- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-831-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09286-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- N. Z. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo N. Z. N. ieškinį atsakovei A. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. Z. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K., prašydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (toliau – Butas).
2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir O. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu sutuoktiniai bendrų vaikų nesusilaukė, ieškovo turimais duomenimis, O. N. sūnus iš pirmosios santuokos yra miręs. 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytas Butas, kuris Nekilnojamojo turto registre yra registruotas O. N. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovo ir O. N. santuoka buvo nutraukta, o Kauno apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, pagal kurią ieškovui nuosavybės teise atiteko garažas, o O. N. – visas Bute esantis turtas. Butas tarp šalių nebuvo padalintas. Ieškovas ir O. N. žodžiu sutarė, kad Bute liks gyventi ir juo rūpinsis O. N., o ieškovas nereikš jai jokių pretenzijų ir nereikalaus, kad Butas būtų padalintas.
4. (duomenys neskelbtini) O. N. mirė, jos palikimą pagal testamentą priėmė atsakovė. Ieškovas 2023 m. liepos 12 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisės į Butą įregistravimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nes 1994 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra nurodyta, jog po santuokos nutraukimo nuosavybės teisė į Butą atitenka ieškovui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teigia, kad dėl ieškovo geranoriškumo ir teisinio neišprusimo ieškovo nuosavybės teisės į Butą nebuvo tinkamai įregistruotos. Ginčo tarp ieškovo ir O. N. dėl nuosavybės teisių į Butą nebuvo. Ieškovas ir O. N. buvo susitarę, kad po kiekvieno iš jų mirties atitinkamą Buto dalį paveldės mirusiojo įpėdiniai pagal įstatymą.
6. Santuokos nutraukimo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kurio 21 straipsnio 1 dalis numatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kadangi ieškovo ir O. N. santuokos nutraukimo metu Butas nebuvo padalintas, akivaizdu, kad Butas liko bendrąja jungtine ieškovo ir O. N. nuosavybe.
7. Ieškovas apie pažeistas savo teises į Butą sužinojo tik 2023 m. balandžio 17 d., kai notarė neišdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į visą Butą, nustačiusi, kad Butas buvo įsigytas ieškovo ir O. N. santuokos metu ir nebuvo padalintas nutraukiant santuoką, ir atsakovė informavo ieškovą apie Buto paveldėjimą. Todėl ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl Buto padalinimo nėra praleistas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
9. Atsakovė pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui.
10. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praleido SŠK 23 straipsnyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. SŠK 10 straipsnis numatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje.
Šalies argumentai
11. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl reikalavimo padalinti Butą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 29 d., o ieškovo ir O. N. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas tik po beveik 30 metų nuo santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą su reikalavimu padalinti santuokos metu įsigytą Butą. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini). Priimant teismo sprendimą nutraukti santuoką, ieškovui buvo žinoma apie santuokos metu įsigytą Butą. Ieškovas beveik 30 metų nereiškė pretenzijų dėl Buto naudojimo, valdymo ar disponavimo.
12. Ieškovo teiginiai apie susitarimą tarp jo ir O. N. dėl Buto nėra įrodyti, tokios aplinkybės nenurodytos nei (duomenys neskelbtini) teismo sprendime, nei 1994 m. lapkričio 14 d. teismo nutartyje bei ja patvirtintoje taikos sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Faktą, jog ieškovas Buto nelaikė savo nuosavybe, patvirtina tai, kad 1994 m. lapkričio 14 d. teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyta, kad šalys santuokoje užgyveno tik garažą ir namų apyvokos daiktus. Būtent dėl šio turto padalinimo ieškovas ir O. N. kreipėsi į teismą. Aplinkybė, jog visi Bute buvę daiktai nuosavybės teise atiteko O. N., rodo, kad ieškovas Bute negyveno ir Buto nelaikė savo nuosavybe. Taip pat (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nurodyta, kad šalys eilę metų nevedė bendro ūkio, tą patvirtino ir ieškovas savo ieškinyje, todėl akivaizdu, kad Butas buvo įgytas O. N. iniciatyva ir iš jos asmeninių, o ne bendrų sutuoktinių lėšų. Tai, kad ieškovas Buto nelaikė savo nuosavybe, įrodo ir jo elgesys po santuokos nutraukimo – per beveik 30 metų ieškovas nesirūpino Butu, nemokėjo mokesčių, neatliko einamųjų ar kapitalinių remontų, nesikreipė į teismą dėl Buto padalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį Buto.
15. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, ieškinio senaties terminas dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo prasideda nuo buvusio sutuoktinio teisės pažeidimo momento, kuris gali nesutapti su ištuokos data. Kad ieškinio senatis būtų taikoma, reikia nustatyti, jog trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki CK įsigaliojimo. Jei jis nepasibaigė iki šios datos, ieškinio senatis pagal CK 3.129 straipsnį netaikoma, nes ginčas vyksta dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo.
16. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę (teisė naudotis, valdyti ar disponuoti Butu) buvo pažeistos iki 1998 m. liepos 1 d. (tam, kad trejų metų ieškinio senaties terminas galėtų pasibaigti iki 2001 m. liepos 1 d.). (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas nutraukti santuoką įsiteisėjo 1994 m. vasario 19 d., šalys nekėlė Buto padalijimo klausimų, šio sprendimo neskundė. Byloje nenustatyta jokių ieškovo teisių pažeidimų dėl nepasidalinto Buto ir vėliau. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas iki 2001 m. liepos 1 d. negalėjo net prasidėti.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Butas buvo įgytas ieškovui ir O. N. esant santuokoje, todėl, nepaisant to, kad viešajame registre jis įregistruotas O. N. vardu, Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybe.
18. Pritaikius SŠK 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis, ir nesant duomenų, kurie pagrįstų būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl SŠK 23 straipsnio taikymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: 1) jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar disponuoti netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą; 2) jeigu santuoka nutraukiama tada, kai tik vienas iš buvusių sutuoktinių valdo ar naudoja bendrai įgytą turtą, tai ištuokos įregistravimo faktas gali būti laikomas ieškinio senaties termino eigos pradžia, todėl kad iki santuokos nutraukimo SŠK nenumatė ieškinio senaties termino, o po ištuokos jį numato, be to, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių visa apimtimi negali įgyvendinti savo kaip savininko teisių; 3) senaties terminas pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį gali būti pradedamas skaičiuoti tiek nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organuose, tiek ir nuo santuokos nutraukimo dienos, t. y. kai buvo priimtas teismo sprendimas ją nutraukti;
Žemesnės instancijos teismas
19.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1095-580/2022, kurioje buvo nagrinėjamas itin panašus ginčas ir ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą;
19.3. pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą, t. y. laikyti, kad nebuvo jokio neformalaus (žodinio) susitarimo tarp ieškovo ir O. N., kadangi ieškovas šią aplinkybę grindė tik deklaratyviais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su tariamu susitarimu tarp ieškovo ir O. N. dėl Buto naudojimo ar pasidalijimo, iš viso nevertino patikimumo ir įrodytinumo aspektu. Be to, ieškovas, nurodydamas, kad buvo susitarta, jog ieškovas nereikš pretenzijų ir nereikalaus, kad Butas būtų padalintas, faktiškai pripažino savo atsisakymą Buto padalinti bei žinojimą, kad Butas lieka registruotas tik O. N. vardu;
19.4. spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino teismo posėdyje ieškovo nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad ieškovas žinojo, jog Butas yra registruotas O. N. vardu ir buvo jai priminęs dėl Buto padalinimo. Taigi, ieškovas daugelį metų žinojo, kad Butas nėra padalintas, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiam klausimui išspręsti;
19.5. taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, kuriuo ieškovo santuoka su O. N. buvo nutraukta, turinį, t. y., kad šalys eilę metų iki santuokos nutraukimo nevedė bendro ūkio. Taip pat įvertinti 1994 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties, kuria teismas patvirtino taikos sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, turinį, t. y., kad šalys santuokoje užgyveno tik garažą ir Bute esančius namų apyvokos daiktus. Garažas atiteko ieškovui, o O. N.– Bute esantys daiktai. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys nevertino Buto kaip santuokoje užgyvento turto;
19.6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės motinos parodymus tik dėl giminystės ryšio. Liudytoja pateikė nuoseklius ir išsamius parodymus, kurie atitinka byloje esančias faktines aplinkybes. Ji nurodė, kad ieškovas dar iki santuokos nutraukimo negyveno su O. N., po skyrybų visiškai nebendravo su ja, o jų santykiai buvo konfliktiški. Tuo tarpu ieškovo teiginiai apie draugiškus santykius su O. N. buvo tik deklaratyvūs, neįrodyti ir prieštaravo kitiems bylos duomenims;
