- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- A6.-1496-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01047-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- T. B.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įgaliotajam atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) direktoriumi, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau pareiškimo teismui nepateikė ir tuo pažeidė kreditoriaus pareiškėjos interesus bei neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (galiojusio iki 2020-01-01) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad 2019-12-27 Kauno apygardos teismui buvo pateiktas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1127-221/2020 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020-02-25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo procedūra atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis). 2019-12-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl laikytina, kad bendrovė veiklos nevykdo. Bendrovė laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019-12-23 sudarė 15386,24 eurų sumą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutinė pateikta įmonės finansinė atskaitomybė už 2017 metus. Bendrovė pateiktame balanse už mokestinį laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 matyti, kad bendrovė turėjo turto 141 551 eurų sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 100 834 eurų sumą. Finansiniai Bendrovės dokumentai patvirtina, kad 2017 finansiniais metais Bendrovė buvo nemoki. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už paskutinius metus. Nesant pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, negalima įvertinti Bendrovės balansinio turto vertės. Tačiau atsižvelgiant, kad Bendrovėje nėra nei vieno apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu asmens, įmonei neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, darytina pagrįsta išvada, kad Bendrovė nevykdė veiklos ir pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo surašymo dieną. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. balandžio mėn. pagal pateiktas deklaracijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI prie FM nuo 2018 m. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nebuvo. Bendrovės vadovui turėjo būti žinoma, kad Bendrovė nemoki nuo 2018 m. balandžio mėn. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie tai, kad Bendrovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos būtų sumokėjusi mokestinę nepriemoką, ši diena laikytina galimai padaryto trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi po raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką per 30 dienų laisva valia, anksčiausiai šią dieną galimai atsirado Bendrovei pagrindas iškelti Bankroto bylą. Iki 2019-12-27 nė vienas iš kreditorių ar vadovų pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Iš VĮ Registrų centrui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 balanso duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo trumpalaikio turto už 141 551 eurus, neturėjo ilgalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 100 834 eurų sumą, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Iš viešų VMI prie FM duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka yra 15707,27 eurų suma. Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Bendrovė veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų ir neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovė nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti. T. B. būdamas Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, apie nevykdomus įsipareigojimus nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. T. B. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. VMI prie FM prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą Bendrovės buvusiam vadovui T. B. už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdymą ir paskirti T. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių vadovų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.
Nuo 2020-01-01 įsigaliojo JANĮ, reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja VMI prie FM bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo procedūrą inicijavo iki JANĮ įsigaliojimo, todėl klausimas dėl Bendrovės nemokumo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2019-09-18 informacinio pobūdžio raštas, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 15850,01 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019-09-18 būtų kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019-09-18 buvo žinoma dėl kreditoriaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.
Taip pat sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. B., kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatytos visos sąlygos, kurioms esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas T. B. savo pareigos neįvykdė.
T. B. teigia, kad Bendrovė buvo pajėgi ateityje atsiskaityti už turimus įsiskolinimus, todėl nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau Kauno apygardos 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1127-221/2020 paneigia tai, nes įsiteisėjusioje nutartyje nurodoma, kad iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 balanso duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo trumpalaikio turto už 14 551 eurų sumą, neturėjo ilgalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 100 834 eurų sumą, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. Vadovaujantis šia informacija galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nėra pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teismui duomenų, kad ji tebeturi 2017-12-31 balanse nurodytą turtą. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teises neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų apie turimą turtą ir jo vertę, nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi realaus turto.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tuo T. B. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Teismas skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
T. B. lengvinanti atsakomybė yra tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi. Sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, T. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda. Nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad T. B. 2018-08-14 sprendimu iki 2020-08-09 nustatytas darbingumo lygis 50 % (b. l. 43). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi nepilnametį vaiką ir skiria jam išlaikymą. Todėl atsižvelgiant į jo darbingumo lygį, į įsipareigojimus bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turi įsiskolinimų, kuriuos turi grąžinti ir nėra pajėgus sumokėti skiriamos baudos pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į T. B. asmenybę, turimus finansinius įsipareigojimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 1400 eurų dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir nėra proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui.
Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. B. skirtina mažesnė bauda, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius tokią nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
T. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 700 (septynių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.