Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovui A. S. (A. S.), ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovei I. A., atsakovės atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei, vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto dešimtojo notarų biuro notarei G. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir praleisto termino palikimui priimti atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Teismų praktikoje pažymima, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo sesuo N. B. mirė 2005-02-13 (b. l. 107). Su pareiškimu dėl palikimo priėmimo 2005-02-24 į Klaipėdos miesto dešimtąjį notarų biurą kreipėsi V. S., kuriam Klaipėdos miesto dešimtojo notarų biuro notarė 2006-02-20 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 104?105).

Apeliantas pažymi, jog priežastys, dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, yra svarbios, nes tik sužinojęs apie sesers mirtį kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, tačiau ilgai užtruko giminystę su mirusiąja patvirtinančių dokumentų surinkimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti pratęstas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiais nors aktyviais veiksmais siekė priimti atsiradusį palikimą, rūpinosi po sesers mirties likusiu nekilnojamuoju turtu. Be to, ieškovas nenuginčijo atsakovės pateikto argumento, jog ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarę nesikreipė siekdamas išvengti CK 5.52 str. nuostatų jo atžvilgiu taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra raštingas, darbingo amžiaus, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo sunkią ligą, buvimą užsienio šalyje ar kitas aplinkybes, trukdžiusias tinkamai įgyvendinti palikimo priėmimo teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytų aplinkybių nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi (CK 5.57 str. 1 d.). Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ilgai užtruko giminystę su mirusiąja patvirtinančių dokumentų surinkimas, taip pat nepatvirtina asmens apsisprendimo priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjai, be to, pažymėtina, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva ar juos išreikalauti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kai palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino (turi sužinoti) apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie sesers N. B. mirtį sužinojo 2006-07-02, o dėl savo pažeistos teisės į teismą kreipėsi pirmą kartą ? 2008-03-20 (civilinė byla Nr. 2-4215-122/2008), ? antrą kartą – 2008-12-10 (civilinė byla Nr. 2-632-122/2009). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2006-07-02 (objektyvusis (teisės pažeidimo) ir subjektyvusis (sužinojimo) momentai nesutapo), nes ieškovas tuo pačiu metu sužinojo, jog mirusios sesers butą paveldėjo V. S.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad apie savo teisių pažeidimą žinojo, tačiau į teismą nesikreipė, nes neturėjo reikiamų dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir apskritai ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl neteko teisės į ieškinio patenkinimą (CK 1.131 str. 1 d.).

Nustačius, kad nėra pagrindo pratęsti praleistą terminą palikimui priimti ir taikius ieškinio senatį, pagrįstai atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išsamiau dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovei I. A. iš ieškovo A. S. priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutar i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovei I. A. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.