19.7. pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio senaties, padarė nelogiškas išvadas, kad nenustatytas ieškovo teisių pažeidimas dėl nepasidalinto Buto. Ieškovas neturėjo jokio ryšio su Butu (jame negyveno, nemokėjo mokesčių ir pan.). Dėl to natūralu, kad tarp ieškovo ir O. N. nekilo ginčų dėl Buto naudojimo, valdymo ar disponavimo. Tačiau esant tokiai situacijai, buvo aišku, kad ieškovas negalėjo įgyvendinti savo teisių kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis, todėl jo teisės į Butą buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį, neįvykdė pareigos įvertinti visų aplinkybių visumą, o tai atvedė į formalumo ir paviršutiniškumo klaidą teisminiame procese. Ieškovo ir O. N. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), 1994 m. lapkričio 14 d. patvirtinta taikos sutartis, kurioje nespręstas Buto padalijimo klausimas. Ieškovas su Butu neturėjo ryšio – jame negyveno, nemokėjo mokesčių, nesirūpino juo, todėl akivaizdu, kad niekada nelaikė jo savo nuosavybe. Buto nuosavybės dokumentai visada buvo O. N. žinioje, ieškovas niekada neturėjo Buto raktų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas praleido senaties terminą, nes turėjo į teismą su ieškiniu kreiptis iki 1997 m. sausio 20 d., t .y. ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki CK įsigaliojimo. Ieškinys pateiktas tik 2023 m. rugpjūčio 29 d., daugiau nei 26 metus praleidus ieškinio senaties terminą. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
20. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1095-580/2022, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad šalių santuoka baigėsi 1996 m. sausio 19 d., ir po santuokos nutraukimo ieškovas raštiškai atsisakė pretenzijų į butą, o šioje byloje nustatyta, kad santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ir taikos sutartimi pasidalintas kitas turtas, Buto nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas. Šioje byloje nėra nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovas būtų atsisakęs nuosavybės teisių į Butą;
Atsiliepimas
20.2. atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pagal kurią ištuokos įregistravimo faktas gali būti laikomas ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovas su O. N. gyveno iki santuokos nutraukimo, tačiau jau vedė atskirą ūkį. Kadangi Butą ieškovas ir O. N. valdė ir juo naudojosi bendrai iki santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino pradžia nelaikė ištuokos įregistravimo momento;
20.3. nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi ieškovo sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą nesutapo su santuokos nutraukimu. Pagal atsakovės nurodytą kasacinio teismo praktiką, jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimo. Taip pat bendraturčio turtinės teisės gali būti pradedamos pažeidinėti praėjus tam tikram laikui po santuokos nutraukimo. Tada ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo to laiko, kai šis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius faktus. Šiuo atveju, po santuokos nutraukimo ieškovo ir O. N. susitarimas leido abiem naudotis Butu, todėl ieškovo teisės nebuvo pažeistos iki tol, kol atsakovė kreipėsi į notarą dėl Buto paveldėjimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki naujojo CK įsigaliojimo ieškovo nuosavybės teisės į Butą nebuvo pažeistos;
20.4. nesutiktina ir su atsakovės teiginiais, kad ieškovas apie savo nuosavybės teisių pažeidimą sužinojo (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos nutraukimo dieną, kadangi po santuokos nutraukimo ieškovas ir O. N. sudarė bendrą susitarimą, pagal kurį buvę sutuoktiniai ir toliau galėjo Butą naudoti, jį valdyti netrukdydami vienas kitam. Byloje taip pat pateikti ieškovo paaiškinimai, pagal kuriuos jis ir O. N. po santuokos nutraukimo draugiškai susitarė, kad O. N. liks gyventi Bute ir pati rūpinsis Butu, o ieškovas jai nereikš jokių pretenzijų ir nereikalaus Butą padalinti. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovo pažeistų teisių sužinojimo diena negali būti laikoma santuokos nutraukimo diena;
20.5. faktas, kad ieškovas ir O. N. taikos sutartyje neaptarė Buto padalinimo klausimo, leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas ir O. N. iš tiesų buvo sudarę ieškovo nurodytą žodinį susitarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. N.. 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau – ir BPĮ). O. N. vardu buvo įsigytas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Butas). Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas O. N. nuosavybės teise.
24. Ieškovo ir O. N. santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 1994 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir O. N. sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kuria ieškovas ir O. N. susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą – kooperatinį garažą, įregistruotą ieškovo vardu, ir Bute esantį turtą. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko garažas, O. N. – visas Bute esantis turtas, ieškovas taip pat įsipareigojo sumokėti O. N. 1 500 Lt piniginę kompensaciją. Po santuokos nutraukimo ieškovas išsikėlė iš Buto. Ieškovo gyvenamoji vieta nuo 1994 m. balandžio 7 d. deklaruota (duomenys neskelbtini).
