- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-887-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11603-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- P. N.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui P. N., tretiesiems asmenims A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-6) ir prašė priteisti iš atsakovo 16 342,71 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jai priklauso šio namo butas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, neturėdamas statybos leidimo atliko rekonstrukcijos darbus – išardė apšildymo sistemą ir grindis, išgriovė pertvaras, išėmė langų stiklus, bute iškasė žemę, ketindamas įsirengti rūsį. Atsakovas jam priklausančio buto nešildė nuo pat jo įsigijimo momento, t.y. nuo 2007 metų. Todėl 2009 metų vasario mėnesį ieškovės bute užšalo vandentiekis, dėl to sutrūko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai. Trūkę vamzdynai išplovė po jos butu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią žemę, ko pasėkoje vanduo bei fekalijos pateko į ieškovei priklausančią audinių parduotuvę, įlūžo tualetas ir nusėdo sienos. Dėl šio fakto, ieškovei kreipusis į Kauno savivaldybės butų ūkio įmonę, 2009-02-11 buvo surašytas aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovei priklausančiose patalpose yra užšalęs vandentiekis, o kanalizacijos atšaka pažeista. Ieškovei adresuotame 2009-06-05 BŪT administracijos rašte buvo nurodyta, kad dėl šių veiksmų atsakovas yra įspėtas iki šildymo sezono pradžios įstiklinti buto langus ir atstatyti šildymo sistemą. Tačiau atsakovas šių nurodymų nevykdė ir ieškovė buvo priversta papildomai šildyti jai priklausančias patalpas, šiltinti bendrą su atsakovu sieną. Jos audinių parduotuvėje dirbę žmonės daugiau kaip 4 mėnesius neturėjo galimybės naudotis tualetu ir vandentiekiu. Nurodė, kad analogiška situacija (šįkart apliejant ne tik patalpų sienas, lubas, grindis, bet ir audinius, kuriais buvo prekiaujama) pasikartojo ir 2010-02-11 audinių parduotuvėje vėl sutrūkus vandentiekio vamzdžiams. Vamzdžiai trūko, nes atsakovas nešildė jam priklausančių patalpų, besiribojančių su ieškovės patalpomis. UAB „Būsto valda“ patikrino ir konstatavo, kad vandentiekio vamzdžiai susprogo dėl to, kad nebuvo šildoma atsakovui priklausanti patalpa. Dėl šių atsakovo aplaidžių veiksmų ieškovei du kartus reikėjo keisti vamzdyną, iš naujo atlikti apdailą. Ieškovė nurodo, kad apie šią situaciją informavo atsakovą, jis iš pradžių žadėjo atlyginti visus nuostolius, tačiau persigalvojo ir iki šiol su ieškove nebendrauja. Jis ne tik kad neatlygino žalos, tačiau piktybiškai vengė pasirūpinti jam priklausančiomis patalpomis, jų neužsandarino ir nešildė. Iš UAB „Skena“ akte pateiktų išvadų matyti, kad remonto darbai kainavo 14 170,98 Lt, o šilumos nuostoliai per 2007-2010 šildymo sezonus sudarė 2 171,73 Lt, t. y. iš viso 16 342,71 Lt. ieškovė nurodo, kad be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą, nes nurodyti įvykiai sukėlė stresą, atsirado papildomi rūpesčiai dėl žalos nustatymo dydžio. Be to, ieškovė dėl širdies ydos turi II grupės invalidumą. Būdama nedarbinga, ji buvo priversta rūpintis patalpų remontu, jų apsaugojimu nuo neigiamo šalčio poveikio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei L. M. iš atsakovo P. N. 18 659,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 400,00 Lt žyminio mokesčio, 2 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 000,00 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nurodė, kad vadovaujasi patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jos ieškovės patalpos buvo aplietos dėl atsakovo kaltės, aplaidžiai prižiūrint jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovei dėl šio nusikaltimo buvo siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą organizuoja administratorius. