Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuojami Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba ir kuri perima visas reorganizuojamų Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas. Po reorganizavimo centrine statutine įstaiga tampa Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios buveinės adresas L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, o visos buvusios įstaigos – Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai tampa Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje ginčijami du sprendimai – Šiaulių kalėjimo (vietoje byloje buvusio atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos, kuri revizavo ginčijamą Šiaulių kalėjimo sprendimą bei paliko jį galioti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 2 dalimi, atsakovu byloje laikytinas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nebuvo kameroje Nr. 3 ir jos nedaužė, todėl skirta nuobauda yra nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas ir tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo skundas abstraktus ir nekonkretizuotas, trumpai tik nurodoma, kad jis kameroje Nr. 3 nėra buvęs ir jos inventoriaus nelaužė, todėl jam Nutarimu Nr. 25-463 paskirta nuobauda neteisėta ir yra naikintina. Nurodė, kad dėl žmogiškosios klaidos tiek Nutarime, tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose iš tikrųjų nurodyta kamera Nr. 3, nors turėtų būti nurodyta kamera Nr. 1. Ši klaida pastebėta dar atliekant tarnybinį patikrinimą dėl panaudotos fizinės prievartos ir tai užfiksuota Išvados 3 puslapio 4 pastraipoje (cit: „Peržiūrėjus įrašus nustatyta, kad nuteistasis D. B. buvo nuvestas ne į Kamerų tipo patalpą Nr. 3, o Kamerų tipo patalpą Nr. 1“). Paaiškino, kad nors Išvadoje buvo pastebėtas apsirikimas nurodant kameros numerį, vis dėlto ši klaida nebuvo pastebėta rengiant Nutarimą, taigi, jame liko klaidingai nurodyta kamera Nr. 3. Šiaulių kalėjime gavus pareiškėjo skundą ir rengiant atsiliepimą į jį ir pastebėjus Nutarime paliktą klaidą, nedelsiant imtasi veiksmų – vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsniu, klaida ištaisyta 2023 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu dėl techninės klaidos ištaisymo Nr. NSN-24-38, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2023 m. balandžio 12 d.

Nurodė, kad net ir esant techninei klaidai – neteisingai nurodžius kameros numerį, pareiškėjas aiškiai suprato dėl kokių reikalavimų nevykdymo ir pažeidimų yra kaltinamas ir dėl kokio konkretaus įvykio yra nubaustas, taip pat matyti, kad pareiškėjas manipuliuoja susidariusia situacija ir nutyli neabejotinai jam pačiam žinomą informaciją: kaip matyti, pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis nebuvo kameroje Nr. 3 ir jos inventoriaus nelaužė, teigia, kad dėl kylančių konfliktų su pareigūnais jis yra baudžiamas už tai, ko nepadarė kameroje Nr. 3, tačiau nutyli, kad jam inkriminuojamus veikas jis padarė kitoje kameroje. Kad pareiškėjas suprato savo veiksmų turinį ir su jais susijusias aplinkybes (vietą, laiką, tikslius veiksmus), patvirtina ir jo skundo, teikto Kalėjimų tarnybai, tekstas. Atsakovas pažymi, kad ne bet kokia klaida panaikina sprendimą, kadangi formalus sprendimo panaikinimas dėl neesminių procedūrinių pažeidimų nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų. Ši pareigūnų padaryta techninė klaida neapribojo ir nepažeidė pareiškėjo teisių, todėl klaida neteisingai nurodant kameros numerį jokiu būdu nepaneigia pareiškėjo padaryto režimo reikalavimų pažeidimo fakto ir nedaro nuobaudos neteisėta ir negaliojančia.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, ją apskundė Kalėjimų tarnybos direktoriui, o atsakant jam buvo pateiktas 2023 m. vasario 10 d. Sprendimas Nr. 2S-327. Šiame Sprendime nurodoma, kad skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 8.37 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, jis siautėjo, gadino kameros inventorių, jį sutramdyti bandančius pataisos pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino, bandė fiziškai užpulti, nevykdė reikalavimų nusiraminti ir negadinti kameros inventoriaus. Dėl bandymo smurtauti prieš Saugumo valdymo skyriaus specialistą, vadovaujantis Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalimis, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta ir uždėti antrankiai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nusprendė, kad savo elgesiu 2022 m. lapkričio 25 d., nevykdydamas pataisos pareigūno reikalavimo nusiraminti ir negadinti kameros inventoriaus, D. B. pažeidė iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusio BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialiąją pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad padarytas režimo pažeidimas užfiksuotas keturių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistų tarnybiniuose pranešimuose (2022-11-25 Nr. 20-3713, 2022-11-28 Nr. 20-3715, 2022-11-29 Nr. 60-2630 ir 2022-12-05 Nr. 60-2743), kuriuose pateikiamos informacijos tikrumu abejoti nėra pagrindo, taip pat įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 18. Pareiškėjui nurodyta ir tai, kad jis dėl savo elgesio pateikti rašytinį paaiškinimą atsisakė (2022 m. gruodžio 5 d. protokolas Nr. 94-264 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“). Taip pat nurodyta, kad konkrečių argumentų, leidžiančių abejoti paskirtos nuobaudos pagrįstumu, nepateikta ir pareiškėjo 2023m. sausio 16 d. skunde. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. vasario 10 d. Sprendime Nr. 2S-327 konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. Nutarimu Nr. 25-463 paskirta nuobauda – papeikimas – pagrįsta ir teisėta, paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė.

