Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-268-493/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-13
Bylos Nr.: 1-268-493/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-25-1-00482-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis: A. A., A. K., Ž. K.
Nukentėjusysis: R. K.
Advokatai: Ričardas Girdziušas, Arnoldas Blaževičius, Gerutis Varanavičius

Baudžiamoji byla Nr. 1-268-493/2015Proceso Nr.1-25-1-00482-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.1.;1.2.14.12.;1.2.4.2.9.; 1.1.7.2.4.;1.1.7.2.7.;2.3.6.4.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamajai Ž. K., nukentėjusiesiems R. K., R. K., jų atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui, teismo med. ekspertams Marijai Kolcovaitei, Žydrūnui Mėgelaičiui, specialistei Renatai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., BK 259 str. 2 d.

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. A. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, 2014-04-17 apie 22 val. prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodami nepilnamečio R. K. atžvilgiu fizinį smurtą - tyčia bendrais veiksmais suduodami devynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, tuo padarydami šiam poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, veide, kairės akies vokuose, muštines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus veide, galvoje, viršutinių ir apatinių pirmų dantų panirimą, apatinio kairio pirmo danties vainiko nuskilimą, nosies kaulų lūžį, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės lūžį, dešinio kaktinio ančio medialinės sienelės lūžį, nusitęsiantį į dešinės akiduobės stogą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“, 521,32 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7562 Galaxy S Duos“, 169,14 eurų vertės, ir 2Gb talpos atminties kortelę, 8,69 eurų vertės, tuo būdu, veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė nepilnametį R. K. ir sunkiai sutrikdė šio sveikatą dėl savanaudiškų paskatų.

Šiais veiksmais, A. A. ir A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis A. A., neturėdamas tikslo platinti, iki 2014-04-24 15 val. 28 min., kuomet (duomenys neskelbtini) PK tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta jo asmens krata, neteisėtai laikė 0,37 g narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 17,1%, tuo būdu neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti.

Šiais veiksmais, A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

Kaltinamoji Ž. K., žinodama, jog 2014-04-17, laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. 30 min., mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note2“, 521,32 eurų vertės, buvo gautas plėšimo būdu, 2014-04-17 apie 23 val. 31 min. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą telefoną įgijo iš nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio asmens ir, tęsdama veiką, 2014-04-18 apie 14 val. 30 min. jį realizavo, parduodama A. L. už 43,78 eurų, tuo būdu įgijo ir realizavo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Šiais veiksmais, Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d.,

Kaltinamasis A. A. dėl pirmos inkriminuojamos veikos kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014-04-17, apie 18 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ boulinge susitiko su R. A., A. K., L. G. ir Ž. K.. Begalvojant ką reikėtų veikti, kažkas pasiūlė parūkyti kanapių ir Ž. K. pradėjo ieškoti internete, kur jų galima būtų įsigyti. Tada L. G. vairuojamu automobiliu visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur Ž. K. bendravo su kanapes turėjusiu parduoti vaikinu. Pats su minėtu vaikino nebendravo, o stovėjo nuo jų atokiau. Ar įsigijo tuo metu narkotinių medžiagų iš minėto vaikino neprisimena, tačiau visi vaikinai susėdo į automobilį ir grįžo į (duomenys neskelbtini), o Ž. K. pasiliko susitikimo vietoje. Po kurio laiko iš Ž. K. mobilaus ryšio telefono kažkas jiems paskambino ir paliepė atvykti, jie taip pat bandė skambinti į Ž. K. mobilaus ryšio telefoną, tačiau šis buvo išjungtas, todėl supratę, kad telefono aparatas iš Ž. K. yra atimtas, automobiliu sugrįžti į tą pačią vietą, kurioje ją paliko. Atvykę pamatė einančius du žmones, kurių vienas pradėjo bėgti, todėl pamanė, jog tai Ž. K., o kitas pradėjo eiti pro jų aikštelėje stovintį automobilį, todėl pamanė, jog tai tas pats narkotikų pardavėjas, turintis iš Ž. K. pagrobtą telefoną, nes jis buvo panašaus kūno sudėjimo ir panašia striuke. Tada R. A., atidaręs automobilio dureles, du kartus sušuko tam vaikinui, kad palauktų, tačiau pastarasis pradėjo bėgti. Tada R. A., išlipęs iš automobilio, minėtą vaikiną nusivijo, o jis pats, kartu su A. K., kažkur po 5-10 sekundžių nubėgo jiems iš paskos. Kas tiksliai mušė nukentėjusįjį neprisimena, tačiau pribėgęs rado jį jau gulintį galimai ant nugaros. Sudavė gulinčiam vaikinui du kartus ranka, pataikyti galėjo vieną kartą į žandikaulio sritį, o antrą – į peties sritį, tačiau negali patvirtinti, jog abu kartus būtų sudavęs jam į veidą. Prie gulinčio vaikino ant žemės buvo iškritę du telefonai, iš kurių vienas, kaip suprato, buvo Ž. K.. Gulinčio vaikino kišenių nekraustė. Tada R. A. paėmė abu telefonus ir, palikę gulintį vaikiną, visi automobiliu grįžo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur netrukus grįžo ir Ž. K., iš kurios mobilaus ryšio telefonas buvo atimtas. Tada R. A., kaip kompensaciją, davė Ž. K. vieną iš dviejų telefonų. Po to jis išėjo į namus ir apie mobilaus ryšio telefono pardavinėjimą nieko nežino.

Dėl antros inkriminuojamos veikos, tai kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog neprisimena, kada ir kur pas jį kratos metu išimtas narkotines medžiagas buvo radęs, tvirtina, jog sužinojo, kad tai yra kanapės tik policijos pareigūnams jas išėmus.