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus konstatuotomis aplinkybėmis, kad bute atlikti statybos darbai ir atsakovo pareikalauta pateikti statybą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jam jų nepateikus, buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei pareikalauta savo lėšomis iki 2010-10-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad žalą ieškovei padarė dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ekspertizės aktuose nurodyti nuostoliai galėjo atsirasti ne dėl jo kaltės. Ekspertė posėdžio metu patvirtino, kad ieškovei sienų šiltinimas ir vidaus vamzdynų keitimas buvo būtini ir šių darbų vertė lygi atitinkamai 11 394,26 Lt ir 2 628,76 Lt, visi ieškovės patirti nuostoliai yra 18 695,56 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, reikalingumą kreiptis į įvairias institucijas, ilgą bylos nagrinėjimą išimtinai dėl atsakovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovei priteistina 1 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei 18 659,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kai ieškovė prašė priteisti 16 342,71 Lt, peržengė ieškinio ribas. Nurodo, kad teismas be pagrindo nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kam priklauso nuosavybės teisė į vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus bei atsakomybė už jų tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą, nes vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendro naudojimo inžinerinė įranga, tokia kaip vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, bendrąja daline nuosavybe priklauso visiems daugiabučio namo gyventojams. Teismas nevertino aplinkybės, kad vamzdynai galėjo trūkti ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės, taip pat kitų butų savininkų, neveikimo, nes bylos duomenimis įspėjimai buvo siųsti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkams, kad susitvarkytų šildymo sistemas. Atkreipė dėmesį, kad bylos duomenimis nėra pagrįstos būtinos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl teismas nepagrįstai laiko šias sąlygas nustatytomis. Be to, į bylą nėra pateikta jokių schemų ar kitokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota vamzdžio trūkimo (trūkimų) vieta (vietos). Taip pat neatsižvelgta į aplinkybę, kad avarijos metu vamzdžiai buvo renovuotinos būklės, todėl tikėtina kanalizacijos vamzdžių trūkimo priežastis – nusidėvėjimas. Atsakovas nurodė, kad žiema, kurios metu vamzdžiai trūko, buvo viena šalčiausių per pastaruosius 50 metų, todėl užšaldavo ir tinkamai šildomų gyvenamųjų namų vamzdžiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo butas nebuvo šaldomas būtent 2007-2010 metais. UAB „Skena“ nurodyta nešildymo data nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl abejotina, nes ekspertas galėjo užfiksuoti tik tuo metu buvusią situaciją. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kada minėti remonto darbai buvo atliekami, nors tai yra svarbu įrodinėjant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovė savavališkai atmūrijo dalį bendrojo naudojimo patalpų, kas taip pat galėjo įtakoti avariją. Atsakovas nurodė, kad butų savininkai susitarė dėl bendrąja daline nuosavybe valdomų patalpų atidalijimo. Ieškovė apšiltino ne tik su atsakovu besiribojančias jai nuosavybės teise priklausančių patalpų sienas, bet ir bendrojo naudojimo patalpų sienas, todėl atsakovas neturi pareigos šių išlaidų atlyginti. Sprendimas priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas akivaizdžiai neteisinga prielaida, kad ieškovės rūpestis, išgyvenimai bei galimas sveikatos būklės pablogėjimas susijęs su remonto darbais ir patiriamos šilumos nuostoliais yra įstatyme numatytas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas nurodė, kad jis nėra pripažintas kaltu dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, įtvirtinto baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad Žaliakalnio policijos nuovados nutarimas neturi didesnės įrodomosios galios, joje nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudicinėmis ir gali būti paneigtos kitais byloje pateiktais įrodymais. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad atsakovas yra padidinto pavojaus šaltinio (statinio) savininkas ir kokie objektai laikytini padidinto pavojaus šaltiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į dvi byloje esančias ekspertizes, kurios neprieštarauja viena kitai, pagrįstai konstatavo, kad padarytos žalos dydis dėl patalpų nešildymo yra 18 695,56 Lt. Nurodo, kad atsakovas ekspertų išvadų neginčijo, jos nėra paneigtos ir kitais rašytinais įrodymais. Nurodo, kad atsakovas savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, o byloje esančių įrodymų neginčijo. Atsakovo argumentai, jog nebuvo užfiksuota tiksli vamzdžių trūkimo vieta, nėra teisiškai reikšmingi, nes pakako nustatyti faktą, jog vamzdžiai trūko atsakovo bute. Atsakovas taip pat neįrodė ir nenugalimos jėgos fakto. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pagrįstai priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo iš esmės pritarė ieškovės argumentams, nurodytiems jos atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo nuo 2000-09-27. Atsakovas P. N. nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgijo iš G. S. 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė ieškinį grindė CK 6.266 straipsniu, reglamentuojančiu statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 170,98 Lt nuostolių, atsiradusių dėl vidaus atitvarų, besiribojančių su atsakovo butu Nr. (duomenys neskelbtini), apšildymo ir nuotekų vamzdynų perklojimo, taip pat prašė priteisti 2 171,73 Lt šilumos nuostolių, kurie atsirado per 2007-2010 m. šildymo sezonus (I t., b. l. 4) ieškinyje nurodydama, kad atsakovas neįsistiklino langų ir neatstatė šildymo sistemos, todėl 2009-02 mėn. užšalo vandentiekis, trūko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, jai teko papildomai šildytis bei apšiltinti bendrą sieną su atsakovui priklausančiu butu. Byloje yra 2011-01-27 AB „Kauno energija“ raštas, kurio duomenys patvirtina, kad namas nuo centralizuotų šilumos tinklų buvo atjungtas 2006 m. gruodžio mėn. (I t., b. l. 137).
CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią statinio savininko atsakomybę dėl jo trūkumų (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), kuomet nuodugniai nenustatinėjo visų sąlygų civilinei atsakomybei šiuo pagrindu kilti. Teismo sprendime detaliai nurodytos aplinkybes, susijusios su žalos padarymu dėl 2009-02-06, 2010-02-01 įvykusių vandentiekio avarijų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad žalą ieškovei dėl šių įvykių atlygino AB „Lietuvos draudimas“ (I t., b. l. 65, 67, 103). Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, iš ieškovės ieškinio galima būtų suprasti, kad jo pagrindą sudaro aplinkybės dėl vidaus atitvarų apšiltinimo bei šilumos nuostolių, bet ne žalos, padarytos vandentiekio ir kanalizacijos avarijų metu. Vienok, ieškovė 2011-02-24 teismo posėdžio metu nurodė, kad 14 170, 98 Lt (II t., b. l. 13, protokolo 4,5 lapai) išlaidų ji turėjo dėl visų užliejimo kartų. Tokie jos paaiškinimai jau neatitiko ieškinio ribų, kuomet jis grindžiamas UAB „Skena“ atliktu Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkei padarytos žalos nustatymo aktu Nr. 10-04/04, pagal kurio išvadas 14 170,98 Lt žala atsirado dėl apšiltinimo ir nuotekų vamzdyno perklojimo (1 klausimu) bei 2171,73 Lt žala dėl patalpų nešildymo per 2007-2010 metų šildymo sezonus (2 išvada). Esant