Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-20 · Administracinė byla Nr. I-4900-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
I-4900-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04292-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4900-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-04292-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 365 000 Lt neturtinės žalos.

Paaiškino, kad į Lukiškių TI- K buvo atgabentas 2012-01-04 ir periodiškai buvo laikomas įvairiose kamerose iki 2014-01-04 dienos (t.y. 730 paras) žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, o po to buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Lukiškių TI-K įvairiose kamerose, kurios yra vos tik 8 kv. m., buvo kalinami 4-6 asmenys, taip grubiai pažeidžiant kalinimo metu galiojusias nuostatas dėl vienam asmeniui tenkančio ploto. Be to, kamerose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, todėl kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais, nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes jose įrengti staliukai buvo labai maži (karantino kamerose staliukų nėra), kamerose siausdavo tarakonai, kamerose visiškai nebūdavo erdvės, trūkdavo gryno oro, kamerose neįmanoma fiziškai pailsėti.

Gyvendamas perpildytose patalpose tokiomis sąlygomis patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą nebūdavo įmanoma pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 8 straipsnių nuostatos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (kalinant nežmoniškai apribojant erdvę) patyrė didžiulę žalą savo sveikatai ir didžiausią neturtinę žalą. Nurodo, kad pablogėjo sveikata, savijauta, pradėjo kamuoti nuolatiniai nugaros skausmai, sutriko ir širdies veikla, stipriai padidėjo nervinė įtampa, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9 – 17) pateikdamas pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, jog 2012-01-06 ryte, 2012-06-19 vakare, 2012-06-20, 2012-06-22 ryte, 2012-08-23 - 2012-08-27, 2012-08-28 ryte, 2012-08-31 ryte, 2012-09-14 ryte, 2012-10-04 ryte, 2012-11-21 vakare, 2012-11-22 - 2012-11-26, 2012-11-27 ryte, 2013-01-17, 2013-01-18 ryte, 2013-01-22, 2013-03-05 vakare, 2013-06-27 ryte, 2013-07-15, 2013-07-18, 2013-08-26, 2013-08-29, 2013-10-01, 2013-11-26, 2013-12-03 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat laikotarpiais 2012-03-05 iki 2012-03-20, 2012-04-17 iki 2012-04-27, 2012-06-27 iki 2012-06-29, 2012-09-24 iki 2012-09-26, 2012-11-15 iki 2012-11-20, 2013-01-14 iki 2013-01-16, 2013-02-28 iki 2013-03-05, 2013-04-04 iki 2013-04-09, 2013-06-10 iki 2013-06-26, 2013-07-01 iki 2013-07-15, 2013-08-19 iki 2013-08-26, 2013-09-16 iki 2013-10-01, 2013-11-04 iki 2013-11-12, 2013-18 iki 2013-11-25 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, jis buvo išvykęs iš įstaigos.

Nurodė, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl norėdamas pasimankštinti, pajudėti pareiškėjas laisvai galėjo pasinaudoti tokia teise.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 174)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Lukiškių TI-K nuo 2012-01-04 iki 2014-01-04.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-01-04. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 110 (plotas 7,48 m²), Nr. 164 (plotas 7,86 m²), Nr. 134 (plotas 7,94 m²), Nr. 161 (plotas 7,94 m²), Nr. 169 (plotas 7,94 m²), Nr. 112 (plotas 7,28 m²), Nr. 299 (plotas 7,87 m²), Nr. 124 (plotas 7,31 m²), Nr. 345 (plotas 7,95 m²), Nr. 329 (plotas 7,61 m²), Nr. 338 (plotas 7,72 m²), Nr. 105 (plotas 7,38 m²), Nr. 301 (plotas 8,03 m²), Nr. 338 (plotas 7,72 m²), Nr. 122 (plotas 7,38 m²), Nr. 194 (plotas 7,94 m²), Nr. 147 (plotas 7,94 m²), Nr. 164 (plotas 7,86 m²), Nr. 333 (plotas 7,72 m²), Nr. 297 (plotas 8,08 m²), Nr. 301 (plotas 8,03 m²), Nr. 176 (plotas 7,94 m²), Nr. 132 (plotas 7,94 m²), Nr. 109 (plotas 7,31 m²), Nr. 174 (plotas 7,94 m²), Nr. 117 (plotas 7,31 m²), Nr. 335 (plotas 7,71 m²), Nr. 112 (plotas 7,28 m²), Nr. 169 (plotas 7,94 m²), Nr. 181 (plotas 7,94 m²), Nr. 105 (plotas 7,38 m²), Nr. 128 (plotas 7,87 m²), Nr. 123 (plotas 7,42 m²), Nr. 182 (plotas 7,94 m²) kartu su 1-5 asmenimis. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 9-14, 18-19) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtintą nuostatą, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2012-01-06 ryte, 2012-06-19 vakare, 2012-06-20, 2012-06-22 ryte, 2012-08-23 - 2012-08-27, 2012-08-28 ryte, 2012-08-31 ryte, 2012-09-14 ryte, 2012-09-26 vakare, 2012-10-04 ryte, 2012-11-21 vakare, 2012-11-22 - 2012-11-26, 2012-11-27 ryte, 2013-01-17, 2013-01-18 ryte, 2013-01-22, 2013-03-05 vakare, 2013-06-27 ryte, 2013-07-15, 2013-07-18, 2013-08-26, 2013-08-29, 2013-10-01, 2013-11-26, 2013-12-03. Taip pat laikotarpiais 2012-03-05 iki 2012-03-20, 2012-04-17 iki 2012-04-27, 2012-06-27 iki 2012-06-29, 2012-09-24 iki 2012-09-26, 2012-11-15 iki 2012-11-20, 2013-01-14 iki 2013-01-16, 2013-02-28 iki 2013-03-05, 2013-04-04 iki 2013-04-09, 2013-06-10 iki 2013-06-26, 2013-07-01 iki 2013-07-15, 2013-08-19 iki 2013-08-26, 2013-09-16 iki 2013-10-01, 2013-11-04 iki 2013-11-12, 2013-11-18 iki 2013-11-25 pareiškėjas buvo išvykęs iš įstaigos.

Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2014-01-04 atskirais periodais Lukiškių TI-K buvo laikomas 633 paras, iš kurių 27 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2014-01-04 606 paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kamerose buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes jose įrengti staliukai buvo labai maži, kamerose siausdavo tarakonai, trūkdavo gryno oro, kamerose neįmanoma fiziškai pailsėti.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (60 punktas).

Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl to būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, pareiškėjas teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad 2012 m. sausio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 dėl patalpų priežiūros siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų atlikimo (b. l. 20-23). 2013 m. gruodžio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 26-28). Šie į bylą pateikti dokumentai patvirtinta, kad atsakovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį dėl gyvių buvimo, nes jis paneigiamas minėtais bylos dokumentais.

Teismas, vadovaudamasis LVAT išaiškinimais pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes jose įrengti staliukai buvo labai maži vertina kaip glaudžiai susijusias su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalį (LVAT administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ilgą laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas (606 paros), tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta 365 000 Lt. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 2 600 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti M. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas