- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1570-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Ieškovas
- P. N.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-180-657/2010 pagal ieškovo P. N. patikslintą ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui A. M. ir atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį ieškovui P. N. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 67-68) ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios nuosavybės ieškovo ir atsakovės valdomas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui 1,26m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-3, 0,82 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-4, 5,09m² patalpą, plane pažymėtą indeksu B-5, prijungiant jas prie ieškovui priklausančio buto, priteisiant atsakovei 1,36 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-7, prijungiant ją prie atsakovei priklausančios parduotuvės, priteisiant atsakovei iš ieškovo 2 674 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodė kartu su atsakove nuosavybės teisėmis valdantis prie natūra padalinto buto priskirtas bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovas nurodo, jog jo siūlomas padalijimo projektas atitinka faktinio naudojimosi turtu situaciją, yra pats priimtiniausias, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 85-88) atsakovė prašė atidalinti iš bendrosios nuosavybės ieškovo ir atsakovės valdomas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui 5,09 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu B-5, prijungiant ją prie ieškovui priklausančio buto, priteisiant atsakovei 1,36 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-7, 1,26 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-3, 0,82 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-4, prijungiant jas prie atsakovei priklausančios parduotuvės, priteisiant atsakovei iš ieškovo 6 000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, jog jos siūlomas projektas labiau atitinka šalių lygiateisiškumo principą, kadangi natūra turtas paskirstomas lygesnėmis dalimis, nei ieškovo siūlomame projekte, be to, dėl ieškovo vykdytų neteisėtų statybos darbų padarinių atsakovė buvo priversta atskirti jai priklausančias patalpas nuo 5,09 m² patalpos, plane pažymėtos indeksu B-5, todėl šia patalpa naudojasi tik ieškovas, o likusios patalpos yra tiesiogiai susijusios su atsakovės valdomomis komercinėmis patalpomis. Atsakovė taip pat nurodė nesutinkanti su ieškovo įvardintu kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę patalpų dalį dydžiu ir teigė, jog ginčo patalpų rinkos vertė yra 2 879 Lt už kvadratinį metrą, atsakovei turi būti kompensuojamos ir neteisėtų ieškovo veiksmų padarinių šalinimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (b.l. 95-96) ieškovas prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, kad patenkinus priešieškinį ieškovas liktų be sanitarinio mazgo, tuo tarpu kai atsakovė, be jai priklausančiose patalpose turimo sanitarinio mazgo, įgytų dar du papildomus, t.y. jos reikalavimo, jog turtas būtų atidalintas natūra kiek įmanoma lygesnėmis dalimis, patenkinimas padarytų neproporcingą žalą ieškovo valdomų patalpų paskirčiai. Atmestinas ir priešieškinio argumentas, jog ieškovas turi sumokėti atsakovei kompensaciją už jos atliktus patalpų rekonstravimo darbus, kadangi šie darbai atlikti neteisėtai, neturint ieškovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu (b.l. 130-134) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, atidalijo turtą iš bendrosios dalinės ieškovo ir atsakovės nuosavybės, priteisė ieškovui 1,26 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-3, 0,82 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-4, 5,09 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu B-5, prijungiant jas prie ieškovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei 1,36 m² patalpą, plane pažymėtą indeksu 2a-7, prijungiant ją prie atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei iš ieškovo 2 554,25 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalijamų patalpų dalį, priteisė iš ieškovo ir atsakovės valstybei atitinkamai 22,65 Lt ir 67,97 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 5,09 m² patalpos, plane pažymėtos indeksu B-5, priteisimo ieškovui ir 1,36 m² patalpos, plane pažymėtos indeksu 2a-7, priteisimo atsakovei. Įvertinęs ginčą dėl likusių dviejų patalpų ir priteistinos kompensacijos dydžio, teismas nurodė, kad patalpų naudojimo pagal paskirtį sąlygas labiau užtikrins ieškovo siūlomas padalijimo būdas, kadangi tokiu atveju kiekviena šalis turės savo atskirą įėjimą, galės izoliuotai naudotis patalpomis visa apimtimi, tuo tarpu patvirtinus atsakovės siūlomą projektą ieškovui priklausančios patalpos liktų be sanitarinio mazgo. Kadangi ieškovui tenkanti didesnė patalpų dalis sudaro 2,905 m², atsakovei priteistina piniginė kompensacija. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui jos prašomų kompensuoti išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų ir kompensacijos sumą apskaičiavo pagal patalpų rinkos vertę pritaikius pataisos koeficientą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 135-139) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, todėl jo kreipimasis į teismą su ieškiniu vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Nors atsakovė šią aplinkybę akcentavo viso teismo proceso metu, teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas tęsiasi ilgai, šalys nuolat konfliktuoja. Šalių ginčai nėra susiję su nagrinėjamos bylos objektu, todėl, esant taikaus susitarimo galimybėms, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, o kartu ir pagrindo kreiptis į teismą egzistavimą. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog be šalies sutikimo teismas priteisti jai kompensaciją gali tik išimtiniais atvejais. Teismo procesą iniciavo ieškovas, atsakovė davė sutikimą priteisti jai kompensaciją tik už ieškovui tenkančią 0,82 m² didesnę patalpų dalį, todėl didžiąją patalpų dalį priteisti natūra ieškovui teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, tai padarydamas atėmė iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Vertindama jai priteistos kompensacijos dydį, atsakovė nurodė, jog teismas, nustatinėdamas patalpų rinkos vertę, vadovavosi ieškovui priklausančių patalpų, kurių būklė yra itin prasta, vertinimo duomenimis, kai tuo tarpu ginčo patalpos yra geros būklės. Be to, atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų, kurie buvo pateikiami turtui įvertinti, klastojimo, todėl akivaizdu, jog ginčo turto rinkos vertė apskaičiuota netinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151-152) ieškovas prašo skundą atmesti, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškais nurodytiems jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei ginčijamame teismo sprendime.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6d. sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria 1,26 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 2a-3, 0,82m² patalpa, plane pažymėta indeksu 2a-4, priteistos ieškovui, naikintina, klausimas dėl šių patalpų priteisimo spręstinas iš esmės, patalpos priteistinos atsakovei, keistina sprendimo dalis dėl priteistos kompensacijos dydžio.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl yra pagrindas ginčijamą sprendimą pakeisti (CPK 330 str.).
