Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje, ir pagal BK 159 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punkto, 9 dalies pagrindu šias bei 2018 m. liepos 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, K. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityta pagal 2018 m. liepos 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį atlikta bausmė. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės d. 3 iki 2018 m. gegužės 4 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir A. N., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. T. nuteistas už tai, kad, padedamas A. N., pasikėsino įvykdyti plėšimą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. apie 13.50 val. A. N. bendrai veikusio K. T. prašymu padėjo šiam padaryti nusikalstamą veiką, vykdydamas susitarimą stebėti parduotuvę ir pranešti K. T. apie įeinančius ir išeinančius iš parduotuvės pašalinius asmenis, būdamas prie (duomenys neskelbtini), esančios R. K. prekybinei firmai priklausančios parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ stebėjo parduotuvę ir K. T. pranešė, kad parduotuvėje nėra pašalinių žmonių, po ko K. T. nuėjo į parduotuvę ir demonstruodamas įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytą nešaunamąjį ginklą bei jį nukreipdamas į pardavėją R. A., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. A. išgąstį, reikalavo atiduoti kasos aparate buvusius pinigus-207,55 eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pardavėja R. A. nurodė, jog paspaudė pagalbos mygtuką ir pabėgo.

Be to, K. T. nuteistas už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, žinodamas, kad A. N., gim. 2000 m. lapkričio 16 d., yra nepilnametis, t. y. vaikas, prašydamas A. N. padėti jam padaryti nusikalstamą veiką ir nurodydamas stebėti parduotuvę bei pranešti, kada parduotuvėje nebus pašalinių žmonių, o pastarajam tai atlikus, įtraukė A. N. į nusikalstamą veiką.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas K. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir spręsdamas klausimą dėl jam skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus K. T. griežčiausią inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra.

7. Bausmę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir atimti bei apriboti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad atlikęs bausmę, nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas K. T. parinko netinkamą bausmės rūšį ar neteisingai nustatė jos dydį. Vertindamas padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į apelianto atsakomybę, sunkinančią aplinkybę, vertino teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. Apeliantas padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. K. T. buvo plėšimo iniciatorius, į sunkų nusikaltimą įtraukė nepilnametį asmenį. Šiuos nusikaltimus jis padarė jau būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, vėliau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau K. T. ir toliau daro nusikaltimus. Šiuo metu jis atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. T. teistas, naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.).

9. Nuteistajam skirta bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, pritardama apylinkės teismo išvadoms nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą nuteistajam užtikrins tik griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas K. T..

10. Nustatant bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, kitas aukščiau jau aptartas aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nenustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jį pripažinus recidyvistu, apylinkės teismas už nusikalstamas veikas K. T. skyrė mažesnes bausmes, nei sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo dar labiau mažinti paskirtų bausmių dydį. Bausmės subendrintos tinkamai, nepažeidžiant jų bendrinimą reglamentuojančių teisės normų.

11. Apeliantas skunde teigia, kad teismas be pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimosi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu visiškai prisipažino, teisme jis taip pat teigė kaltę pripažįstantis ir, teismui pasiūlius, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka. Tačiau duodamas parodymus, jis paneigė aplinkybę, jog A. N. aiškiai suvokė jo sumanymą vykdyti plėšimą ir tvirtino, kad nors A. N. ir atliko jo prašomus veiksmus – stebėti parduotuvėje esančius asmenis, tačiau nesuprato, jog K. T. nori apiplėšti parduotuvę - tarp jų nebuvo aiškaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos įvykdymo. Siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus ir neaiškumus, teismas nutarė atlikti pilną įrodymų tyrimą ir apklausti visus liudytojus. Ištyrus visus bylos įrodymus, teismas konstatavo, jog surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad K. T. aiškiai išsakė A. N. savo tikslus įvykdyti plėšimą ir pasiūlė jam padėti tai padaryti, o A. N., sutikdamas padėti, suprato, kad jo veiksmai padeda realizuoti šį nusikalstamą sumanymą. Vertinant aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. T. prisipažinimas dėl padarytų veikų vertintinas tik kaip dalinis, nenurodant ir nepripažįstant visų faktinių aplinkybių, dėl ko ir nuteistojo nuoširdus gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

12. Skunde nuteistais nurodo, kad nustatytos aplinkybės leidžia jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti bausmę, nes jis išlaiko mažametį vaiką, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turtinė žala padaryta nebuvo. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra nustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šiame BK straipsnyje numatytų sąlygų. K. T. nenustačius nei vienos iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios yra viena iš būtinų šios įstatymo nuostatos taikymo sąlygų, spręsti dėl BK 62 straipsnio taikymo nėra teisinio pagrindo.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės apylinkės teismo nuosprendyje buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste. Bausmė nuteistajam paskirta motyvuotai, ji atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai, ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių, kaip jau buvo paminėta aukščiau, šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.