- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-1121-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02690-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- UAB „DHL Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Gourmet Lounge Services“
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „DHL Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gourmet Lounge Services“ ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „If P&C Insurance AS“ filialas, UAB „Kamida“ ir UAB „LITTRANSRENT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gourmet Lounge Services“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ priteisti 3 168, 11 Lt nuostolių už krovinio sugadinimą transportavimo metu, 605 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. gruodžio 20 d. (pretenzijos pateikimo atsakovui dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011 gruodžio 9 d. pateikė UAB „DHL Lietuva“ užsakymą kroviniui, pagal kurį atsakovas turėjo pervežti vyno pilstymo įrangą, 2011 m. gruodžio 13 d. pakraudamas ją Italijoje ir skubiai pristatydamas į Lietuvą. Minėtame užsakyme buvo nurodyta pastaba apie pervežimui pateikiamą krovinį - „jautrus smūgiams“. Ieškovas dar iki užsakymo kroviniui vežti pateikimo elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas pervežti krovinį kuo saugiau ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti įrangos apgadinimo riziką, taip pat pasiteiravo apie galimybę apdrausti krovinį. Vežėjui įsipareigojus pristatyti krovinį už nustatytą kainą ir jį apdrausti, ieškovas pateikė atsakovui užsakymą. Užsakyme nurodytu adresu – Rodūnios kelias 2, Vilnius, krovinys buvo pristatytas 2011 m. gruodžio 19 d., tačiau pristatymo gavėjui dieną, išpakavus krovinį, buvo nustatyta, kad vyno pilstymo įranga yra sugadinta. Apie krovinio sugadinimą tą pačią dieną atsakovas UAB „DHL Lietuva“ buvo informuotas elektroniniu laišku, kartu pateikiant ir defektus patvirtinančią fotonuotrauką, o 2011 m. gruodžio 20 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija raštu dėl krovinio sugadinimo. Kadangi atsakovas pats rūpinosi krovinio draudimu, ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovas, būdamas profesionalu krovinių pervežimo srityje, tinkamai ir nuo visų galimų rizikų apdraudė krovinį, todėl, kaip naudos gavėjas 2011 m. gruodžio 20 d. pretenziją pateikė ir draudimo kompanijai „IF P&C Insurance AS“. Draudimo bendrovė, išnagrinėjusi žalos bylą Nr. V/KR/0421, pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir 2011 m. sausio 5 d. pranešimu informavo ieškovą apie atsisakymą sumokėti draudimo išmoką. Remiantis aplinkybe, kad krovinys pristatytas be išorinių pakuotės pažeidimų, 2012 m. sausio 27 d. atsakymu į pretenziją žalą atsisakė atlyginti ir vežėjas UAB „DHL Lietuva“. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo krovinio transportavimo metu, tačiau UAB „DHL Lietuva“ pakartotinai pranešė, kad atmeta ieškovo pretenziją. Įvertinus tai, kad krovinys vežėjui buvo patikėtas vežti nepažeistas ir tinkamos būklės, o atvežtas su pažeidimais, vežėjas laikytinas atsakingu už krovinio sugadinimą ir privalo atlyginti ieškovo išlaidas, patirtas krovinio sugadinimo pašalinimams. UAB „Gourmet Lounge Services“, siekdamas išvengti ypač didelių nuostolių, nesiuntė vyno pilstymo įrangos atgal į Italiją tam, kad pardavėjas nustatytų pažeidimus ir juos sutvarkytų, o kreipėsi į Lietuvoje esančius specialistus UAB „Vandens Filtrų Servisas“, kurie atliko įrenginio apžiūrą bei funkcinį jo patikrinimą ir 2011 m. gruodžio 21 d. Atliktų darbų aktu Nr. 2011.12.21-04 nustatė, kad įrenginio viršutinis plastikinis apsauginis dangtis, dengiantis spintos vidaus automatinę dalį, buvo sudaužytas dėl smūgio iš viršaus į kairiąją dangčio pusę. UAB „Gourmet Lounge Services“ užsakė reikalingas detales už 583,52 Lt ir atliko remonto darbus, kurie kartu su diagnostikos darbais kainavo 3 373,48 Lt, t. y. ieškovas iš viso patyrė 3 957 Lt nuostolių. Ieškovui įskaičius dalį nuostolių, atsakovo skola ieškovui sudaro 3 168,11 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „DHL Lietuva“ prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog krovinys buvo apgadintas būtent transportavimo metu, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Prezumpcija apie tinkamos būklės krovinio perdavimą vežėjui yra paneigta. Ieškovas pateikė tik vieną krovinio sugadinimo transportavimo metu įrodymą – UAB „Vandens filtrų servisas“ išvadą. Jei krovinys būtų pažeistas dėl ant jo užkritusio kito krovinio, tai neišvengiamai būtų pažeista ir krovinio pakuotės išorė ar bent likusios tokio užkritimo žymės, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Ieškovas, žinodamas savo krovinio vertę ir