tokiems ieškovės paaiškinimams, taip pat neaiškiai suformuluotam ieškinio pagrindui, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ne pagal ieškinį, o pagal trečiojo asmens A. M. paaiškinimus teisme (II t., b. l. 113), kuris nurodė, kad ieškovės žala susidarė iš 2670 Lt papildomo šildymo elektra išlaidų, 11 394,26 Lt sienų šildymo, 2628,76 Lt pamatų įrengimo ir 1966,54 Lt vamzdynų remonto išlaidų. Būtent šios išlaidos ir sudaro 18 659,56 Lt sumą, kurios apimtyje teismas patenkino ieškovės ieškinį. Šiuo aspektu kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, kuomet ieškinį tenkino ne 16342,71 Lt, o 18 659,56 Lt sumoje (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad UAB „Skena“ lokalinė sąmata iš vis nenumatė 2628,76 Lt pamatų įrengimo išlaidų. Monolitinio juostinio pamato betonavimo darbų išlaidos buvo įtrauktos į UAB „Elucida“ 2009-02-22 sąmatą (I t., b. l. 67), pagal kurią ieškovei buvo išmokėtos draudimo išmokos.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kada buvo atlikti pastato vidaus atitvarų apšiltinimo darbai. Šiuo aspektu teismas nepašalino prieštaravimų tarp ieškovės paaiškinimo, kad darbai buvo atlikti 2009 ir 2010 m. (II t., b.l. 15) bei jos sutuoktinio trečiojo asmens A. M. paaiškinimo (II t., b.l. 16, protokolo 11 lapas), kuris nurodė, kad keitė gipskartonį ir sudėjo vatą apšiltinimui 2007 m. vasarą. Pažymėtina, kad UAB „Skena“ sąmata taip pat sudaryta 2007 m. kainomis, todėl galimai darbai buvo atlikti trečiojo asmens nurodytu laiku. Atsakovo atstovas paaiškino, kad langai buvo išardyti 2007 m. rudenį-spalio mėnesį (II t., b. l. 117), todėl tokie prieštaringi šalių bei trečiojo asmens ieškovės pusėje paaiškinimai yra reikšmingi civilinės atsakomybės sąlygai - priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų nustatymui, kai ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su 2009, 2010 m. įvykiais, kuomet, imant domėn trečiojo asmens paaiškinimus, sienų apšiltinimo darbai jau buvo baigti. Teismas turėjo nustatyti ne tik, kada buvo atlikti atitvarų šiltinimo darbai, bet ir kada atsirado atsakovo pastato trūkumai, galimai sąlygoję žalos atsiradimą. Prie UAB „Skena“ akto pridėti ieškovės buto planai, tiek pusrūsio, tiek ir pirmojo aukšto, be gretimybių, todėl teismas turėjo imtis priemonių joms nustatyti, kuomet tai tiesiogiai susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku. Byloje pateiktas Statinio techninės būklės tyrimo aktas (II t., b. l. 32), kuriame konstatuota, kad siena tarp patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laikanti. Tai siena, kurią ieškovė šiltino. Šiame akte konstatuota, kad ieškovės atlikta patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija neatitinka STR 2.01.01:1999 reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tai yra svarbu dėl vidaus atitvarų patalpoje (duomenys neskelbtini) apšiltinimo, kuomet akte konstatuoti šios sienos plyšiai atsirado dėl ieškovės atliktos rekonstrukcijos. 2011-05-03 nutartimi teismas skyrė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybinę, energetinio naudingumo ekspertizę (II t., b. l. 44-45). Ekspertei buvo užduoti klausimai, susiję su rekonstrukcijos darbų atlikimo teisėtumu. 2011-08-02 ekspertizės akte buvo konstatuota, kad ekspertui nepakanka duomenų išvadai pastaruoju klausimu pateikti. Kolegija pažymi, kad teismas skyręs ekspertizę rekonstrukcijos klausimu nutartyje nenurodė kaip tai susiję su nagrinėjamu ginču, o gavęs išvadą šiuo klausimu teismo sprendime dėl jos visai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis galėtų tik spręsti, kad šios išvados reikšmingos nustatant priežastinį ryšį dėl ieškovės nuostolių vidaus aitvarų apšiltinimo bei atsakovo veiksmų, tačiau šiuo klausimu teismas tyrimo neatliko. Teismas sprendime nurodė aplinkybes