Č. bei teisme apklaustų minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi.

Vadovaujantis BK 141 straipsnyje pateikiamu sąvokų išaiškinimu, BK 140 straipsnyje numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Kad nukentėjusiajai V. Č. buvo padaryti sužalojimai – padarytas galvos sumušimas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis tieks suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – 2024-06-20. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52–53).

Ekspertizės akto, tiek ir specialisto išvados kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta Teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai V. Č. padarytų sužalojimu, yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas išanalizavus pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas vadovaujasi šia specialisto išvada. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šią išvadą surašiusio ir išvadas dėl V. Č. padaryto sužalojimo pobūdžio, davusio specialisto kompetencija.

Vertinant abiejų konflikto šalių parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačių veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus – garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes bei liudytojų nurodytas aplinkybes, prieita prie išvados, kad kaltinamasis J. Š. rankos delnu suduodamas V. Č. į galvos sritį, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiosios sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas). Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis J. Š. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalyje) saugomoms vertybėms – asmens sveikatai ir fiziniam saugumui. Nukentėjusiosios V. Č. elgesys – santykių aiškinimasis su kaimynu, negali būti pateisinimas smurto vartojimui. Todėl toks kaltininko veikimas ne tik formaliai turi visus jam inkriminuotos baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, tačiau ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris pakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Teismo neįtikino kaltinamojo J. Š. parodymai, kad V. Č. pati išprovokavo konfliktą, kurio metu pati ir susižalojo, todėl juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesužalojo V. Č., kad jis tik gynėsi nuo jos agresyvaus elgesio. Tokį jo aiškinimą teismas vertina, kaip kaltinamojo gynybinę pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas netiki bylos nagrinėjimo metu liudytojų E. Š. bei G. D. duotais parodymais, kadangi liudytojai yra artimi J. Š. ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Ankščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. Š. konflikto su V. Č. metu, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. jis rankos delnu du kartus sudavė V. Č. į galvos sritį, padarydamas jai galvos sumušimą, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

IV. Skirtinos bausmės motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant J. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą, buvo baustas administracine tvarka, kaltinamasis yra vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 22) . Kaltinamasis nėra registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. Š. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Ši bausmė jam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

V. Kiti proceso klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, ikiteisminio tyrimo metu J. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti J. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja V. Č..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.