- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-4644-715/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01905-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.8Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2019 m. liepos 30 d. teisme gautas pareiškėjo R. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime prašoma nustatyti, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė močiutės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad po močiutės mirties valdė jos turtą – tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., dirbo žemę, prižiūrėjo sklypus, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisme, nes pareiškėjas nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos S. B. palikimo perėjimą valstybei, o pareiškėjo pareiškimą prašo nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. B. palikto turto priėmimą valdyti, tad neprieštarauja fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė S. B., kurios įpėdinis pagal 2017 m. sausio 23 d. sudarytą testamentą yra pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad S. B. priklauso 0,34 ha žemės sklypas, esantis Tirkšlių g. 151, (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., 0,27 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., ir 0,78 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r. Pareiškėjas (įpėdinis) į notarų biurą kreipėsi tik 2019 m. kovo 13 d., tad yra praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, todėl kitu būdu priimti palikimo nėra galimybės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Pareiškėjas nurodo, jog žemės sklypais rūpinosi tiek iki močiutės mirties, tiek po jos mirties, dirbo žemę, nuimdavo derlių. Šią aplinkybę patvirtino seniūnas, išrašydamas pažymą apie valdymo faktą. Byloje nėra duomenų apie įsiskolinimus už žemę ar kitus mokesčius, turto areštus, todėl tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas S. B. anūkas ir testamentinis įpėdinis po močiutės mirties faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypus, tad šis juridinis faktas pripažintinas. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas R. K. po močiutės S. B. mirties priėmė palikimą – jai priklausiusius žemės sklypus, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė visą palikėjos S. B. palikimą.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini). mirusios S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Šis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini). mirusios S. B. turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.