Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2018-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 3 dalį., 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnį 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti arba pradėti mokytis bei nevartoti alkoholio ir 60 MGL dydžio, t. y., 2259,60 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti arba pradėti mokytis bei visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir 40 MGL dydžio, t. y., 1 506, 40 Eur bauda. Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-26 iki 2017-12-27. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto vertę- 922,25 Eur, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį.

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. vasario 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalis, laisvės apribojimu 1 metams 11 mėnesių, bausmė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pakeista areštu 90 parų;

2) 2011 m. spalio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2011 m. lapkričio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2013 m. kovo 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2015-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2015 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 15 parų areštu. Pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 , paskiriant 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-06 Prienų rajono apylinkės teismo paskirta ir pilnai neatlikta bausmės dalimi ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų,

6) 2018-07-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. spalio 25 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė–turto konfiskavimas, išieškant iš nuteistojo valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 860 (aštuonis šimtus šešiasdešimt) eurų. Bausmę atlieka nuo 2018-11-06, teistumai neišnykę; kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-03 kratos ir daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, jog iš K. T. paimti daiktai: kelnės–mėlynos spalvos džinsiniai bridžai, baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai, batai, mėlynos spalvos medžiaginis krepšys. Šie daiktai saugomi Marijampolės apskr. VPK, kvitas B Nr. 0006757 (t. 1, b. l. 43–45, 50–55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų kaltė dėl pasikėsinimo bendrininkaujant įvykdyti plėšimą įrodyta visiškai. Dėl kaltinamojo K. T. kaltės ir veikos padarymo abejonių nekyla, tiek jo paties parodymais, tiek nukentėjusios parodymais neabejotinai nustatyta, kad jis parduotuvės darbo lauku užėjęs į parduotuvę, parduotuvės viduje nukreipęs pistoletą į pardavėją- nukentėjusiąją R. A., pareikalavo atiduoti parduotuvės kasoje buvusius pinigus, tačiau nukentėjusiajai aktyviai sureagavus, išbėgus į kitą patalpą ir pasakius, kad iškvietė pagalbą, iš parduotuvės pabėgo. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad įvykio vietoje buvo ir nepilnametis A. N., kuris būdamas prie parduotuvės laiptų, prieš R. T. įeinant į parduotuvę plėšimo tikslu, suteikinėjo R. T. informaciją, kada iš parduotuvės išeina pašaliniai asmenys.

Vertindamas įrodymus dėl kaltinamojo A. N. kaltės, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Spręsdamas dėl kaltinamojo A. N., teismas vadovaujasi ne vien tik jo paties parodymais, bet ir kito kaltinamojo, liudytojo V. V. parodymais ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

A. N. kaltinamas padėjęs R. T. daryti plėšimą. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Byloje nustatyta, kad priėjus netoli parduotuvės, kaltinamasis R. T. garsiai išsakė, kad jam reikia pinigų, kad būtų gerai „dyki“ pinigai, kad nori apiplėšti parduotuvę. Šį pasakymą girdėjo ir A. N. bei V. V., tačiau pastarasis supratęs tokį nusikalstamą sumanymą, atsisakė dalyvauti ir pasišalino, o kaltinamasis A. N. kartu su K. T. nuėjo iki parduotuvės. K. T. dėvimų kelnių kišenėje turėjo plastikiniais šratais šaudantį pistoletą, tą matė ir žinojo ir kaltinamasis A. N.. Nors kaltinamasis A. N. parodė, kad jis negalvojo, jog R. T. iš tikrųjų realizuos savo sumanymą, tačiau nuėjo kartu su juo iki parduotuvės, gana nemažą laiko tarpą A. N. stebėjo parduotuvę, perdavinėjo kaltinamajam R. T., kuris buvo pasislėpęs toliau, kad jo nematytų pašaliniai asmenys, informaciją kada į parduotuvę įeina ir išeina žmonės, ir jam suteikus informaciją, kad parduotuvėje daugiau žmonių nėra, R. T. nuėjo į parduotuvę, net ir tada A. N. nepasišalino, o laukė R. T., ir tik išgirdęs triukšmą pasišalino. Visos šios aplinkybės rodo, kad jo veiksmai- aplinkos stebėjimas, informacijos, kad parduotuvėje nėra pašalinių asmenų suteikimas R. T., kuris tik po A. N. pasakymo, kad nėra pašalinių asmenų turtą, saugojo R. T., jo veiksmai buvo reikšmingi ir būtini bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti ir šie jo veiksmai vertintini kaip padėjėjo padaryti plėšimą. Be to tokiai išvadai padaryti svarbūs ir A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu ir juos nepripažinti įrodymais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodęs, kad jis suprato, jog K. T. nori parduotuvę apiplėšti ir jis sutiko prisidėti, t. y. pastovėti ir pažiūrėti, kas ir kur eina.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kitų požymių, ir už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą. Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad, ketindamas daryti plėšimą, K. T. su savimi pasiėmė ginklą- pistoletą, suvokdamas, kad pistoleto panaudojimas palengvins plėšimo padarymą. Būdamas parduotuvės viduje ir reikalaudamas atiduoti pinigus, jis šį ginklą nukreipė tiesiogiai į nukentėjusiąją, pridėdamas jį prie nukentėjusios kūno. Šis kaltinamojo tiesiogiai naudotas daiktas nerastas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 50 p. šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Pagal to paties įstatymo 2 str. 37 p. pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos. Pagal 2 straipsnio 35 p. nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Nešaunamiesiems ginklams priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai bei svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai. Kadangi kaltinamojo naudotas įrankis nerastas, apie jo priskyrimą atitinkamai kategorijai sprendžiama pagal kaltinamojo K. T. nurodytus šio ginklo apibūdinimus. Kaltinamojo nurodyta jo įsigijimo vertė (100 eurų), užtaisymo priemonės ir mechanizmas, pats šūvio mechanizmas- šaudymui naudojami plastikiniai šratai, šūvis įvyksta naudojant netgi suspausto oro talpos jėgą, leidžia spręsti, kad tai buvo pneumatinis ginklas, kuris pagal anksčiau paminėtą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 50 p. šaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Ginklas buvo tinkamas šaudymui. Kaltinamasis akivaizdžiai suvokė, kad šiuo daiktu, nors ir nepritaikytu specialiai žmonėms žaloti, sužaloti žmogų galima. Kaltinamasis minėtą pistoletą tikslingai pasirinko ir pasiėmė, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajai galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimo būdas, būtent nukreipė jį į nukentėjusiąją tiesiogiai priliesdamas prie kūno, nukentėjusioji, pamačiusi ir palietusi šį pistoletą buvo įsitikusi, kad tai tikras šaunamasis ginklas, nukentėjusioji tokį veiksmą suprato kaip ketinimą tuoj pat panaudoti, todėl šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo panaudoto pneumatinio ginklo panaudojimas atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą.