Kaltinamasis A. K. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014-04-17, tikslaus laiko nurodyti negali, jam, kartu su R. A., A. A., L. G., Ž. K. būnant boulingo klube, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kažkuris iš jų užsimanė parūkyti „žolės“. Ž. K. surado asmenį, pardavinėjusį „žolę“ ir sutarė su juo dėl susitikimo vietos. Tada L. G. automobiliu nuvežė visus į vietą, esančią netoli (duomenys neskelbtini). Nuvykus į sutartą vietą, nežino kuris iš jų derino klausimą su narkotikų pardavėju, kurį matė tik iš šono, dėl „žolės“ įsigijimo, o jis pats paprasčiausiai išlipo iš automobilio, parūkė ir įsėdo atgal į automobilį. Ar iš nepažįstamo vaikino įsigijo narkotikų nežino, jis pats už nieką nemokėjo. Netrukus jis, R. A., A. A., L. G. iš tos vietos išvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, o Ž. K. – pasiliko. Bevažiuojant kažkuriam iš jų paskambino Ž. K. ir jie išsiaiškino, kad iš jos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas. Tada apsisukę, kartu su R. A., A. A., L. G. vėl atvyko į prie (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kur pamatė du vaikinus, iš kurių vienas nubėgo, o kitas, raudonos spalvos striuke, kuri buvo identiška kaip ir narkotikų pardavėjo, ėjo rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną. Pamanę, kad pastarasis yra tas pats vaikinas, su kuriuo buvo susitikusi Ž. K., R. A. suriko tam vaikinui, kad sustotų. Jam nesustojus ir pradėjus bėgti, iš tokių jo veiksmų supratę, jog tai tas pats vaikinas, todėl išlipę iš automobilio, kartu su R. A., A. A. tą vaikiną nusivijo. R. A. bėgo pirmas, o jis su A. A. bėgo jam iš paskos. Kaip buvo pargriautas nukentėjusysis, nematė, o pribėgęs rado jį jau gulintį šonu ar nugara ant žolės. Jis pats įspyrė porą kartų koja gulinčiam vaikinui į ranką (žastą), į veido sritį jam tikrai neįspyrė. Matė, kaip A. A. mažiausiai du kartus koja spyrė iš viršaus gulinčiam vaikinui į galvos ar veido sritį. Kiek kartų ir į kokias kūno vietas įspyrė R. A., nurodyti negali, nes nematė. Po smūgių sudavimo prie gulinčio vaikino buvo pasilenkę A. A. ir R. A.. Matė, kad A. A. kažką paėmė iš sumušto vaikino drabužių, tačiau negali nurodyti, ką konkrečiai, nes tamsoje neįžiūrėjo. Palikęs gulintį nukentėjusįjį, grįžo į automobilį. Vėliau, būdamas automobilyje, A. A. rankose matė du mobilaus ryšio telefonus – „Samsung Galaxy Note“ ir „Samsung Duos“. Grįžus į boulingą, R. A. vieną telefoną pasiūlė Ž. K., tačiau tai nebuvo jos telefonas. Minėto telefono pardavinėjimo aplinkybių nežino, jokių už jo pardavimą gautų pinigų jam nereikėjo. Neturėjo tikslo apiplėšti pirmo pasitaikiusio praeivio, jis norėjo tik išsiaiškinti ir padėti Ž. K. atgauti mobilaus ryšio telefoną. Kaip tai viskas turėjo įvykti, iš anksto nebuvo aptarę.

Kaltinamoji Ž. K. kalta prisipažino pilnai ir parodė, jog 2014-04-17 apie 18 - 19 val. su draugais A. A., A. K., R. A., L. G. būnat PC „(duomenys neskelbtini)“, kažkuris iš jų, galimai A. A., tačiau tiksliai įvardinti negali, sugalvojo parūkyti narkotinės medžiagos – „žolės“. Paprašyta, internete surado narkotikų pardavėją ir sutarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) mikrorajone, už (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelės. Atvykus visiems L. G. vairuojamu automobiliu į sutartą vietą, prie jos priėjo narkotinių medžiagų pardavėjas, kuris mūvėjo tamsiomis kelnėmis ir dėvėjo raudonos spalvos striukę. Nukreipusi pardavėją kalbėtis su vaikinais, pati paėjo į šalį parūkyti. Netrukus pamatė, jog iš gretimo kiemo išvažinėja automobilis, kuriam buvo užstatę išvažiavimą. Tada pamatė, jog staiga A. A., A. K., R. A., L. G. susėdo į automobilį ir išvyko, o prie jos priėjęs narkotikų pardavėjas paaiškino, kad su ja atvykę vaikinai nesumokėjo pinigų už narkotinę medžiagą „žolę“. Vaikinui leidus, paskambino savo telefonu L. G., prašė atvažiuoti, tačiau sunku buvo susikalbėti, vėliau kelis kartus skambinant niekas neatsiliepė. Tada vaikinas, kaip užstatą, paėmė jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S 3“, o SIM kortelę grąžino. Kadangi piniginė su pinigais buvo likusi automobilyje, tai pėsčiomis nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur boulingo klube rado A. A., A. K., R. A., L. G., kuriuos iškeikė necenzūriniais žodžiais, bei pasakė, kad per juos prarado savo mobilaus ryšio telefoną. Tada L. G. parodė jai ant suoliuko padėtus du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“, o jai paklausus, kokiu būdu buvo gauti tie telefonai, R. A. paaiškino, kad telefonai buvo paimti iš vaikino, kuris prieš tai perdavė narkotinę medžiagą „žolę“; sakė, kad tą vaikiną „sudaužė“ ir ji galinti vieną telefoną pasiimti. Į telefoną „Samsung Galaxy Note“ ji buvo įdėjusi savo mobilaus ryšio telefono kortelę, po to išėmė, o patį telefono aparatą paliko L. G. automobilyje. A. A. pasakė, jog jeigu ji parduos telefoną „Samsung Galaxy Note“, tai jie padės jai atgauti savo mobilaus ryšio telefoną. Minėtas telefonas jai nebuvo reikalingas, vaikinų prašė padėti atgauti jos paimtą telefoną. Kur buvo padėtas kitas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, ji nežino, automobilyje jo nematė. Pažadėjusi minėtą telefoną parduoti, 2014-04-18 ryte ji, naudodamasi „Facebook“ paskyra, pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ pasiūlė pirkti pažįstamam asmeniui A. L.. A. K. ir R. A. pritarė telefono aparato pardavimui už 150 litų, o A. A. pasiūlė į susitikimą važiuoti su L. G.. Tą pačią dieną, apie 14 val. ar 15 val., L. G. automobiliu nuvežė ją į A. L. darbo vietą, esančią už (duomenys neskelbtini) mikrorajono. A. L. jos klausė ar telefono aparatas nebuvo įgytas nusikalstamu būdu. Tikrųjų telefono aparato įgijimo aplinkybių A. L. ji nenurodė. Tada ji perdavė A. L. telefono aparatą ir paėmė iš jo pinigus – 150 litų. Po to automobilyje ji visą pinigų sumą perdavė L. G.. Ar šis dalinosi pinigus su A. A., A. K., R. A. – nežino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. A., A. K., Ž. K. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nepilnametis nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2014-04-17 apie 21 val. 50 min., palydėjęs savo draugą A. S. į viešojo transporto stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) ir jam įsėdus į autobusą, ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu link namų, kol išgirdo iš 10 metrų nuo jo atstumu stovėjusios mašinos vyrišką balsą „ateini čia“. Kas sėdėjo automobilyje nematė. Išsigandęs ir nieko jiems neatsakęs, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini), o automobilyje buvę nepažįstami vaikinai, bėgdami vienas paskui kitą, ėmė jį vytis. Nubėgus apie 50 metrų, jį pasivijo prie pat (duomenys neskelbtini) ir kažkuris iš vaikinų trenkė per kojas, nuo ko krisdamas ore apsisuko ir nugriuvo nugara ant žemės. Begulėdamas ant žemės, dengė galvą rankomis, o aplinkui jį stovėję trys vaikinai sudavė jam smūgius rankomis ir spardė vien tik į galvos sritį, nuo ko prarado sąmonę, o atsigavo tik būdamas namuose. Įvykio metu dingo du turėti mobilaus ryšio telefonai, tačiau kokiomis aplinkybėmis – nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Įvykio metu buvo apsirengęs rudomis kelnėmis ir raudona striuke. Vieta, kur stovėjo automobilis, buvo tamsoka, eidamas greta automobilio, žiūrėjo mobilaus ryšio telefono ekrane, kiek yra valandų, ir tokiu būdu švietė sau į veidą, todėl automobilyje buvę vaikinai galėjo įžiūrėti jo veido bruožus. Intensyvius ir greitus smūgius užpuolikai jam sudavė tik į galvos sritį, kitose kūno vietose sužalojimų jam nebuvo padaryta. Jį užpuolusių asmenų atpažinti negalėtų, narkotinių medžiagų niekada nėra pardavinėjęs.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2014-04-17 apie 21 val. jos nepilnametis sūnus R. K. išėjo iš namų palydėti draugą, tačiau jam negrįžus, apie 22 val. bandė susisiekti su sūnumi, bet telefono aparatas buvo išjungtas. Po kurio laiko R. K. parėjo namo būdamas labai stipriai sumuštas ir visas kruvinas. Visi sužalojimai jam buvo padaryti tik galvoje. Dėl patirtų sužalojimų iš karto kreipėsi į medikus. Ligoninėje sūnus visą naktį nuolatos kartojo, jog išlipę iš automobilio jį vijosi keturiese, o paviję spardė be sustojimo tik į galvą, išgyveno, jog negalėjo apsiginti. Įvykio metu buvo pagrobti jai priklausantys du mobilaus ryšio telefonai – „Samsung Galaxy Note 2“, bendros 1800 litų (521,32 eurų) vertės, ir „Samsung Galaxy S Duos“, IMEI Nr. 357730053840030, 584 litų (169,14 eurų) vertės, ir 2 Gb talpos atminties kortelė, 30 litų (8,69 eurų) vertės. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo grąžintas tik mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 2“, tačiau dėl techninės būklės jis yra netinkamas naudoti.

Liudytojas L. G. parodė, kad 2014-04-17, 19-19.30 val., kartu su A. A., A. K., R. A., Ž. K. būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ boulingo klube, iš pastarųjų kalbų suprato, jog jie nori įsigyti „žolės“. Paprašytas Ž. K., automobiliu nuvežė juos visus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, prie (duomenys neskelbtini). Sustojus kitoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, iš automobilio išlipo Ž. K., A. A., R. A. ir kažkur nuėjo, o automobilyje liko jis pats ir A. K.. Po kurio laiko A. A. ir R. A. sugrįžo į automobilį ir jie visi nuvyko į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ boulingo klubą. Maždaug po pusvalandžio kažkuris iš vaikinų pasakė, kad reikia vykti parvežti Ž. K.. Tada jis, kartu su A. A., A. K., R. A. automobiliu nuvažiavo į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli (duomenys neskelbtini), tačiau Ž. K. nepasirodžius, kažkurio iš vaikinų nurodymu, visi automobiliu nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini). Tik sustabdžius automobilį, pamatė ateinantį tamsiai apsirengusį praeivį, kuris rankoje turėjo rankinę. Kad būtų turėjęs rankose telefoną, nematė. Tada automobilyje jam už nugaros sėdėjęs R. A. per langą ėmė praeiviui šaukti „ateik čia, ateik čia“. Tačiau praeiviui einat toliau, iš automobilio išlipo A. A., A. K., R. A. ir nubėgo link jo, o pamatęs juos atbėgančius, praeivis taip pat pasileido bėgti. Po 3 minučių visi trys grįžę į automobilį paliepė jam važiuoti į PC „(duomenys neskelbtini)“. Jokio telefono nei pas vieną iš jų nematė. Grįžus į prekybos centrą, kažkur po 15-20 minučių, atėjo susijaudinusi Ž. K., sakė, jog neteko telefono ir klausė, kur jie visi buvo. Pastarajai atsakė, jog ieškojo jos pačios, tačiau nerado. Girdėjo vaikinų kalbas apie sumušimą, o R. A. pasakojo, jog nubėgo su vyrais ir užpuolė tą praeivį. Minėjo, jog turi naują telefoną. Matė pas R. A. baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurį šis perdavė Ž. K.. Pastaroji klausė R. A. iš kur gavo telefoną, šis jai atsakęs, jog iš kažko pasiėmęs. 2014-04-18, apie 10-11 val., Ž. K. prašymu, automobiliu vežė ją į (duomenys neskelbtini). Pakeliui Ž. K. su kažkokiu vyriškiu kalbėjo telefonu ir aiškino jam kur važiuoti. (duomenys neskelbtini) Ž. K. susitiko su jam nepažįstamu vyriškiu. Pakalbėjusi su juo apie 5 minutes, kartu nuėjo link pastato, iš kur po 10 minučių Ž. K. sugrįžo ir jis nuvežė pastarąją į namus. Ž. K. pokalbio su nežįstamu vaikinu negirdėjo, kokiu tikslu ji ten važiavo – nežino, jokių pinigų negavo.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2014-04-18 ryte į savo „Facebook“ paskyrą gavo pažįstamos Ž. K. pasiūlymą pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“. Bandė su Ž. K. aiškintis, ar telefono aparatas nėra pagrobtas, derėjosi dėl jo kainos ir galiausiai sutarė, kad telefono aparatą nupirks už 150 litų. Tą pačią dieną apie 15 val. Ž. K. žalios spalvos automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo nepažįstamas vaikinas, atvyko į jo darbovietę. Čia jis patikrino ar Ž. K. atvežtas telefono aparatas veikia. Ž. K. atvežęs vaikinas pokalbyje nedalyvavo, tik pareiškė, kad suskilusį telefono aparato stikliuką galima pakeisti nauju. Sutartą pinigų sumą jis perdavė Ž. K.. Vėliau iš Ž. K. gautą telefoną paėmė policijos pareigūnai.