Pareiškėjo D. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 25-463 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 2S-327 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis kamerų tipo patalpoje Nr. 3 2022 m. lapkričio 25 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 8 val. 37 min. nevykdė reikalavimų nusiraminti ir negadinti kameros inventoriaus, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas yra baustas drausmine tvarka.

Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra pagrįsta, jos naikinimui nėra teisinio pagrindo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1681-624/2020 ir joje nurodytą praktiką). Viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, įtvirtintų BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos, kurios nuteistiesiems gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti paskirta nustačius, kad asmuo padarė pažeidimą.

Teismas akcentuoja, kad nuteistajam apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šis asmuo iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2022 m. lapkričio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pasipriešino jį vedusiam pareigūnui jį pastumdamas ir smogdamas alkūne, priešinosi jį bandantiems sutramdyti pareigūnams, uždarytas į kameros tipo patalpą Nr. 3 gadino inventorių, grasino pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius. Po pokalbio su pareigūnams pareiškėjui buvo leista atsisėsti ant gulto, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojui einant iš kameros pareiškėjas puolė jį, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta prieš pareiškėją – jis buvo pargriautas ant žemės. Nors pareiškėjas nustojo priešintis, tačiau ir toliau grasino pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius, gadino kameros inventorių, dėl ko prieš pareiškėją buvo panaudotos dujos, skirtos asmens apsaugai. Teismo vertinimu, statutinių valstybės tarnautojų tarnybiniai pranešimai yra teisėtas ir leistinas įrodymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio prasme ir nėra pagrindo jais abejoti. Byloje nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus suėmimo režimo reikalavimus, todėl tarnybiniai pranešimai neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dėl minimo įvykio atsisakė pasiaiškinti raštu (2022 m. gruodžio 5 d. protokolas). Protokole nurodyta, jog pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 25 d. ryte prieš jį buvo naudojama fizinė prievarta, buvo uždėti antrankiai. 2022 m. gruodžio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl prieš D. B. panaudotos fizinės prievartos“, kuria buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą bei skirti jam drausminę nuobaudą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neginčija, jog jis padarė nusižengimą. Vienintelis pareiškėjo argumentas prašant panaikinti Nutarimą ir Sprendimą – jog jis nebuvo kameroje Nr. 3

Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, tiek Nutarime, tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose iš tikrųjų nurodyta kamera Nr. 3, nors turėtų būti nurodyta kamera Nr. 1. Ši klaida pastebėta dar atliekant tarnybinį patikrinimą dėl panaudotos fizinės prievartos ir tai užfiksuota Išvados 3 puslapio 4 pastraipoje (cit: „Peržiūrėjus įrašus nustatyta, kad nuteistasis D. B. buvo nuvestas ne į Kamerų tipo patalpą Nr. 3, o Kamerų tipo patalpą Nr. 1“). Taip pat paaiškinta, kad nors Išvadoje buvo pastebėtas apsirikimas nurodant kameros numerį, vis dėlto ši klaida nebuvo pastebėta rengiant Nutarimą, taigi, jame liko klaidingai nurodyta kamera Nr. 3. Klaida ištaisyta 2023 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu dėl techninės klaidos ištaisymo Nr. NSN-24-38, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2023 m. balandžio 12 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio sprendimo neginčijo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-416/2005, 2005 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-554-05, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-715/2008).

Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad neteisingas kameros nurodymas Nutarime yra techninė klaida, ir net esant techninei klaidai – neteisingai nurodžius kameros numerį, pareiškėjas aiškiai suprato dėl kokių reikalavimų nevykdymo ir pažeidimų yra kaltinamas ir dėl kokio konkretaus įvykio yra nubaustas. Ši pareigūnų padaryta techninė klaida neapribojo ir nepažeidė pareiškėjo teisių, todėl klaida neteisingai nurodant kameros numerį jokiu būdu nepaneigia pareiškėjo padaryto režimo reikalavimų pažeidimo fakto.

Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą – padarė drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta drausminė nuobauda.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant BVK nustatytos nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarkos ir terminų. Nutarimu paskiriant nuobaudą buvo įvertinta tai, jog pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, tai, jog atsisakė duoti paaiškinimus raštu, todėl paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, kad buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo aplinkybės, pareiškėjo pateikti argumentai dėl nutarimo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, palikti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nepakeistą motyvai aiškūs ir pakankami, atliktas Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Kartu Sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo elgesys 2022 m. lapkričio 25 d. turi akivaizdžių požymių veikos, uždraustos iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusio BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte - naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis - todėl galėjo būti traktuojamas kaip itin piktybiškas režimo pažeidimas, parenkant atitinkamo griežtumo nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į VAĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatytą draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą, Jo padaryto režimo pažeidimo įvertinimo klausimas iš naujo nesvarstytinas.

Teismas nenustatė pagrindų skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, laikyti nepagrįstais ir juos panaikinti, todėl pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.