jautrumą smūgiams, net ir nesant minėtų susitarimų, turėjo pasirūpinti saugia krovinio pakuote, o ne tik atitinkamu krovinio ženklinimu. Jei krovinys ir buvo pažeistas gabenimo metu, tai dėl to yra kaltas pats ieškovas, neužtikrinęs tinkamo ir saugaus krovinio įpakavimo. Net ir pripažinus, kad ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas, negalima sutikti su prašomos atlyginti žalos dydžiu. Kaip matyti iš UAB „Vandens filtrų servisas“ išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, kuria ieškovas įrodinėja remonto išlaidas, į reikalaujamą sumą yra įtrauktas ir 585,48 Lt pridėtinės vertės mokestis (PVM). Ieškovas, būdamas PVM mokėtojas, apmokėjęs minėtą PVM sąskaitą - faktūrą įgijo teisę į PVM atskaitą 585,48 Lt sumai, todėl neturi teisės minėtos sumos reikalauti iš atsakovo, nes tai reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.
Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo atsakomybė dėl krovinio sugadinimo nekyla, nes ieškovas nepaneigė tinkamo krovinio pristatymo gavėjui prezumpcijos. Nepasinaudojus CMR konvencijos suteikta teise kartu su vežėju patikrinti krovinio būklę, ieškovui padidėja įrodinėjimo našta. Siekdamas nuginčyti tinkamo krovinio pristatymo prezumpciją, ieškovas turi įrodyti, kad viso ar dalies krovinio praradimas arba sugadinimas įvyko laikotarpiu nuo krovinio priėmimo vežimui iki jo perdavimo momento. UAB „Vandens filtrų servisas“ 2011 m. gruodžio 21 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2011.12.21-04 neįrodo, kad krovinys sugadintas nuo krovinio priėmimo vežimui iki jo perdavimo gavėjui momento. Šis aktas konstatuoja tik įrenginio sugadinimo pobūdį. CMR konvencija nustato garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis, į kurias turi būti atsižvelgiama skaičiuojant maksimalią kompensacijos sumą.
Trečiasis asmuo UAB „Kamida“ prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių neaišku, kada buvo padaryta žala kroviniui: ar iki jo perdavimo gavėjui, ar po to, todėl iš byloje surinktų įrodymų negalima atsakyti, kas atsakingas dėl padarytos žalos kroviniui. Tuo metu, kai krovinys buvo UAB „Kamida“ žinioje, žala kroviniui nebuvo padaryta. UAB „Kamida“ pristatė krovinį gavėjui tokios būklės, kokios krovinį gavo iš siuntėjo, priešingų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Žala kroviniui buvo padaryta kitu metu, t.y. ne tada, kai krovinys buvo UAB „Kamida“ žinioje. Nurodė, kad vežėjas privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, tačiau neturi ne tik pareigos, bet ir teisės pažeisti krovinio pakuotės, todėl, esant išoriškai tvarkingai ir nepažeistai krovinio pakuotei, vežėjas neturėjo galimybės nustatyti krovinio išorinės būklės trūkumų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ ieškovo UAB „Gourment Lounge Services“ naudai 3 168,11 Lt nuostolių atlyginimo, 605 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 773,11 Lt) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 113,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ valstybės naudai 55,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ trečiajam asmeniui UAB „Kamida“ 484 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas apie krovinio sugadinimus atsakovą informavo tinkamai, nepraleisdamas CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad gabenama prekė yra jautri smūgiams bei prašė prekę tinkamai apdrausti, tačiau atsakovas to nepadarė, apdraudė dūžtančią prekę įprastu draudimu, kuris nenumatė draudimo išmokos sumokėjimo esant vidiniams krovinio sugadinimams. Atsakovo teiginiai, kad prekė nebuvo tinkamai įpakuota ir tai sąlygojo prekės sugadinimą, nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą įrodymą – UAB „Vandens Filtrų Servisas“ atliktų darbų aktą Nr. 2011.12.21-04, į bylą nepateikė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamų nuostolių dydį, kadangi ieškovas prašo priteisti iš atsakovo prekės remonto kainą, o ne visos prekės į kainą. Byloje nenustatyta, jog būtent pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001642, sumokėtą PVM ieškovas grąžino, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti nuostolius su PVM.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „DHL Lietuva“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas UAB „Vandens filtrų servisas“ 2011 m. gruodžio 21 d. aktu Nr. 2011-12-21-04 siekė pagrįsti faktinę aplinkybę, kad gabenama įranga buvo apgadinta, ir dėl to patirti nuostoliai (išlaidos remontui) sudarė 3 373,48 Lt. Kitų faktinių aplinkybių minėtas įrodymas nepagrindžia ir negali pagrįsti, kadangi remontą atlikusi UAB „Vandens filtrų servisas“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiomis aplinkybėmis ir kada krovinys buvo apgadintas.
2) Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netinkamai apdraudė gabenamas prekes. Bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos draudimo sutarties tinkamumas, jos sąlygų galiojimas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų išreiškęs norą apdrausti gabenamą krovinį kokioje nors konkrečioje draudimo bendrovėje. Ieškovas turėjo galimybę nurodyti, kad nepageidauja, jog atsakovas draustų krovinį vienomis ar kitomis sąlygomis, tačiau tokio pageidavimo nereiškė. Nėra draudimo tokiomis sąlygomis, kad draudimo išmoka būtų išmokama visais atvejais, nes tai paneigtų pačią draudimo verslo prasmę, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie netinkamą krovinio apdraudimą yra nepagrįstos.
3) Teismas sutapatino du skirtingus dalykus – paslaugų, į kurių kainą įtrauktas PVM, apmokėjimą ir PVM įskaičiavimą į atlygintinų nuostolių sumą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl 690,48 Lt PVM nuo jo įgytų paslaugų negali būti laikomi ieškovo nuostoliais, o kartu ir priteisiami iš atsakovo. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė.
4) Net ir nustačius, kad krovinys buvo apgadintas transportavimo metu, atsakovas nėra laikytinas atsakingu už ieškovo patirtus nuostolius, kadangi pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų užtikrinti saugią krovinio pakuotę. Jeigu krovinys buvo apgadintas būtent transportavimo metu, tai ieškovas pats laikytinas kaltu dėl patirtų nuostolių, o atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Spręsdamas atsakovo atsakomybės už krovinio sugadinimą klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatas ir neteisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Nustatęs, kad ieškovas nepraleido septynių darbo dienų termino, nustatyto CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkte, pretenzijoms dėl neakivaizdžių sugadinimų pareikšti, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kad praėjus porai dienų po krovinio pristatymo (2011 m. gruodžio 21 d.) UAB „Vandens filtrų servisas“ surašytas Atliktų darbų aktas Nr. 2011.12.21-04 yra pakankamas įrodymas, sprendžiant, kad 2011 m. gruodžio 19 d. vežėjui perduodant krovinį gavėjui jis jau buvo sugadintas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtas dokumentas turi įrodomąją vertę tik sprendžiant žalos fakto ir pobūdžio klausimą, bet ne nustatant krovinio sugadinimo laiką ir aplinkybes.
2) Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas laikė, kad nėra pagrindo mažinti nuostolių dydį, kadangi ieškovas prašo priteisti iš atsakovo prekės remonto kainą, o ne visos prekės vertę. Toks teismo sprendimas prieštarauja CMR konvencijoje nustatytoms kompensacijos apskaičiavimo taisyklėms. Krovinio remonto kaštai negali būti vertinami kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme. Be to, teismas neatsižvelgė į CMR konvencijos nuostatas dėl vežėjo atsakomybės ribojimo, jokių motyvų šiuo klausimu nepateikė, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad vežėjo atsakomybė yra ribota.