Byloje kilo klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 2 d., tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas, tiek ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmiausia grindžiami bendrasavininkių susitarimu. Taip įgyvendinami interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai, bendraturčiai įpareigojami išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, vieno ar kelių bendraturčių sutikimu išmokant kompensaciją už jiems tenkančią dalį ir kt. Ir tik nepavykus susitarti atsiranda įstatyminis pagrindas galimai pažeistas civilines teises ginti teismine tvarka. Nors, iš vienos pusės, tokiu teisiniu reglamentavimu nustatoma bendraturčių pareiga imtis priemonių taikiam ginčo sprendimui, iš kitos pusės, įstatyme nenurodyti jokie konkretūs veiksmai ar įrodymai, kurie patvirtintų susitarimo negalimumą, o kartu ir būtų laikomi būtinąja teisės kreiptis į teismą atsiradimą sąlygojančia prielaida. Jau pats kreipimosi su ieškiniu į teismą faktas laikytinas pakankamu įrodymu, jog geruoju susitarti nepavyko. Dar daugiau, nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė išreiškė pageidavimus atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, pateikė savo atidalijimo projektus, kurie prieštarauja vienas kitam, todėl akivaizdu, jog jų pozicijos ginčo klausimu yra skirtingos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip nepagrįstą ir bylos eigai bei ginčijamo sprendimo priėmimui ir jo turiniui jokios įtakos neturintį apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, neišnaudojo visų galimybių taikiai susitarti.
Atsižvelgiant į civilinėje teisėje įtvirtintą konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą (CK 1.2 str. 1 d.), CK 4.72 str. 1 d. apibrėžtą asmens teisę savo nuožiūra disponuoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės esmė sietina su prioriteto turto atidalijimui natūra suteikimu, tuo tarpu galimybė vienam iš bendraturčių priteisti mažesnę turto dalį, kitą bendraturtį įpareigojant sumokėti pirmajam piniginę kompensaciją, vertintina kaip išimtinė priemonė, taikytina tik tuo atveju, kai bendraturtis, kuriam būtų mokama kompensacija, sutinka, arba kai turto padalinti natūra neįmanoma, ar tokiu padalijimu būtų padaroma neproporcinga žala turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė didžiąją bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto turto dalį (7,17 m² iš 8,53 m²) priteisti ieškovui, tokį sprendimą grįsdamas vieninteliu argumentu, jog priešingu atveju ieškovas netektų galimybės naudotis sanitariniais mazgais. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas ignoravo šalių neginčijamų aplinkybių, jog patalpos, pažymėtos indeksais 2a-3 ir 2a-4, faktiškai jau dabar yra sujungtos su atsakovei priklausančia patalpa 2a-5, jog minėtose patalpose sanitariniai mazgai yra panaikinti, jog yra užmūrytas praėjimas, siejantis šias patalpas su patalpa B-5, taigi ieškovas minėtais mazgais ir taip nesinaudoja. Ieškovo argumentą, jog, turtą padalijus pagal atsakovės pateiktą projektą, ieškovas netektų galimybės savo patalpose įsirengti vonią ir tualetą, paneigia aplinkybės, jog atsakovė savarankišką sanitarinį mazgą įsirengė patalpoje 2a-7, tuo tarpu ieškovui priklausančioje patalpoje 2-1 yra virtuvė, egzistuoja tiek vandentiekio, tiek ir kanalizacijos įvadas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, faktą, jog patalpa B-5 ieškovui būtina patekimui į jam priklausančias patalpas ir ginčo dėl šios patalpos priteisimo ieškovui byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintas ieškovo pateiktas padalijimo projektas neatitinka turto atidalijimo kiek įmanoma laikantis lygių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje principo, patalpų, pažymėtų indeksais 2a-3 ir 2a-4 priteisimas atsakovei neužkirs galimybių ieškovui naudotis jam priklausančiomis patalpomis pagal paskirtį, įskaitant ir sanitarinių mazgų įsirengimą, atsakovės sutikimas tokiam žymiam nukrypimui nuo lygių dalių principo priteisimo natūra nebuvo gautas, todėl, esant galimybei turtą natūra be neproporcingos žalos jų funkcionalumui padalinti pagal atsakovės priešieškinyje pateiktą planą lygesnėmis dalimis, pirmosios instancijos teismas šia galimybe nepasinaudojo nepagrįstai. Pastaroji išvada yra pakankamas pagrindas ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t.y. patalpas, pažymėtas indeksais 2a-3 ir 2a-4, priteisti atsakovei. Tokiu atveju ieškovui atitektų 5,09 m² padalintų patalpų ploto, atsakovei vis tiek mažiau, t.y. - 3,44 m², ir būtų tinkamiau įgyvendinta jų teisė į nuosavybę.