Esant šioms aplinkybėms dėl plėšimo kaltinamųjų veika iš BK 180 str. 3 d. perkvalifikuotina į BK 180 str. 2 d. Kadangi nusikaltimas nebaigtas, be to kaltinamojo A. N. veiksmai vertintini kaip padėjėjo, šios nusikalstamos veikos vykdytojas buvo R. T., todėl kaltinamojo A. N. veiksamai kvalifikuotini pagal BK 22str. 1d., 24 str. 6 d., 180 str. 2d., kaltinamojo R. T.- pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Be to abiejų kaltinamųjų, o taip pat ir liudytojo parodymais nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos iniciatorius buvo kaltinamasis R. T., jis prašydamas kaltinamojo A. N. stebėti aplinką ir pranešti, kada parduotuvėje nebus žmonių, ir A. N. tai padarius,įtraukė jį į nusikalstamą veiką. Abiejų kaltinamųjų parodymais neabejotinai nustatyta, kad R. T. žinojo, kad tuo metu A. N. buvo nepilnametis, t. y. vaikas. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad jis padarė ir BK 159 str. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. N. nusikalto būdamas neteistas, nepilnametis. Bylos nagrinėjimo metu jau nuteistas už kitų nusikaltimų padarymą. Buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir duomenų apie šios bausmės vykdymo pažeidimus nėra, šiuo metu bausmę atlikęs. Nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir nesimokė, buvo registruotas darbo biržoje. Šiuo metu mokosi Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre. Baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų matyti, kad A. N. namuose sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, šeimai anksčiau buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, šiuo metu šeima į socialinės rizikos šeimų įskaitą neįrašyta. Tačiau teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio ir jos vykdymo sąlygų, pagrindinį dėmesį kreipia į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, mokosi, santykių su šeima nenutraukęs, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl skirtina žymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė ir šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kontroliuojant jo elgesį, nustatant apribojimus, galinčius koreguoti jo elgesį teigiama linkme.

Kaltinamasis R. T. teistas, naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinių nusikaltimų, tame trape ir nuosavybei, padarymą. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1d. ). Buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, įtraukė į nusikaltimą nepilnametį. Baustas administracine tvarka. Nusikaltimų padarymo metu dirbo. Turi nepilnamečių vaikų. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už vidurkius, nustatant bausmių dydį atsižvelgiama į tai, kad plėšimo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmes mažinti vienu trečdaliu nėra pagrindo. Abu kaltinamieji nusikaltimus padarė prieš priimant paskutiniuosius nuosprendžius, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka.

Kaltinamas K. T. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus ir skirtingo pobūdžio nusikaltimo padarymą, taigi taikytinas bausmių apėmimas BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. pagrindu.

Kaltinamasis A. N. padarė sunkų nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžiu nuteistas už nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą, veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl bausmės bendrintinos taikant visišką į bausmių sudėjimą, pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir baudą.

Abiems kaltinamiesiems BK 63 str. 9 d. pagrindu įskaitytinas atliktas ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių laikas.

Baudžiamųjų poveikio priemonių bendrinimo BK nenumato, todėl jos šiuo nuosprendžiu nebendrinamos ir vykdomos atskirai pagal ankstesnius nuosprendžius.

Kadangi kaltinamasis R. T. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, o A. N. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos akto“ netaikytinas (8 str. 6 p., 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 p., 2 p. punkto, 9 dalies pagrindu šias bei 2018-07-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2019-01-16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityti pagal 2018-07-24 Alytaus rajono apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį atliktą iki 2019-01-15 bausmę ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-03 iki 2018-05-04.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą, suimant iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu prie šios bausmės pridėti 2018-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 40 ( keturiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1506,40 eur ( vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 centų ) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu skirti auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal 2018-05-30 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį visiškai atliktą laisvės apribojimo bausmę, iki 2019-01-15 atliktą baudos dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-03 iki 2018-05-04.

Kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- kelnes, marškinėlius batus, krepšį, saugomus Marijampolės AVPK , grąžinti kaltinamajam K. T..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.