Liudytojas A. I. parodė, kad su R. K. kartu gyvena jau apie pusantrų metų laiką ir R. K. jam yra kaip sūnus. Būdamas užsienyje, iš R. K. sužinojo apie jos sūnaus sužalojimą ir supratęs, jog tai yra labai rimta, netrukus grįžo į Lietuvą. Grįžęs ir būdamas ligoninėje pamatė, jog R. K. yra stipriai sumuštas, buvo praradęs sąmonę, jam nustatyti daugybiniai lūžimai ir veido sužalojimai. Sužalojimai buvo matyti tik galvoje. R. praktiškai nekalbėjo, tik sakė, kad šokinėjo jam ant galvos, ant veido, labai pergyveno, kad negalėjo apsiginti, nes lankė savigynos treniruotes. Jis stresavo, jautėsi depresija, nenorėjo išvykti iš namų bei bendrauti, todėl jį vežiojo pas medikus ir psichologus. Kad pajustų didesnį saugumą, gydytojai jam rekomendavo vykti į užsienį pailsėti, todėl ir pasiūlė vykti kartu į Turkiją pailsėti. Kelionę į Turkiją iš anksto buvo pirkęs savo šeimai, tačiau pašlijus su žmona santykiams ir įvykus skyrybos, kelionių agentūroje pakeitė keliaujančių asmenų pavardes ir į Turkiją išvyko kartu su sūnumi, R. K. ir R. K.. Už kelionę iš R. K. pinigų neėmė, nes mano, jog jie yra viena šeima, todėl už jo paties, R. K. ir R. K. kelionės išlaidas civilinį ieškinį pareiškė R. K..

Iš specialisto išvados seka, kad R. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, veide, kairės akies vokuose, muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai veide, galvoje, viršutinių ir apatinių pirmų dantų panirimas, apatinio kairio pirmo danties vainiko nuskilimas, nosies kaulų lūžis, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės lūžis, dešinio kaktinio ančio medialinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į dešinės akiduobės stogą. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-04-17. Dešinės akiduobės stogo lūžis vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju nesukėlusiu realios grėsmės sveikatai (t. 1, b l. 188-189).

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus gydytojos radiologės J. M.-Č. konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. K. galvos kompiuterinėje tomogramoje matomas dešinio kaktinio sinuso medialinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į dešinės akiduobės stogą (t. 4, b. l. 48-49).

Specialistė Renata Kaminskienė (Žadeikaitė), dirbanti radiologe LSMU Kauno klinikose parodė, jog budėjimo metu atliko sužaloto R. K. radiologinį tyrimą ir teismo posėdžio metu žiūrint iš LSMU Kauno klinikų gautą kompaktinį diską su nukentėjusiajam R. K. daryta kompiuterine tomograma, pakomentavo vaizde matomą dešinio kaktinio sinuso metalinės sienelės lūžį, kuris nusitęsia į dešinės akiduobės stogą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertai Marija Kolcovaitė ir Žydrūnas Mėgelaitis patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, jog R. K. nustatytas dešinio kaktinio ančio medialinės sienelės lūžis nusitęsia į akidubės stogą, o tai jau yra kaukolės pamatas ir pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą, toks sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš 2015-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos R. K. atžvilgiu buvo padarytos prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos aplinkoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta (t. 1, b.l. 21-23).

Iš 2014-09-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė R. K. drabužius – kelnes ir striukę (t. 1, b.l. 91). Iš 2014-10-22 apžiūros protokolo matyti, kad ant kelnių ir striukės rasti sutepimai, tame tarpe rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 92-95).

Iš 2014-04-24 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-09-29 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 104-105).

Iš 2014-12-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė kompaktinę plokštelę „Ruukki“, kurioje išsaugota mobilaus ryšio telefone „Samsung Galaxy Note 2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi informacija, šio telefono knygelės lapo kopiją ir dėžutės fotonuotrauką (t. 1, b.l. 107-110). 2015-01-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint kompaktinėje plokštelėje „Ruukki“ išsaugotą informaciją, rasti duomenys, patvirtinantys Ž. K. ir A. L. susirašinėjimą dėl šio telefono realizavimo (t. 1, b.l. 111-121).

Iš 2014-04-24 A. A. asmens kratos protokolo matyti, kad šio veiksmo metu be kitų daiktų pas A. A. buvo rasta ir paimta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, įvyniota į blizgų popierių (t. 3, b.l. 20). 2014-05-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš folijos pakuotės išimta sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,37 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 17,1%, (T. 1, b.l. 193-194)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. K. nurodė įvykio vietą ir aplinkybes (t. 1, b. l. 42-46).

2014-11-19 akistatos protokole nurodyta, kad suvestas į akistatą su L. G. A. A. parodė, jog plėšimo metu nukentėjusiajam sudavė mažiausiai du smūgius į veido sritį. Taip pat parodė, kad plėšime ir smurto veiksmuose dalyvavo jis, A. K. ir R. A.. L. G. įvykio metu sėdėjo automobilyje (t. 3, b. l. 13).

Iš nutarimo matyti, jog įtariamojo R. A. atžvilgiu medžiaga išskirta į atskirą jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo (t.1,b. l. 14-15).

Įrodymų vertinimas

Specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajam R. K. ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais padaryti devyni atskiri sužalojimai veido ir galvos srityse, o dešinės akiduobės stogo lūžis, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu.

Vieninteliai įvykyje dalyvavę ar kitaip su juo susiję asmenys – kaltinamieji A. A., A. K., Ž. K. bei liudytojas L. G. – ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykio aplinkybių davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, jų parodymai dėl faktinių aplinkybių tarpusavyje prieštaringi, todėl teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, kaltinamųjų bei jų draugo liudytojo L. G. parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiškai, kaip norą patiems išvengti atsakomybės, ar padėti jos išvengti draugams.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-24 apklausiant A. A. įtariamuoju (t. 2, b. l. 195), jis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog 2014-04-17 susitiko su R. A., A. K., L. G. ir Ž. K.. Kadangi pastaroji buvo susitarusi su kažkuo susitikti, visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur Ž. K. kabėjosi su kažkokiu vaikinu. Pagalvoję, jog pastaroji liks, visi nuvažiavo, o ji liko. Po kurio laiko bandė susisiekti su Ž. K., tačiau nepavykus, pagalvojo, jog iš pastarosios atimtas telefonas, grįžo į tą pačią vietą, kur pamatė einantį vaikiną. Pamanę, jog tai tas pats vaikinas, su kuriuo buvo Ž. K., priėję prie jo, visi keturi sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nuo ko šis parkrito. Gulinčiam pats patikrino galines kelnių kišenes, tačiau nieko nerado, ką kiti paėmė – nežino. Grįžę sumetė visus daiktus ant galinės automobilio sėdinės. Buvo du telefonai. Ką jie veikė su telefonais, nežino, nes nuvažiavo į namus. Tokių pat parodymų A. A. laikėsi ir vėlesnėse apklausose bei akistatos su L. G. metu (t. 3., b. l. 13), kur taip pat patikslino, jog nukentėjusįjį mušė jis, R. A., A. K., o L. G. nebuvo išlipęs iš automobilio.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu A. A. šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė ir juos papildė naujomis aplinkybėmis, tvirtindamas, jog prie (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, turėdami tikslą įsigyti kanapių. Ar įsigijo narkotinių medžiagų neprisimena, tačiau visi vaikinai, susėdę į automobilį, grįžo į PC „(duomenys neskelbtini)“, o Ž. K. pasiliko susitikimo vietoje. Po kurio laiko, supratę, kad iš Ž. K. atimtas telefonas, automobiliu sugrįžo į tą pačią vietą. Atvykę pamatė einančius du žmones, iš kurių vieną palaikė Ž. K., o kitą – narkotikų pardavėju, kuris, R. A. jį pašaukus, pradėjo bėgti. R. A., išlipęs iš automobilio, vaikiną nusivijo, o jis pats, kartu su A. K., nubėgo jiems iš paskos. Pribėgęs rado jį jau gulintį ant žemės ir sudavė gulinčiam vaikinui du kartus ranka, pataikyti galėjo vieną kartą į žandikaulio sritį, o antrą – į peties sritį. Ant žemės buvo iškritę du telefonai, iš kurių vienas, kaip suprato, buvo Ž. K.. Gulinčio vaikino kišenių nekraustė. R. A. paėmė abu telefonus ir, palikę gulintį vaikiną, visi automobiliu grįžo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur netrukus grįžo ir Ž. K.. Kaip kompensaciją, R. A. Ž. K. davė vieną iš dviejų telefonų.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atskirose dalyse dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių taip pat davė prieštaringus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju (t. 3, b. l. 51), A. K. parodė, kad 2014-04-17 susitiko su R. A., A. A., L. G. ir Ž. K.. Po to visi nuvažiavo į prie (duomenys neskelbtini), kur jie paėmė „žolę“ ir išvyko, o Ž. K. liko su vaikinu, kuris atnešė „žolę“. Po to, kartu su R. A., A. A., L. G. nuvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ žaisti boulingo, kur po kurio laiko telefonu paskambino Ž. K., su kuria kalbėjosi A. A., ir paprašė sugrįžti prie (duomenys neskelbtini) ir sumokėti pinigus už „žolę“, priešingu atveju į susitikimą atėjęs vaikinas paims jos mobilaus ryšio telefoną. Tada jis, R. A., A. A., L. G. vėl nuvyko prie (duomenys neskelbtini), tačiau Ž. K. čia nerado. Netoli automobilių stovėjimo aikštelės pamatė du vaikinus, kurių vienas iš jų nubėgo link autobuso, o kitas ėjo link jų. Manydami, kad pastarasis vaikinas yra tas pats, su kuriuo pasiliko Ž. K., pribėgo prie jo ir užpuolė. Vaikiną mušė jis, A. A. ir R. A.. L. G. tuo metu sėdėjo automobilyje. Kiek smūgių sudavė, tiksliai nurodyti negali, tačiau atsimena, kad į veidą smūgių nesudavė. Matė, kad A. A. „ištraukė“ užpulto vaikino mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“. Kas „ištraukė“ kitą mobilaus ryšio telefoną – nematė. Po įvykio jis, R. A., A. A., L. G. nuvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, į kur po kurio laiko čia atvyko ir Ž. K.. Matė, kad Ž. K. į pagrobtą mobilaus ryšio telefoną buvo įsidėjusi savo SIM kortelę (t. 3, b. l. 51).

Apklaustas papildomai įtariamuoju (t. 3, b. l. 58), A. K. parodė, kad 2014-04-17, užsimanius parūkyti „žolės“, nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur su narkotikų pardavėju bendravo Ž. K.. Netrukus jis, R. A., A. A., L. G. grįžo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, o Ž. K. – pasiliko. Po kurio laiko jie skambino Ž. K. telefonu, tačiau atsiliepė ne ji, bet kažkoks vaikinas. Suprato, kad mobilaus ryšio telefonas iš Ž. K. dėl kažkokių priežasčių paimtas. Tada jis, R. A., A. A., L. G. vėl atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur pamatė du vaikinus. Vienas iš jų nubėgo, o kitas, raudonos spalvos striuke ėjo, rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną. Pamanė, kad pastarasis yra tas pats vaikinas, su kuriuo buvo susitikusi Ž. K.. L. G. sustabdė automobilį netoli (duomenys neskelbtini). R. A. ar A. A. kažką suriko tam vaikinui. Šis ėmė bėgti. Tada jis, R. A., A. A. ėmė vytis vaikiną. R. A. bėgo pirmas, pavijęs persekiojamam vaikinui spyrė kojomis per kojas. Vaikinui nukritus ant žemės, prie jo pribėgo ir jis pats bei A. A.. Jis pats porą kartų koja įspyrė vaikinui į ranką (žastą). A. A. ir R. A. taip pat spardė tą vaikiną. A. A. mažiausiai du kartus koja spyrė iš viršaus gulinčiam vaikinui į galvos ar veido sritį. Ar A. A. sudavė smūgius į kitas kūno vietas, nematė. Kiek kartų ir į kokias kūno vietas įspyrė R. A., nurodyti negali, nes nematė. Po smūgių sudavimo prie gulinčio vaikino buvo pasilenkęs ir šio drabužių kišenes apžiūrinėjo A. A.. Matė, kad A. A. kažką paėmė iš sumušto vaikino drabužių, tačiau negali nurodyti, ką konkrečiai, tamsoje neįžiūrėjo. Vėliau, būdamas automobilyje, A. A. rankose matė du mobilaus ryšio telefonus – „Samsung Galaxy Note“ ir „Samsung Duos“.

Teisminio nagrinėjimo metu A. K. parodė, jog nežino, ar vietoje netoli (duomenys neskelbtini) įsigijo narkotikų, nežino. Parūkė ir susėdę į automobilį vaikinai nuvažiavo, o Ž. K. pasiliko. Bevažiuojant kažkuriam iš jų paskambino Ž. K. ir jie išsiaiškino, kad iš jos yra atimtas mobilaus ryšio telefonas. Apsisukę visi grįžo į prie (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kur pamatė du vaikinus, iš kurių vienas nubėgo, o kitas, raudonos spalvos striuke, kuri buvo identiška kaip ir narkotikų pardavėjo, ėjo rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną. R. A. suriko tam vaikinui, kad sustotų. Jam nestojus ir pradėjus bėgti, iš tokių jo veiksmų suprato, jog tai tas pats vaikinas, todėl išlipę iš automobilio, jis, R. A., A. A. tą vaikiną nusivijo. R. A. bėgo pirmas, o jis su A. A. bėgo iš paskos. Pribėgęs rado vaikiną jau gulintį šonu ar nugara ant žolės. Jis įspyrė porą kartų koja gulinčiam vaikinui į ranką (žastą), į veido sritį tikrai neįspyrė. Matė, kaip A. A. mažiausiai du kartus koja spyrė iš viršaus gulinčiam vaikinui į galvos ar veido sritį. Matė, kad A. A. kažką paėmė iš sumušto vaikino drabužių. Vėliau, būdamas automobilyje, A. A. rankose matė du mobilaus ryšio telefonus, vieną iš kurių pasiūlė Ž. K..

Kaltinamosios Ž. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat yra prieštaringi.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji Ž. K. tvirtino, jog prie jos priėjęs narkotikų pardavėjas paaiškino, kad su ja atvykę vaikinai nesumokėjo pinigų už gautą narkotinę medžiagą – „žolę“. Vaikinui leidus, paskambino savo telefonu L. G., prašė atvažiuoti, tačiau sunku buvo susikalbėti, vėliau kelis kartus paskambinus niekas neatsiliepė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamąja, aplinkybių dėl skambinimo kuriam nors iš kaltinamųjų ar liudytojui L. G. ir kvietimo grįžti, Ž. K. nenurodė.

Be to, kaltinamųjų A. A., A. K., Ž. K. ir liudytojo L. G. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje nesutampa ir yra prieštaringi.

Kaltinamoji Ž. K. nuosekliai tvirtino, jog su narkotikų prekeiviu dėl kanapių įsigijimo prie (duomenys neskelbtini) bendravo A. A., R. A., A. K. ir R. G., o ji pati tuo metu, stovėdama nuošaliau, rūkė. Po to visi minėti vaikinai staiga susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tuo tarpu A. A. teigė, jog su narkotiku prekeiviu bendravo tik Ž. K., jis pats stovėjo nuošaliau. Po to visi vaikinai grįžo į prekybos centrą, o Ž. K. liko. Ž. K. ir A. A. tvirtino nežinantys, ar buvo įsigyta kanapių. Kaltinamasis A. K. pirminiuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog prie (duomenys neskelbtini) įsigiję „žolės“, grįžo į prekybos centrą, o Ž. K. liko. Vėliau, papildomai apklaustas įtariamuoju ir teisminio nagrinėjimo metu, jau tvirtino, jog su narkotikų prekeiviu bendravo tik A. K., pats stovėjo nuošaliau, ir ar buvo įsigyta narkotikų, nežino. Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Kalniečių mikrorajone iš automobilio buvo išlipę Ž. K., A. A., A. K., R. A., tačiau vaikinai netrukus grįžo. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jis jau tvirtino, jog A. K. tuo metu net nebuvo išlipęs iš automobilio ir buvo jame su juo pačiu.

Dėl aplinkybių, susijusių su grįžimu į PC „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. K. tariamo skambinimo, visų kaltinamųjų ir liudytojo L. G. parodymai taip pat yra prieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. apskritai nenurodė aplinkybės, jog kam nors iš su ja atvykusių asmenų būtų skambinusi telefonu ir kitaip bendravusi dėl mobilaus telefono iš jos paėmimo bei kvietusi grįžti prie (duomenys neskelbtini). Tik teisminio nagrinėjimo metu ji tvirtino, jog paskambinusi L. G., pakvietė atvažiuoti. Tuo tarpu L. G. nuosekliai neigia aplinkybę, jog jam skambino Ž. K. ir kvietė grįžti. Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, jog jie skambino Ž. K., tačiau jos telefonas buvo išjungtas, todėl suprato telefono aparatas iš jos atimtas, nusprendė grįžti. Teisminio nagrinėjimo metu A. A. teigė, jog iš Ž. K. mobilaus telefono jiems kažkas skambino ir paliepė grįžti. Po to jie skambino Ž. K., tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Kaltinamasis A. K. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog Ž. K. paskambino A. A. ir prašė grįžti susimokėti už „žolę“, nes priešingu atveju iš jos bus atimtas telefonas. Papildomos apklausos metu A. K. jau tvirtino, jog tai jie skambino Ž. K., tačiau atsiliepė nepažįstamas vaikinas, iš ko suprato, jog telefonas iš jos yra atimtas. Teisminio nagrinėjimo metu A. K. parodė, kad kažkuris iš jų sulaukė Ž. K. skambučio, jog telefonas yra iš jos atimtas. Kaltinamasis A. A. ir liudytojas L. G. teigė, jog su Ž. K. telefonu dėl jų grįžimo vienokiu ar kitokiu būdu buvo susisiekta jiems jau kurį laiką būnat PC „(duomenys neskelbtini)“ boulingo klube, o A. K. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog jie Ž. K. telefoninio skambučio sulaukė dar bevažiuodami į PC „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamųjų A. A. ir A. K. parodymai dėl grįžimo į įvykio vietą ir nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, taipogi tarpusavyje nesutampa ir yra prieštaringi.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog atvykę į vietą ir pamatę du vaikinus, iš kurių vienas bėgo į sustojimo pusę, o kitas ėjo, todėl pamanęs, jog tai tas pats vaikinas, su kuriuo susitiko Ž. K., prisiartino prie jo ir visi keturi sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Nuo suduotų smūgių vaikinas gulėjo ant grindinio. Tada jis patikrino gulinčio vaikino kišenes, tačiau nieko nerado. Ką paėmė kiti vaikinai, nematė. Po sumušimo grįžę į automobilį sudėjo visus daiktus, tai buvo du telefonai. Akistatos metu A. A. šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė, tvirtindamas, jog L. G. užpuolime nedalyvavo, o jis pats sudavė tik du smūgius nukentėjusiajam veidą. Teisminio nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus vėl pakeitė, tvirtindamas, jog nukentėjusįjį nusivijo kaip asmenį, iš Ž. K. atėmusį mobilaus ryšio telefoną. Pribėgęs rado nukentėjusįjį jau gulintį. Sudavė jam vieną smūgį į žando sritį, o vieną į peties. Kišenių jam nekraustė. Matė ant žemės gulinčius du telefonus, iš kurių vienas buvo, kaip suprato, Ž. K.. Minėtus telefonus paėmė R. A..

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo pirminėje apklausoje patvirtino, jog pamatę vaikiną ir manydami, kad pastarasis vaikinas yra tas pats, su kuriuo pasiliko Ž. K., pribėgo prie jo ir užpuolė. Vaikiną mušė jis, A. A. ir R. A.. Kiek smūgių sudavė tiksliai nurodyti negali, tačiau atsimena, kad į veidą smūgių nesudavė. Matė, kad A. A. „ištraukė“ užpulto vaikino mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“. Kas „ištraukė“ kitą mobilaus ryšio telefoną – nematė. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje ir teisminio nagrinėjimo metu, A. K. parodė, jog kaip buvo pargriautas nukentėjusysis, nematė, o pribėgęs rado jį jau gulintį šonu ar nugara ant žolės. Jis pats įspyrė porą kartų koja gulinčiam vaikinui į ranką (žastą), į veido sritį jam tikrai neįspyrė. Matė, kaip A. A. mažiausiai du kartus koja spyrė iš viršaus gulinčiam vaikinui į galvos ar veido sritį. Kiek kartų ir į kokias kūno vietas įspyrė R. A., nurodyti negali, nes nematė. Po smūgių sudavimo prie gulinčio vaikino buvo pasilenkę A. A. ir R. A.. Matė, kad A. A. kažką paėmė iš sumušto vaikino drabužių, tačiau negali nurodyti, ką konkrečiai, tamsoje neįžiūrėjo. Vėliau, būdamas automobilyje, A. A. rankose matė du mobilaus ryšio telefonus – „Samsung Galaxy Note“ ir „Samsung Duos“. Kaltinamųjų ir liudytojo L. G. parodymais, kurie šioje dalyje sutampa, nustatyta, jog vienas iš pagrobtų telefonų tą pačią dieną boulingo klube buvo perduotas Ž. K., kurios teigimu, A. A., A. K. ir R. A. iniciatyva, kitą dieną ji pardavė A. L., o pinigus paliko L. G..

