Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytino proceso tvarka susipažino su administracinio nusižengimo bylą, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą Bendrovės direktoriui Robertui J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to Pareiškėja savo pareiškime aptarė ANK 120 str. 1 d. dispoziciją, teismų praktiką šiuo klausimu, taip pat pabrėžė, kad Pareiškėja, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką sistemingai, nuo 2015 m. gegužės 7 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus. Tačiau Pareiškėjos taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs ir nesėkmingi. Bendrovės mokestinė nepriemoka vis didėjo.

Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2913-221/2017 Bendrovei iškėlė bankroto bylą pagal Pareiškėjos pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 30 d.

Pareiškime pastebima, kad Bendrovė nemoki jau buvo ir 2017 m. sausio 1 d., kadangi iš Bendrovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. matyti, kad Bendrovės turtas 2016 m. sudarė 1096,0 Eur., o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 15400,00 Eur. Taigi R. J. S., Bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2015-11-01 iki 2017-12-30 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena), turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2015-11-01 turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu.

Pareiškimu inicijuodamas administracinės bylos iškėlimą, Pareiškėja- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodė, kad jos iniciatyva Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini). Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas M. O..

Pareiškėjai kreipimosi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl administracinės bylos iškėlimo R. J. S. dieną, tai yra 2019 m. gegužės 20 d., buvo žinoma, kad toje pačioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2018 m. sausio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pripažinta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Patvirtintas šios Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 str. yra nustatytos bankroto administratoriaus ar darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą pareigos. Šio straipsnio 5 dalies 26 punkte yra reglamentuota, kad bankroto administratorius kreipiasi į teismą nustatęs, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos iškėlimą galėjo inicijuoti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“- bankroto administratorius.

Be to, ANK 566 straipsnyje reglamentuoti administracinių nusižengimų teisenos principai, tai yra kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais. Šio kodekso 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą (šiuo atveju pareiškimą, kuriuo inicijuojamas administracinės bylos pradėjimas), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.

ANK 577 straipsnyje reglamentuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, tačiau šiuo konkrečiu atveju, R. J. S., kurio atžvilgiu prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 str. 1 d. ir jam paskirti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tai yra 2200 Eurų, jo procesinės teisės: reikšti nušalinimus pareigūnams atliekantiems tyrimą (ANK 576 str.), susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus, naudotis advokato pagalba ir kt., jam neišaiškintos, apie atliekamą tyrimą bei jo išvadas, nepranešta. R. J. S. jokių paaiškinimų apie tiriamą administracinį nusižengimą neteikė, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nei pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, neišsakė.

Kadangi ANK nenumato šio kodekso 590 straipsnio 3 dalyje numatytų pareiškimų trūkumų šalinimo, todėl prašymas grąžinamas jį surašiusia institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J. S., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį dėl esminių įrodymų trūkumo bei netinkamo pareiškėjo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.