dėl 2010-03-18 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto, tačiau jame konstatuotos aplinkybės dėl atsakovui 2010-05-27 surašyto savavališkos statybos akto (I t., b. l. 64), vienok, kaip šis faktas sietinas su aplinkybėmis dėl 2007 m. vasarą atliktų vidaus atitvarų šiltinimo darbų, teismas nenurodė. Ekspertė teisme abejojo ar iš vis yra apšiltinimo darbai padaryti ir nurodė, kad iš UAB „Skena“ lokalinės sąmatos tai yra panašu į sienos šildymą (II t., b. l. 116). Ekspertė R. Usonienė išvadoje 9 klausimu konstatavo, kad ieškovės butas galėjo patirti šilumos nuostolius ir dėl kituose butuose esančios mažesnės temperatūros per su jais besiribojančias perdangas, ilginius tiltelius, taip pat dėl nepakankamai šildomos laiptinės ir per pastato nesandarumus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovei UAB „Būsto valda“ dar 2009-06-05 raštu nurodė, kad 3 ir 4 butų gyventojai taip pat buvo įspėti dėl netvarkingos šildymo sistemos ir nešildomų butų, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl šių asmenų įtraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 47 straipsnis).
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-01-19 rašte (II t., b.l. 43) nurodė, kad L. M. buvo įspėta, jog privalo renovuoti susidėvėjusią inžinerinę sistemą, kadangi nukasus smėlinį gruntą, vamzdynas neteko pagrindo. Iškasus gruntą po jais galėjo atsirasti deformacijos L. M. priklausančiose (duomenys neskelbtini) patalpose. Pirmąją patalpą ieškovė taip pat šiltino. Ekspertizės akte buvo nurodytos aplinkybės dėl nuotekų vamzdyno įrengimo be projektinės dokumentacijos ar pažeidžiant norminius aktus. Iš bylos duomenų ekspertė negalėjo nustatyti sutrūkusio vamzdyno nei ilgio, nei diametro (II t., b. l. 114). Ekspertei nepakako duomenų konstatuoti, kad pamatai buvo įrengti, kad reikėjo keisti vamzdyną iki pirmo šulinio (II t., b. l. 115). Ekspertizės akte nurodyta, kad administratorius UAB „Būsto valda“, o ne gyventojas turi pareigą rūpintis nuotekų vamzdyno užterštumo klausimais, juos fiksuoti. O nagrinėjamu atveju darbus atliko ieškovė ir žalą už bendrosios inžinerinės sistemos remontą prašo priteisti tik iš atsakovo, kuomet ja naudojasi ir kiti namo gyventojai. Be to byloje turėjo būti atskirta, kurie darbai susiję su vartotojo inžinerine sistema, kurie su bendrąja inžinerine sistema, kas nebuvo padaryta, o tai yra reikšminga reikalavimo teisei ir žalos dydžiui nustatyti.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti aplinkybę, kad iki Kauno apygardos teismo 2010-10-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1570-343/2010, patalpos I aukšte (duomenys neskelbtini), kurių sienas ieškovė nurodė šiltinusi 2007 m. ar kitu teismo nenustatytu laiku, buvo šalių bendro naudojimo patalpos. Apie šią aplinkybę teismui turėjo būti žinoma iš ieškovės šioje byloje pateikto priešieškinio (II t., b .l. 103107).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. Slavinsko firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Kriukova v. R. Ivanovas, bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bražėnienės Ramutės personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. Gibavičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju pagal pirmiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi, tame tarpe, patikslinant ieškovės ieškinio pagrindą, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į apelianto argumentus pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Kolegija sprendžia, kad tik visapusiškai ištyrus ir įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą dėl ieškovei kilusių padarinių, kurie nėra vienarūšiai, priežastimi bei pasekmėmis, galima būtų spręsti ar atsakovo atsakomybė yra be kaltės, ar yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.