Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-29 · Administracinė byla Nr. eI2-2905-541/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
eI2-2905-541/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01062-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
N. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2905-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01062-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei N. J. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės N. J. (toliau – ir Atsakovė) valstybės naudai 26,00 Eur sumą.

Nurodo, kad Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. (2.2)VTP-1-2859 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nepilnamečio vaiko J. F. gyvenamosios vietos pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, įvertinusi, kad Atsakovės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl Atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba atsižvelgusi į tai 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-l8-T-2859-14410 suteikė Atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl nepilnamečio vaiko J. F. gyvenamosios vietos pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodo, kad advokatė R. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. (12.12) VAP-5762 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-l8-T-2859-14410 civilinėje byloje Nr. 2-109-763/2019. Advokatė prašyme nurodė, kad konsultacijoms skyrė 1,425 val., procesinių dokumentų parengimui – 4 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje – 1,17 val., kelionei į teismo posėdį ir atgal – 0,5 val. Nurodo, kad viso advokatė R. G. antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 8 val.

Paaiškina, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13,00 Eur. Nurodo, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei sudaro 104,00 Eur (8 val. x 13,00 Eur).

Nurodo, kad Tarnyba 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. (12.31)FS-3264 ir pakartotinai 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (12.31)FS-341 informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 26 Eur., bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Teigia, kad Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 2,86 Eur išlaidų. Atsakovė iki 2021 m. balandžio 2 d. nėra apmokėjus antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl prašo šią sumą išieškoti teismine tvarka.

Atsakovė atsiliepimo į Tarnybos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl dalies įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą Nr. (2.2)VTP-1-2859 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nepilnamečio vaiko J. F. gyvenamosios vietos pakeitimo.

Tarnyba 2018 m. rugpjūčio d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-l8-T-2859-14410 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl nepilnamečio vaiko J. F. gyvenamosios vietos pakeitimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė R. G.

Nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė R. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarybai pateiktose ataskaitose nurodė, kad Atsakovei teikdama teisines paslaugas, procesinių dokumentų rengimui skyrė 4 valandas, konsultacijoms - 1,42 valandas, dalyvavimui teismo posėdyje - 1,17 valandas, kelionei į teismo posėdį ir atgal – 0,5 valandas. Iš viso advokatė R. G. antrinės teisinės paslaugos teikimui skyrė 8 valandas.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudarė 104,00 Eur (8 val. x 13,00 Eur).

Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. vasario 21 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-763/2019 iš G. F. priteisė dalį (52,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 52,00 Eur (104,00 Eur – 52,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 26,00 Eur (dvidešmit šešis eurus).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba 2020 m. spalio 14 d. prašymui Nr. (12.31) FS-3264 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo” informavo Atsakovę apie pareigą sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, t. y. 52,00 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį Atsakovė nurodė kaip deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba pakartotinai 2021 m. vasario 8 d. prašymu Nr. (12.3l) FS-341 ,,Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo” informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu Tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

Duomenų, kad Atsakovė apmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, byloje nėra.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad tsakovė iki šiol nėra apmokėjus jai teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko J. F. gyvenamosios vietos pakeitimo, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 26,00 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,86 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2020 m. spalio 14 d. pranešimo (12.31) FS-3264 ir 2021 m. vasario 8 d. pranešimo Nr. (12.3l) FS-341 siuntimo Atsakovei išlaidos. Tarnyba šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras serija SAM Nr. 0073876 ir Nr. 0078244.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,86 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš Atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 2,86 Eur (du eurus aštuoniasdešimt šešis centus) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš atsakovės N. J. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė