- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-386-555/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio bendrovė „Šilai“, akcinė bendrovė DNB bankas
- Pareiškėjas
- M. E., A. A. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10218-920/2014 pagal pareiškėjų M. E., A. A. E., prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, žemės ūkio bendrovė „Šilai“, akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu (b. l. 3-5, t. I): 1) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką, sudarytą 1967 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 999, tarp M. E. ir A. A. E., po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliekant E-ės ir E-o pavardes; 2) patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 1988 m. vasario 19 d. Santuokinio gyvenimo metu išryškėjo skirtingas pareiškėjų požiūris į šeimą bei pareigas, be to gyvenant santuokoje sutuoktinis A. E. turėjo nesantuokinių ryšių su kita moterimi, su kuria susilaukė dukters. Santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitus klausimus pareiškėjai išsprendė sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjų pateiktu prašymu sutinka iš dalies. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytų turto pasidalijimo sąlygų, tačiau prieštarauja pareiškėjų nurodytai sąlygai dėl kreditorinio pareiškėjo A. A. E. įsipareigojimo vykdymo ir prašo 92 100,16 Lt (26674,05 Eur) dydžio įsiskolinimą (pagal antstolės E. M. vykdomąją bylą Nr. 0009/04/007381/1) suinteresuoto asmens atžvilgiu patvirtinti solidaria pareiškėjų prievole. Nurodė, kad pareiškėjo A. A. E. įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui atsirado jo santuokos su M. E. metu, todėl tikėtina, kad šis sandoris buvo reikalingas šeimos gerovei užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 124-128, t. I) pareiškimą tenkino, pareiškėjų M. E. ir A. E. santuoką, 1967 m. balandžio 29 d. įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 999, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliekant santuokines pavardes – E-ė, E-s, patvirtinto sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant, kad: 1) Sutuoktiniai išlaikymo po santuokos nutraukimo vienas iš kito nereikalauja, 2) Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: 1. transporto priemonės: lengvasis automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registravimo dok. Nr. D185856, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; lengvasis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registravimo dok. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; mikroautobusas RAF 2203, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registravimo dok. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; 2. žemės sklypai: 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo 2/3 šio žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. E.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; 3) statiniai, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (ferma, daržinė, trys ūkiniai pastatai), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E.; statiniai, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (penkios fermos, administracinis pastatas ir ūkinis pastatas), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka A. A. E.; statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, dvi daržinės, tvartas, kiemo rūsys, viralinė, malkinė, trys ūkiniai pastatai, kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A. E., 3) Santuokos metu M. E. įgyti 87/100 pastato - gyvenamojo namo ir pastato - šiltnamio, bei 87/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įgyti 1975 m. kovo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 22 pagrindu, laikomi asmenine M. E. nuosavybe ir nėra dalintini, 4) 8 656,89 Lt (2 507,21 Eur) dydžio A. A. E. įsiskolinimas (pagal antstolės E. M. vykdomąją bylą Nr. 0009/04/00298/1) kreditoriui Šilalės rajono žemės ūkio bendrovė „Šilai“ po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. A. E. prievole, 5) 92 100,16 Lt (26 674,05 Eur) dydžio A. A. E. įsiskolinimas (pagal antstolės E. M. vykdomąją bylą Nr. 0009/04/00738/1) kreditoriui LR žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondui po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. A. E. prievole, 6) 4 738,5 Lt (1 372,36 Eur) dydžio A. A. E. pagal 2008 m. spalio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį kreditoriui LR valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. A. E. prievole, 7) 119 358,07 Lt (34 568,49 Eur) dydžio A. A. E. ir M. E. įsiskolinimas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį kreditoriui LR valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. A. E. prievole, 8) 7 905,91 Lt (2 289,71 Eur) dydžio A. A. E. įsiskolinimas dėl neišieškotų vykdymo išlaidų antstolei E. M. po santuokos nutraukimo lieka asmenine A. A. E. prievole, 9) Sutuoktiniai vienas iš kito nereikalauja jokių kompensacijų už jiems atitekusį santuokoje įgytą turtą. Sutuoktiniai pareiškia, kad be šioje sutartyje nurodytų, jokių kitų kreditorinių ar turtinių įsipareigojimų neturi, nėra sudarę paskolų sutarčių pagal kurias būtų skolininkai ar bet kokių kitų sutarčių, pagal kurias būtų garantai arba laiduotojai.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas A. A. E. nuo 1988 m. kartu su pareiškėja M. E. faktiškai santuokoje negyvena, neveda bendro ūkio, taikytis nenori, santuoka yra tik formali, sprendė, kad santuoka nutrauktina ir patvirtintina pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o 2013 m. gruodžio 17 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei iš jos atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai Lietuvos Respublikos žemės ir ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondui laikytini asmenine pareiškėjo A. A. E. prievole. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ir ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo prašymas 92 100,16 Lt (26 674,05 Eur) dydžio įsiskolinimą kreditoriaus atžvilgiu laikyti solidaria pareiškėjų prievole, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. A. E. jau nuo 1988 m. kartu su pareiškėja M. E. faktiškai santuokoje negyveno, todėl jo prisiimtų įsipareigojimai negali būti laikomi pareiškėjos M. E. prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 142-145, t. I) suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo iš dalies pakeisti 2014 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir likusią 90 949,91 Lt (26 340,91 Eur) dydžio įsiskolinimą kreditoriui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtinti A. A. E. ir M. E. solidaria prievole. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas sprendimą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, spręsdamas, kad pareiškėjo A. A. E. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai kilo 2013 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o sudarydamas minėtą sandorį pareiškėjas veikė kaip savarankiškas asmuo, tvarkė savo ūkį ir turimą turtą asmeniškai, kad apie jo veiksmus pareiškėjai M. E. nebuvo žinoma ir ši šio sandorio ji nėra patvirtinusi, todėl šį sandorį be pagrindo vertino, kaip asmeninę pareiškėjo prievole. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė ir tai, kad aplinkybę, jog pareiškėjai kartu negyvena apie 30 metų, patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2014 m. birželio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas A. A. E. 1988 m. vasario 19 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo 121 399 Lt (35 159, 58 Eur) skola (skolos likutis Lietuvos Respublikos ministerijai 2014 m. spalio 24 d. buvo 90 949,91 Lt (26 340,91 Eur) Lietuvos Respublikos žemės ir ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondui priteista 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skola atsirado ankščiau, nei nurodyta teismo sprendime ir šiuo metu skolos likučio kreditorius yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai sprendė, kad skola priteistina kaip asmeninė pareiškėjo A. A. E. prievolė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. E. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai atsirado jo santuokos su M. E. metu, todėl tikėtina, kad šis sandoris buvo reikalingas šeimos gerovei užtikrinti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paimta paskola nebuvo naudojama šeimos interesams, vadovavosi vien Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos 2014 m. birželio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta apie A. A. E. išvykimą iš Kauno rajono savivaldybės, todėl tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad paskola nebuvo siekiama užtikrinti šeimos gerovės.
3. Apeliantės vertinimu, prievolės kylančios iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai, nepaisant jų turto teisinio rėžimo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad skola Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai atsirado pareiškėjų santuokos metu, todėl ji laikytina solidaria prievole. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia ir nėra modifikuojamos, jeigu kreditorius nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, nesutinka, kad skola būtų palikta asmenine A. A. E. prievole, kadangi pareiškėjui atitenkančio turto gali neužtekti skolai išieškoti, todėl ji turi būti priteista iš A. A. E. ir M. E. solidariai.
Atsiliepimas
Pareiškėja M. E. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 7-10, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo A. A. E. 92 100,16 Lt (26 674,05 Eur) dydžio įsiskolinimas Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijai buvo priteistas 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4/2004. Minėtoje byloje pareiškėjui buvo pareikštas civilinis ieškinys, kurį Skuodo rajono apylinkės teismas patenkino ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondui priteisė 121 399 Lt (35 159, 58 Eur), už padarytą žalą, pasisavinus subsidijų sumas. Be kitų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų pagrindų, asmeninėmis prievolėmis laikoma baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais. Be to, iš 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų asmens duomenų apie pareiškėją matyti, kad minėto nuosprendžio priėmimo metu, pareiškėjas A. A. E. save laikė savarankišku bei ne šeimos ir sutuoktinio naudai veikiančiu asmeniu, todėl nurodė, kad yra išsiskyręs. Pareiškėja taip pat nurodo, kad apelianto pateiktoje naujausioje antstolės E. M. 2014 m. spalio 24 d. pažymoje matyti, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0009/04/00738/1 yra vienintelis – pareiškėjas A. A. E., o ir pati Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo laikė, kad ši prievolė yra asmeninė pareiškėjo A. A. E. Pareiškėja pažymi, kad apeliantas neįrodė fakto, kad prievolė buvo skirta šeimos interesams tenkinti, priešingai laikė, kad ši įrodinėjimo našta tenka pareiškėjams, tarp kurių nekyla ginčas dėl prievolės pobūdžio.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų A. A. E. ir M. E. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir pakeisti.
Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles
Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti pareiškėją M. E. solidaria skolininke dėl jos sutuoktinio A. A. E. 92 100,16 Lt (26 674,05 Eur) dydžio skolos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, išieškomą vykdomoje byloje Nr. 0009/04/00738/1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šio apeliantės reikalavimo netenkino konstatavęs, kad apeliantė neįrodė, kad iš minėtos skolos kilusi pareiškėjo A. A. E. prievolė buvo skirta šeimos interesams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės gali būti solidarios arba dalinės. Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė pareiškėjo A. A. E. prievolės kilimo faktines aplinkybes, todėl kad pareiškėjo 92 100,16 Lt (26 674,05 Eur) įsiskolinimas kilo ne iš 2013 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, o kaip pats apeliantas nurodo, iš 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-4/2004, kuriuo iš pareiškėjo A. A. E. buvo priteista 121 399 Lt (35 159,58 Eur) skola Lietuvos Respublikos žemės ir ūkio ministerijos rėmimo fondui, už pareiškėjo A. A. E. nusikalstamos veikos pagrindu padarytą žalą pasisavinant subsidijas. Kaip teigia pati apeliantė, būtent ši iš pareiškėjo A. A. E. priteista skola šiuo metu yra išieškoma pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-4/2004 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kaip pareiškėjo kreditorei ir šiuo metu sudaro 90 949,91 Lt (26 340, 91 Eur) dydžio skolą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatė, kad tiek į apeliacinį skundą atsikirsdama pareiškėja M. E., tiek ir apeliantė neprieštarauja, kad pareiškėjo A. A. E. prievolė kildinama iš 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-4/2004. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčas kyla būtent tik dėl pareiškėjo A. A. E. prievolės išieškojimo vykdomojo rašto Nr. 1-4/2004 pagrindu ir dėl 2013 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ginčo nėra, todėl neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl prievolės kilusios iš 2004 m. gegužės 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio.
Nagrinėjamojoje byloje apeliantė reikalavimą pripažinti pareiškėjo A. A. E. įsiskolinimą solidaria sutuoktinių prievole grindė aplinkybėmis, kad prievolė kilo A. A. E. santuokos su M. E. metu, todėl šią skolą vertino kaip sandorį ir reikalavimą grindė CK 3.109 str. 1 d. 5 p. argumentuodama tuo, jog sandoris buvo sudarytas esant pareiškėjos M. E. sutikimui, o taip pat kaip sandorį sudarytą šeimos interesais.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo A. A. E. prievolė sumokėti 90 949,91 Lt (26 340, 91 Eur) kilo ne iš sandorio, o Skuodo rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-4/2004 pagrindu, įsiskolinimas išieškomas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-4/2004. Teismų praktikoje asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1019/2013).
Nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas A. A. E. buvo pripažintas kaltu dėl svetimo turto užvaldymo stambiu mastu, šioje byloje buvo patenkintas Lietuvos Respublikos žemės ir ūkio rėmimo fondo civilinis ieškinys ir priteista piniginė žala. Baudžiamojoje byloje nustačius neteisėtus pareiškėjo A. A. E. veiksmus, kaltu dėl nusikaltimo padarymu pripažintas asmuo buvo įpareigotas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kuri negali būti laikoma solidaria sutuoktinių prievole, kadangi žala padaryta būtent neteisėtais pareiškėjo veiksmais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, būtent dėl prievolės kilimo pobūdžio, tačiau šis netikslumas nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.