Vertinant surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamųjų A. A., A. K., Ž. K. ir liudytojo L. G. prieštaringais parodymais pateikta versija, jog nukentėjusysis buvo užpultas ir sunkiai sužalotas ne tikslu užvaldyti jo turtą, o padedant Ž. K. susigrąžinti iš jos atimtą mobilaus ryšio telefoną, nepargrįsta jokiais objektyvais duomenimis. Visų pirma, kaltinamųjų ir liudytojo L. G. parodymai nepatvirtina, kad kas nors iš įvykyje dalyvavusių asmenų prie (duomenys neskelbtini) būtų įsigiję kanapių iš nenustatyto asmens, kas būtų sudarę pagrindą jam, kaip užstatą, paimti iš Ž. K. mobilaus ryšio telefoną. Visi šie asmenys neigia, kad asmeniškai gavo narkotinių medžiagų ar bent matę kanapių pas kitus asmenis bei šias medžiagas vartoję. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių versiją, kad Ž. K. įvykio metu prarado savo telefoną, taip pat ir tai, kad ji kuriam nors iš kaltinamųjų skambino ir prašė padėti atgauti prarastą telefoną. Kaltinamieji ir liudytojas L. G. vienas kito parodymus paneigia, o objektyvių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra surinkta.

Kaltinamųjų A. A. ir A. K. pateikta versija dėl įvykio aplinkybių yra nelogiška ir neatitinka tolimesnės įvykių eigos. Nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusįjį tamsios paros metu mažai apšviestoje vietoje einantį ir rankose laikantį šviečiančiu ekranu mobilaus ryšio telefoną, nesant aplinkui jokių praeivių, vienas iš kaltinamų iš pradžių įsakmiai pakvietė prieiti artyn, o šiam išsigandus ir pradėjus bėgti, R. A., A. A. ir A. K., jį pasivijo ir, pagriovę ant žemės, nieko nesakę ir nesiaiškinę jokių aplinkybių, pavartojo jo atžvilgiu intensyvų fizinį smurtą. Pasisavinę du nukentėjusiojo turėtus mobilaus ryšio telefonus, iš įvykio vietos R. A., A. A. ir A. K. nedelsiant pasišalino, net nebeieškoję neva telefoną praradusios ir kažkur netoliese turėjusios būti Ž. K.. Tokie kaltinamųjų veiksmai rodo, jog jų tikslas buvo, panaudojant fizinį smurtą, užvaldyti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą, ką jie ir padarė pagrobdami du jo turėtus mobilaus ryšio telefonus. Tokį kaltinamųjų tikslą patvirtina ir tolimesni jų veiksmai – vieno iš pagrobtųjų telefonų realizavimas kitą dieną po įvykio.

Nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, jog pergriautas ant žemės jis buvo mušamas rankomis ir spardomas tik į galvos sritį. Specialisto išvadoje ir medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog be veido ir galvos srities, nukentėjusiajam kitose kūno vietose sužalojimų nenustatyta, o mušant rankomis ar spardant batu apauta koja, jie neabejotinai turėjo būti likę. Tuo visiškai paneigiami kaltinamųjų A. A. ir A. K. parodymai, jog jie sudavė smūgius nukentėjusiajam į kitas kūno vietas. Sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą galvoje padarytas ne mažiau kaip vienu smūgiu, tačiau, kuris iš kaltinamųjų sudavė minėtą smūgį ar smūgius, dėl objektyvių aplinkybių nustatyti nėra galimybės. Byloje esančiais įrodymais esant neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji A. A. ir A. K., kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, sudavė smūgius rankomis ir batais apautomis kojomis spyrė intensyvius smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į pavojingą gyvybei vietą – galvos sritį, padarydami jam daugybinius sužalojimus ir lūžius, konstatuotina, jog jie visi norėjo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir tokias pasekmes sukėlė. Dėl šios priežasties, R. A., A. A. ir A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal pasekmes, sukeltas veikiant tiesiogine tyčia, nepriklausomai nuo to, kuris ar kurie savo veiksmu ar veiksmais šį sužalojimą padarė.

Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, nustatyta, jog kaltinamieji A. A., A. K., veikdami bendrininkų grupėje su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, 2014-04-17 apie 22 val. prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodami nepilnamečio R. K. atžvilgiu fizinį smurtą - tyčia bendrais veiksmais suduodami devynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, tuo padarydamas šiam poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, veide, kairės akies vokuose, muštines žaizdas dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus veide, galvoje, viršutinių ir apatinių pirmų dantų panirimą, apatinio kairio pirmo danties vainiko nuskilimą, nosies kaulų lūžį, dešinio žandinio ančio lateralinės sienelės lūžį, dešinio kaktinio ančio medialinės sienelės lūžį, nusitęsiantį į dešinės akiduobės stogą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“, 521,32 eurų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S7562 Galaxy S Duos“, 169,14 eurų vertės, ir 2Gb talpos atminties kortelę, 8,69 eurų vertės, tuo būdu veikdami bendrininkų grupėje apiplėšė nepilnametį R. K. ir sunkiai sutrikdė šio sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Taip pat nustatyta, jog kaltinamoji Ž. K., žinodama, jog 2014-04-17, laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val. 30 min., mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note2“, 521,32 eurų vertės, buvo gautas plėšimo būdu, 2014-04-17 apie 23 val. 31 min. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą telefoną įgijo iš nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio asmens ir, tęsdama veiką, 2014-04-18 apie 14 val. 30 min. jį realizavo, parduodama A. L. už 43,78 eurų, tuo būdu įgijo ir realizavo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.