Ieškovas UAB „Gourmet Lounge Services“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Krovinio apgadinimo faktas buvo grindžiamas ne tik CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalies prezumpcija ir 2011 m. gruodžio 21 d. UAB „Vandens filtrų servisas“ atliktų darbų akto išvadomis, tačiau taip pat nedelsiant po krovinio perdavimo atsakovui pateiktomis pretenzijomis, krovinio apžiūros nuotrauka, įrangos tiekėjo Enomatic s.r.l. raštais. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad, išpakavus krovinį, buvo nustatyti jo trūkumai, apie kuriuos ieškovas nedelsiant, t.y. krovinio pristatymo dieną, telefonu ir elektroniniu paštu informavo atsakovą bei pateikė krovinio apgadinimo nuotrauką (CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalis). 2011 m. gruodžio 20 d. ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją. Taigi, ieškovas, laikydamasis CMR konvencijoje įtvirtinto termino, tinkamai užfiksavo krovinio pažeidimo faktą ir informavo apie tai atsakovą. Skundžiamame sprendime teismas, įvertinęs visus ieškovo pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad atsakovas ieškovo įrodinėjamas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti, kad krovinys buvo pažeistas jo gabenimo metu. UAB „Vandens filtrų servisas“ 2011 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų akte nurodytas įrangos sugadinimo pobūdis (smūgis) bei iškart po krovinio pristatymo atsakovui pateiktos pretenzijos ir nuotrauka įrodo, kad įrangos sugadinimas atsirado krovinio gabenimo metu. Atsakovas savo atsikirtimų nepagrindė ir jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė. Vairuotojo paaiškinimas UAB „Kamida“ direktoriui parašytas tik 2012 m. rugsėjo 3 d., jame nėra užfiksuota jokių aplinkybių, kurios vyko rašto pateikimo metu.
4) Vežėjas (atsakovas) dar prieš užsakymo pateikimą buvo informuotas, kad krovinys yra jautrus smūgiams, brangus, o krovinio savybės buvo papildomai nurodytos ant krovinio pakuotės. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo pareigą ne tik formaliai patikrinti krovinio būklę, pakuotę, krovinio vietų skaičių, ženklinimą ir numeraciją važtaraštyje, bet ir rūpestingai užtikrinti gabenamo krovinio saugumą. Atsakovas nenurodė, kokių papildomų veiksmų buvo imtasi, kad krovinys būtų saugiai pristatytas ieškovui, taip pat kaip ir kur krovinys buvo patalpintas transporto priemonėje.
5) Krovinio draudimu rūpinosi atsakovas, taigi jam tenka ir pareiga išsiaiškinti krovinių draudimo sąlygas bei parinkti tokias draudimo sąlygas, kurios labiausiai atitiktų ieškovo interesus, o taip pat įspėti ieškovą apie jam nenaudingas draudimo sąlygas. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas nebuvo įspėtas apie specialias draudimo sąlygas. Ieškovui 2011 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku užklausus atsakovą apie galimybę krovinį papildomai apdrausti, ieškovas tik buvo informuotas apie krovinio draudimo kainą.
6) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Ieškovas, siekdamas pašalinti dėl atsakovo netinkamo vežimo sutarties vykdymo įrangai padarytus trūkumus, turėjo 3 737,48 Lt išlaidų, todėl ši suma pagrįstai priteista iš atsakovo.
7) Atsakovas vežimo metu nepateikė jokių pastabų dėl krovinio ir (ar) jo pakuotės, todėl laikytina, kad atsakovas nepaneigė CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos dėl tinkamos krovinio pakuotės. CMR konvencija nenumato išlygos, pagal kurią vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, jei krovinio pakuotė nebuvo pažeista. Aplinkybė, kad krovinio pakuotė nebuvo pažeista, tačiau krovinys buvo sugadintas, įrodo ne tą faktą, kad ieškovas neužtikrino tinkamos krovinio pakuotės, o tai, kad pats atsakovas neužtikrino tinkamo ir saugaus krovinio pervežimo, todėl atsakovas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvenciją. Nustatyta, kad krovinys buvo paimtas iš siuntėjo Enomatic SRL 2011 m. gruodžio 13 d. ir pristatytas į DHL sandėlį Vilniuje 2011 m. gruodžio 19 d. Krovinį supakavo siuntėjas. Faktiškai krovinį vežė UAB Kamida“. Pagal atžymą ant krovinio važtaraščio, krovinį išduoti leista UAB „Siuntinėlis“ (b.l. 24). Iš bylos duomenų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo paimtas gavėjo, tačiau tarp šalių nekyla ginčas, kad pristačius krovinį jo pakuotė nebuvo pažeista. Jokių atžymų važtaraštyje apie krovinio būklę jo priėmimo vežti ar pristatymo metu nėra. Pretenzija dėl krovinio sugadinimo atsakovui pateikta 2011 m. gruodžio 20 d.
Vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma krovinio ir pakuotės išorę priimant buvus tinkamos būklės bei krovinio vietų skaičių, žymėjimą ir numeraciją atitikus važtaraščio įrašus. Teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, yra nuginčijama, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę įrodyti, kad yra priešingai negu preziumuojama įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Nagrinėjamos bylos atveju važtaraštyje nėra jokių atžymų apie tai, kad krovinys buvo sugadintas jo priėmimo vežti metu, taip pat nėra atžymų apie tai, kad vežėjas, priimdamas krovinį, neturėjo galimybės jo apžiūrėti, todėl sutiktina su ieškovo teiginiais, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog krovinys buvo priimtas vežti tinkamos būklės (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalis).
CMR konvencijos prasme vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas (taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą), kuris tampa atsakingas už krovinio tolesnį likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001). Vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu gavėjas priima prekių siuntą be tinkamo jų būklės patikrinimo drauge su vežėju, arba nepateikia jam reklamacijų, apibūdinančių praradimą ar žalą, ne vėliau kaip krovinio priėmimo metu, jei praradimas ar žala akivaizdūs, ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pristatymo dienos (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų), jei žala ar praradimas nėra akivaizdūs, tai laikoma, kad gavėjas priėmė prekių siuntą tokios būklės, kuri nurodyta važtaraštyje. Autentiškame Konvencijos tekste 30 straipsnio 1 punkto taikymas siejamas su bent viena nurodytų sąlygų: 1) jeigu gavėjas priima prekių siuntą be tinkamo jų būklės patikrinimo drauge su vežėju, arba 2) nepateikia jam reklamacijų per Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Akivaizdžiais krovinio trūkumais laikomi trūkumai, pastebimi net neišpakavus krovinio. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad krovinio pakuotė perdavimo gavėjui momentu išoriškai nebuvo pažeista. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad krovinio trūkumai galėjo būti pastebėti gavėjui krovinio neišpakavus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui pareiškus atsakovui pretenziją kitą dieną po krovinio pristatymo, t.y. per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tinkamo krovinio pristatymo gavėjui prezumpcija neįsigaliojo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad procesinė pareiga įrodyti, jog krovinys buvo sugadintas vežimo metu, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis), tačiau nesutinka su apelianto argumentais dėl byloje surinktų įrodymų nepakankamumo. Kaip minėta, atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog krovinys buvo priimtas vežti tinkamos būklės. Prezumpcija, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tinkamos būklės, nagrinėjamoje byloje netaikytina. Ieškovo pateiktas įrodymas – UAB „Vandens filtrų servisas“ aktas, patvirtina sužalojimo atsiradimo priežastį – smūgis iš viršaus į kairiąją dangčio pusę (b.l. 28, t. I). Apeliantas pagrįstai pažymi, kad šis įrodymas nepatvirtina žalos padarymo momento, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pakankama, kad tinkamo krovinio perdavimo vežėjui faktas byloje nenuneigtas, tinkamo krovinio perdavimo gavėjui faktas – nepatvirtintas, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys galėjo būti sugadintas jau po jo perėmimo iš vežėjo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu ir šalims tenkančia įrodinėjimo pareiga, turėjo pagrindo spręsti, kad žala kroviniui buvo padaryta būtent pervežimo metu. Teigdamas, kad tokio pobūdžio krovinio sužalojimas negalėjo būti padarytas vežimo metu nepažeidus krovinio pakuotės, atsakovas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakymas į tokį klausimą reikalauja specialių žinių, tačiau skirti ekspertizę atsakovas byloje neprašė, taip pat nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių specialistų išvadų.
Nesutiktina su apelianto argumentu, kad UAB „Kamida“ vairuotojo paaiškinimas laikytinas rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio prasme. Šis dokumentas pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai įvertintas kaip raštu išdėstytas liudytojo parodymas, t.y. paaiškinimas apie jam žinomas bylos aplinkybes (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Raštu pateikti liudytojo parodymai turi atitikti CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kurių UAB „Kamida“ vairuotojo paaiškinimas neatitinka, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai šiuo įrodymu nesivadovavo (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas taip pat remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto nuostatomis, teigdamas, kad nuostoliai galėjo atsirasti dėl netinkamos krovinio pakuotės. Vadovaujantis CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalimi, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Taigi, remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu, pakuotės netinkamumą, kaip galimą nuostolių atsiradimo priežastį, privalo įrodyti vežėjas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio pakuotės netinkamumą, atsakovas į bylą nepateikė, taigi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto taikymo sąlygų neįrodė.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos draudimo sutarties tinkamumas ar jos sąlygų galiojimas, ir todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl draudimo sutarties tinkamumo. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad už žalą atsakingas atsakovas, teisingumui, todėl nėra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis).