25. O. N. mirė (duomenys neskelbtini). O. N. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą paliko atsakovei (giminaitei). Atsakovė priėmė O. N. palikimą. Notaras atsisakė atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą Butą, iš viešųjų registrų nustatęs, kad Butas buvo įgytas O. N. santuokos metu, ir nėra duomenų, kad Butas ištuokos metu buvo padalintas.
26. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui nuosavybės teisės į ½ dalį Buto.
Dėl nuosavybės teisių į Butą
27. SŠK, galiojusio Buto įsigijimo metu, 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
28. Butas 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi O. N. vardu buvo įsigytas ieškovo ir O. N. santuokos metu pagal BPĮ. Į bylą pateiktas 1982 m. rugpjūčio 26 d. orderis Nr. 296 patvirtina, kad Butas buvo suteiktas O. N. šeimai – O. N. ir ieškovui.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 išaiškino, kad, vadovaujantis BPĮ 5 ir SŠK 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
30. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Butą bendrąja jungtine ieškovo ir O. N. nuosavybe.
Dėl ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl Buto padalinimo (ne)praleidimo
31. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Taigi pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino eiga dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo turi būti skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000; 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-488/2001, Teismų praktika 14, p. 67-71; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Tai priklauso nuo to, ar santuokos nutraukimo momentu buvo pagrindas vienam sutuoktinių daryti išvadą, kad jo teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokinių ryšių ar santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimo. Jeigu, nutraukus santuoką, tik vienas buvusių sutuoktinių valdo ar naudoja bendrai įgytą turtą, tai santuokos nutraukimo faktas gali būti laikomas ieškinio senaties termino pradžia, nes vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių visa apimtimi jau negali įgyvendinti savo kaip savininko teisių. Taip pat bendraturčio turtinės teisės gali būti pradedamos pažeidinėti praėjus tam tikram laikui po santuokos nutraukimo. Tada ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo to laiko, kai šis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013).
33. Nustatant, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl Buto padalinimo reikšti, turi būti vertinama aplinkybių visuma.
34. Iš byloje esančios 1994 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir O. N. sudaryta taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, matyti, kad ieškovas ir O. N. deklaravo, jog santuokos metu įgijo tik garažą ir namų apyvokos daiktus. Tai rodo, kad Buto ieškovas ir O. N. nevertino kaip santuokos metu įgyto dalintino turto.
35. Po santuokos nutraukimo ieškovas iš Buto išsikėlė, visas Bute esantis turtas pagal 1994 m. lapkričio 14 d. taikos sutarties sąlygas atiteko O. N.. Po santuokos nutraukimo ieškovas Butu nesinaudojo, jame nesilankė, Bute nebuvo ieškovui priklausančio turto/daiktų, ieškovas neturėjo Buto raktų, Buto dokumentai buvo pas ieškovę. Po santuokos nutraukimo ieškovas Butu nesirūpino, mokesčių nemokėjo, iki 2023 m. Butu nesidomėjo.
36. Nors ieškovas teigė, kad tarp jo ir O. N. buvo susitarimas, jog Butas bus nedalinamas, jame gyvens O. N., o po O. N. ar ieškovo mirties kiekvieno jų įpėdiniai paveldės atitinkamą dalį Buto, tačiau byloje nėra kitų šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tik suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo paaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodyto susitarimo buvimą.
37. Taigi, po 1994 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir O. N. sudaryta taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, priėmimo ieškovui buvo žinoma, kad Butas nebuvo padalintas, ieškovo nuosavybės teisės Butu naudotis ir Butą valdyti buvo apribotos, nes ieškovas iš Buto išsikraustė, Bute neliko ieškovui priklausančio turto/daiktų, ieškovas neturėjo Buto raktų ir Buto dokumentų. Todėl yra pagrindas teigti, kad po 1994 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo buvo pažeistos ieškovo, kaip Buto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvio, nuosavybės teisės Butu naudotis ir Butą valdyti.
38. Atitinkamai, SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino pradžia yra 1994 m. lapkričio 14 d., ir šis terminas baigėsi 1997 m. lapkričio 14 d., t. y. iki CK įsigaliojimo. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio mėn., daugiau kaip 25 metus praleidęs ieškinio senaties terminą.
39. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nustačius, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pradžią, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui teisme pareikšti. Todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 330 straipsnis).
42. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
43. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ieškovui neatlyginamos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Pirmosios instancijos teismas patyrė 46 Eur išlaidas už bylos procesinių dokumentų siuntimą. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
45. Atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo 705 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovei priteisiama 705 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo N. Z. N. atsakovei A. K. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo N. Z. N. valstybei 46 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo N. Z. N. atsakovei A. K. 705 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.