Kaltinamoji Ž. K. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydama veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis A. A. teisminio nagrinėjimo metu teigia neprisimenantis, kada ir kur pas jį kratos metu išimtas narkotines medžiagas buvo radęs, sužinojo, jog tai yra kanapės, tik policijos pareigūnams jas išėmus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju, A. A. pripažino, jog už 20 litų nusipirko „žolės“ savo asmeniniam naudojimui be tikslo kažkam parduoti (t. 2, b. l. 195), minėtą aplinkybę jis tvirtino ir papildomų apklausų įtariamuoju metu, bei akistatos su R. G. metu (t. 3, b. l. 17). Kaltinamasis A. A. savo parodymus keitė nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, todėl teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujasi jo parodymais, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o teisminio nagrinėjimo metu jo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

Iš A. A. pateikto kaltinimo šalintinas alternatyvusis veikos požymis, jog, jis, neturėdamas tikslo platinti, laikotarpyje iki 2014-04-24, tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens įgijo 0,37 g narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 17,1%, nes baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, iš kur A. A. įgijo narkotines medžiagas, taigi kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog kaltinamasis A. A., neturėdamas tikslo platinti, iki 2014-04-24 15 val. 28 min., kuomet (duomenys neskelbtini) PK tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta jo asmens krata, neteisėtai laikė 0,37 g narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija sudaro 17,1%, tuo būdu neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Kaltinamųjų A. A. ir A. K. atsakomybę dėl plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų A. A., A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jie atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą, dalį neturtinės žalos ir pilnai atlygino turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. Kaltinamosios Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios Ž. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. A. buvusios darbovietės ir (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 58-59).

Kaltinamasis A. K. darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 52).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 997,98 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57). Kadangi Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta (t. 4, b. l. 114), pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. K. ir R. K. prašo priteisti iš atsakovų A. A. ir A. K. 3831,06 Eur R. K. turtinės žalos atlyginimo, kurį susideda iš sugadintų ar negrąžintų dviejų mobilaus ryšio telefonų, kurių vieno vertė 521,32 Eur, kito – 169,14 Eur, atminties kortelės, 8,69 Eur vertės, išpurvintų, iškruvintų ir negrįžtamai sugadintų drabužių, tai yra striukės – 115,85 Eur vertės, marškinių – 37,36 Eur vertės, kelnių – 37,36 Eur vertės, batų – 123,54 Eur vertės, vitaminų ir medikamentų – 155,30 Eur vertės, papildomų tyrimų ir paslaugų, neapmokėtų iš valstybės biudžeto – 44,34 Eur, kelionių taksi automobiliu į gydymo įstaigas – 104,26 Eur, kelionių nuosavu automobiliu (kuro sąnaudos) į gydymo įstaigas – 52,13 Eur, gydytojams griežtai nurodžius ir primygtinai reikalaujant, siekiant pagerinti dvasinę būklę ir užmiršti negatyvius išgyvenimus, kartu su tėvais kelionės į Turkiją – 2172,15 Eur bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų advokatės S. Žukauskienės atstovavimo išlaidos – 289,62 Eur, viso prašoma priteisti 3831,06 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 129-158).

Pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog nusikalstamais A. A. ir A. K. veiksmais buvo pagrobti du mobilaus ryšio telefonai, iš kurių vienas nukentėjusiajai buvo negrąžintas, kitas – sugadintas, nepataisomai sugadinti drabužiai ir batai, nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų perkant medikamentus ir vitaminus, apmokant kelionės išlaidas bei apmokant papildomus medicininius tyrimus ir gydytojų paslaugas, todėl turėtos išlaidos šioje dalyje sudaro 1369,29 Eur ir jas privalo atlyginti abu minėti kaltinamieji. Taip pat, vadovaujantis BPK 103 str. 2 d., minėti kaltinamieji privalo atlyginti ir nukentėjusiųjų turėtas advokato išlaidas už jų atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, sudarančias 289,62 Eur. Tačiau byloje, be R. K. ir A. I. paaiškinimų, nėra pateikta jokių objektyvių rašytinių duomenų – medikų ar psichologų išvadų arba rekomendacijų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam R. K. po įvykio išvyka į poilsinę kelionę į Turkiją su dviem lydinčiais asmenimis buvo būtina, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 2172,15 Eur dydžio žalos atlyginimo už išvyką į poilsinę kelionę į Turkiją atmestina.

Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog A. A. nukentėjusiesiems sumokėjo 921,49 Eur žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 55-57), o A. K. – 2000 Eur žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 51). Atlygintos turtinės žalos suma (2921,49 Eur) viršija teismo nustatytos padarytos turtinės žalos dydį, įskaitant ir turėtas išlaidas už advokato pagalbą, todėl laikytina, jog pripažinta įrodyta civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra atlyginta, taip pat pilnai padengtos procesinės išlaidos (iš viso –1658,91 Eur), todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas, o likusi kaltinamųjų sumokėta ir padengta žalos dalis – 1262,58 Eur – nukreiptina solidariam pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo dengimui.

Nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamųjų turėtas atstovavimo išlaidas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų – kvitų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys nenagrinėtinas, o, pateikus kvitus, bus išspręstas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taip pat nukentėjusieji prašo iš kaltinamųjų A. A. ir A. K. priteisti R. K. 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų, R. K. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog dėl nusikalstamų A. A. ir A. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog nusikalstamais A. A. ir A. K. veiksmais buvo užvaldytas nukentėjusiajai priklausantis turtas, R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors ir nesukėlęs pavojaus jo gyvybei, tačiau lėmęs tai, kad po padarytų sužalojimų nukentėjusysis 6 mėnesius turėjo gydytis namuose ir nelaikyti egzaminų, ateityje jam dar reikės atlikti atstatomąją nosies operaciją. Veikos padarytos tiesioginės tyčios forma, kaltinamieji jokio nekilnojamo turto neturi, dirba, R. A. dar ir mokosi, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies – 20000 Eur sumai, į kurią įskaitytina jau padengto civilinio ieškinio dalis – 1262,58 Eur. Taigi nukentėjusiajam priteistina 18737,42 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę A. A., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių nusikaltimų, vieną – apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ne asmenį reabilituojančiais pagrindais, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, mokosi, dirba, į jo asmenybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, už nusikalstamas veikas jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą skirtinas areštas.

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių nusikaltimų, vieną – apysunkių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, dirba, į jo asmenybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, už nusikalstamas veikas jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę Ž. K., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į jos asmenybę – teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, jai skirtina bauda, švelnesnė negu sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-303 str., 308 str.,

nusprendė:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 3 metams,pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. – 10 parų administracinio arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymą, nuo 2014-04-24 16.00 val., iki 2014-04-25 11.55 val., tai yra vieną dieną.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 1 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 3 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL dydžio bauda, kas sudaro 376,60 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. A. ir A. K. nukentėjusiajam R. K. 18737,42 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusią nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Pratęsti prokuroro 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirtą laikiną A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimo terminą į jo pinigines lėšas ne didesnei kaip 289,03 eurų sumai, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio šioje dalyje įvykdymo dienos, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, įvykdžius nuosprendį, panaikinti.

R. K. kelnes ir striukę, specialistų tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektus, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktinių įrodymų saugyklą – sunaikinti. Po specialistų tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,15 g kanapių (antžeminių dalių), kurie perduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje – sunaikinti.

Voką su kompaktine plokštele, kuri saugoma prie baudžiamosios bylos, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per šį teismą.

Teisėjas Arūnas Paštuolis