Pakeitus šalims priteistino turto proporcijas, iš naujo spręstinas klausimas ir dėl atsakovei priteistinos kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį - 0,825 m². Pagal teismo pateiktus skaičiavimus, vidutinė dalijamo turto 1 m² rinkos vertė sudaro apie 880 Lt. Panašią turto vertę patikslintame ieškinyje nurodė ir ieškovas. Tuo tarpu atsakovė tiek priešieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog reali dalintino turto kvadratinio metro kaina siekia 2 879 Lt, be to, ji prašė priteisti ir kompensaciją už jos atliktus turto pagerinimus. Nors apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, jos ieškinį patenkinti visa apimtimi, argumentų, kuriais būtų ginčijami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, jog atsakovė nepateikė jokių savo patirtų išlaidų faktus bei jų dydį patvirtinančių įrodymų, skunde nėra, todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako. Vertinant skirtumą tarp pirmosios instancijos teismo ir ieškovo iš vienos pusės, bei atsakovės iš kitos pusės nurodytų dalintino turto verčių, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė šį skirtumą sieja su ta aplinkybe, jog prie jai priklausančių patalpų prijungtos bendrosios nuosavybės teise valdomos patalpos yra suremontuotos, todėl jų vertė neturi būti mažinama vertinimo dokumentuose nurodoma turto atstatymo verte. Tačiau, teisėjų kolegijai išnagrinėjus apeliacinį skundą ir nusprendus pakeisti dalintinų patalpų priskirtinumą, visos atsakovės nurodomos suremontuotos patalpos, įskaitant ir patalpą, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, atiteko atsakovei, tuo tarpu ieškovui priteisiamas tik iki šiol bendrai naudotas koridorius. Be to, atlikdami šio turto vertinimą vertintojai turėjo visas galimybes jį apžiūrėti, nes pašaliniams asmenims neprieinamos tik patalpos, priteistos atsakovei. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos dydžio nelaikytini pakankamais abejoti pirmosios instancijos nurodytos turto vertės pagrįstumu, todėl kompensacijos suma koreguotina tik tiek, kiek tai susiję su priteistino turto proporcijų pasikeitimu, iš ieškovo atsakovei priteista kompensacija mažintina iki 725 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kadangi keičiant teismo sprendimą turtas natūra padalintas pagal atsakovės pateiktą projektą, tuo tarpu kompensacija paskaičiuota pagal ieškovo nurodytą turto vertę, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys už bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsako lygiomis dalimis, todėl iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 45,31 Lt pirmosios instancijos teismo patirtoms pašto išlaidoms atlyginti, tuo tarpu šalių patirtos išlaidos, susiję su žyminio mokesčio mokėjimu, neskirstytinos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje buvo pareikšta po vieną neturtinį reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl atsakovė, pateikdama priešieškinį, be pagrindo sumokėjo 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir ši žyminio mokesčio dalis jai grąžintina. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta dalis apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina pusė už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio - 66 Lt, ir pusė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų - 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei priteistinas iš šalių lygiomis dalimis - po 8, 47 Lt. Bendra valstybei iš ieškovo ir atsakovės priteistinų pašto išlaidų atlyginimo suma - po 53,78 Lt.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 87 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės L. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria 1,26m² patalpa, plane pažymėta indeksu 2a-3, ir 0,82 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 2a-4, priteistos ieškovui, klausimą išspręsti iš esmės, šias patalpas priteisti atsakovei, prijungiant jas prie atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu iš ieškovo P. N. atsakovei L. M. priteistą kompensacijos už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį sumą sumažinti iki 725 Lt.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį už pateiktą priešieškinį 2009 m. gegužės 26d. mokėjimo kvitu sumokėto žyminio mokesčio - 180 Lt.
Priteisti iš ieškovo P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Priteisti iš ieškovo P. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 53,78 Lt teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.