Vadovaujantis CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1,2,4 punktus, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Sprendžiant dėl kompensacijos už sugadintą krovinį dydžio, taikytina CMR konvencijos 25 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata, atsižvelgiant į Konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytą ribojimą. Kitaip tariant, CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkto nuostata neeliminuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatyto kompensacijos ribojimo, kai, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio krovinio sugadinimo atveju, taikoma Konvencijos 25 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata (t. y. kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).
Vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios CMR konvencijos nuostatos aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo. Vien krovinio sugadinimo faktas nėra pakankamas vežėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui pagrįsti. Vežėjo kaltę kaip pagrindą netaikyti atsakomybės ribojimo, privalo įrodyti ieškovas, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokių papildomų saugumo priemonių jis ėmėsi perveždamas krovinį. Pažymėtina, kad vežėjo kaltės nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kompensacijos ribojimo netaikydamas ne dėl CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, o dėl to, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, krovinio sugadinimo atveju kompensacija negali viršyti prekės kainos.
Nenustačius aplinkybių, patvirtinančių vežėjo kaltę pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, apeliantas pagrįstai teigia, kad jo atsakomybė už krovinio sugadinimą yra ribojama CMR konvencijoje numatytais dydžiais. Nustatydami kompensacijos dydį, teismai turi vadovautis SDR (Special drawing right) ir lito santykiu teismo sprendimo priėmimo dieną ar tą dieną, dėl kurios susitarė šalys. Šios nutarties priėmimo dieną SDR kursas yra 3,8910, todėl maksimali kompensacijos už krovinio sugadinimą suma – 2 528,14 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 788,89 Lt suma ieškovo buvo įskaityta (b.l. 35, t. I), įskaitymas nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas, todėl maksimali ieškovui priteistina kompensacijos už krovinio sugadinimą suma sudaro 1 739,25 Lt.
Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu ir kad šios sumos pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo priteistos iš atsakovo, byloje nesant ginčo, kad ieškovas yra PVM mokėtojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Ieškovo reikalaujami nuostoliai be PVM sudaro 3 371,52 Lt (2 788 Lt + 583,52 Lt), įvertinus ieškovo atliktą įskaitymą – 2 582,63 Lt. Kadangi nurodyta suma viršija maksimalų kompensacijos dydį, ieškovui iš atsakovo priteista kompensacijos suma mažintina iki 1 739,25 Lt, atitinkamai pakeičiant ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ieškovo išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteistos iš atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovui priteistiną sumą įtraukė PVM, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat keistina, sumažinant priteisiamą sumą iki 500 Lt (b.l. 37, t. I).
Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteista bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 1 254 Lt. Atsakovui iš ieškovo priteisiama 609,75 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (b.l. 55, t. I). Įvertinus priešpriešinius šalių reikalavimus, galutinė ieškovui iš atsakovo priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 644,25 Lt. Trečiojo asmens UAB „Kamida“ turėtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos priteisiamos iš ieškovo ir atsakovo, atsižvelgiant į teismo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, t.y. 287,25 Lt priteisiant iš atsakovo, ir 196,75 Lt iš ieškovo. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 22,54 Lt, o iš atsakovo – 32,91 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jam iš ieškovo priteisiama 533,73 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 190-192, t. I.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ ieškovo UAB „Gourment Lounge Services“ naudai 1 739,25 Lt nuostolių, 500 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 239,25 Lt) nuo 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 644,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ 32,91 Lt, o iš ieškovo UAB „Gourment Lounge Services“ – 22,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo UAB „DHL Lietuva“ 287,25 Lt, o iš ieškovo UAB „Gourment Lounge Services“ – 196,75 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Kamida“.“
Priteisti iš ieškovo UAB „Gourment Lounge Services“ 533,73 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo UAB „DHL Lietuva“ naudai.