Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens J. K. atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus atstovei Valerijai Prichodko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10895-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10895-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta 140 EUR bauda. J. K. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „J“ direktore, nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies l punkto, numatančio, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, o būtent UAB „J“ daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą pagrindinė naudojimo paskirtis - paslaugų (negyvenamoji patalpa - paštas) patalpos, namo patalpoje (patalpų išdėstymo plane pažymėtos patalpos Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14) 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo vykdoma prekybos paskirčiai priskiriama veikla, t. y. patalpoje buvo prekiaujama intymiomis prekėmis.

Nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu J. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu buvo nubausta už tai, jog UAB „J“ valdomose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. vykdyta veikla neatitiko VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išraše nurodytos pagrindinės naudojimo paskirties. Nurodytose patalpose bendrovė vykdo užsakomąjį pardavimą paštu bei internetu - pateikė ataskaitas apie bendrovės pardavimus paštu bei internetu, ataskaitas apie siuntas per pašto kurjerius, pažymas iš kitų verslo partnerių apie siuntų paruošimą ir gabenimą. Specialistė patikrinimo metu konstatavo, jog ginčo patalpose bendrovė vykdo prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą, tačiau nėra paneigta tai, jog šios prekybos pobūdis yra užsakomasis pardavimas paštu bei internetu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte nurodytuose negyvenamosios paskirties pastatuose esančiose ir atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla: <...> 3.1. užsakomasis pardavimas paštu bei internetu (G47.91). Taigi ginčo patalpose nepakeitus jų paskirties bendrovė UAB „J“ turėjo teisę vykdyti pardavimą paštu bei internetu bei šią veiklą ir vykdė, o specialistės išvada apie tai, jog tokios veiklos Bendrovė negalėjo vykdyti yra nepagrįsta (b. l. 2-5; 8-11).

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad specialistų buvo nustatyta, jog patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuria sudarytos nuomos sutarties pagrindu iki 2023 m. kovo 6 d. disponuoja UAB „J“, naudojama ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (patalpa - negyvenamoji patalpa, paštas (pagrindinė naudojimo paskirtis paslaugu), patalpų baigtumas – 100 %). 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) esančią patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo patalpoje, patalpų išdėstymo plane pažymėtoje patalpoje Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14 vykdoma prekybos paskirčiai priskiriama veikla, t y. patalpoje prekiaujama intymiomis prekėmis. Iš lauko pusės ant įėjimo durų pakabintas pranešimas su nurodytu darbo laiku ir įmonės UAB „J“ pavadinimu, taip pat pagal viešoje erdvėje prieinamą informaciją nurodyta, kad name veikia intymių prekių parduotuvė ((duomenys neskelbtini)), nurodyti įmonės UAB „J“, į. k. (duomenys neskelbtini), rekvizitai (adresas, darbo laikas, tel. Nr.) taip pat nurodytas parduotuvėje parduodamų prekių asortimentas. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nustatyta tiksli patalpų naudojimo paskirtis, t. y. negyvenamoji patalpa - paštas. Tuo tarpu patalpoje vykdoma veikla priskirtina prekybos paskirties veiklai nurodytai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, t. y. patalpos skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ 7.3 punkte nustatyta, kad prekybos paskirties pastatai - skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai). Šiuo atveju patalpos (duomenys neskelbtini), pažymėtos 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14 nėra priskirtos prie prekybos paskirties pastatų klasifikacijos. Taigi namo patalpoje vykdoma veikla neatitinka VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išraše nurodytos pagrindinės naudojimo paskirties ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priede „Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.4. punkte nurodytos paskirties paaiškinimo: „paslaugų – patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui“ (b. l. 31-36).

Teismo posėdyje skundą padavusio asmens atstovas advokato padėjėjas Kornelijus Pivoriūnas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo 3 ir 5 dalimis, patalpos paskirties keisti nereikia, kai yra vykdomas užsakomasis pardavimas paštu ir internetu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė UAB „J“ veikla yra užsakomasis pardavimas paštu ir internetu, buvo pateiktos ataskaitos apie pardavimus paštu ir internetu, informacija apie siuntas, pažymos iš verslo partnerių ir informacija apie paruoštų siuntų gabenimą. Šiuo atveju kyla ginčas dėl tokios veiklos įgyvendinimo būdo. Byloje nebuvo atliktas tyrimas, įsigilinant į tai, kokia veikla realiai buvo vykdoma. Savivaldybės pareigūnas tyręs šią bylą pateikė iš esmės du įrodymus – patikrinimo aktą ir prie jo pridėtą fotonuotrauką. Fotonuotraukoje užfiksuoti du vaizdai, vienas vaizdas lentelė ant stiklo, darbo laikas kartu su vitrina, esančia patalpose ir antra nuotrauka yra interneto svetainės išrašas, kuriame pavartotas žodis „parduotuvė“. Patalpos buvo remontuojamos, realiai veikla prasidėjo tik rugpjūčio mėnesį. Ta lentelė tiesiog keliavo kartu su naujai įrengiamomis patalpomis ir kol nebuvo jokios kitos informacijos bei apipavidalinimo ji ten buvo, tačiau tai neatspindėjo UAB „J“ realiai vykdomos veiklos turinio, šiuo metu minėtos lentelės jau nėra. Vilniaus savivaldybės administracija pateikė išrašą iš internetinio puslapio, kad UAB „J“, adresu (duomenys neskelbtini) vykdo prekybą, tačiau buvo pateiktas tik veiklos pavadinimas, o ne turinys, kuris taip pat nurodytas minėtame tinklalapyje. Kaip matyti iš nuotraukos, tame pačiame tinklalapyje taip pat yra skiltis „prekių pristatymas“. Iš pateikto turinio matyti, jog UAB „J“ vykdo būtent užsakomąjį pardavimą paštu ir internetu, tokia veikla yra reglamentuota ir leidžiama Vyriausybės nutarimu. Interneto svetainėje žodis „parduotuvė“ šiuo metu yra pakeistas į „prekių atsiėmimas (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai atvykę į vietą nenustatė, jog iš teisų būtų pirkėjai, eilė, ten buvo tik ekspozicinės prekės, prekių paskirstymo punktas. Dažnai būna, kad klientai nori gyvai pamatyti užsakomą daiktą, nes čia yra ypatingos paskirties prekės, jos yra intymios. Tokia galimybė klientui ir suteikiama – atvykti ir apžiūrėti tose vitrinose tą įrangą. Paštas taip pat teikia paslaugas, bet nuėjus į bet kokį paštą ten galima pamatyti vitriną, išdėstytus vokus, tačiau vien dėl to nesakoma, kad ten vyksta prekyba. Šiuo atveju vien formalus vertinimas lėmė tai, kad visa UAB „J“ vykdoma veikla buvo pripažinta prekyba. Iš UAB „J“ pateiktos 2019 m. spalio 7 d. ataskaitos apie pardavimus paštu matyti, kad ginčijamu laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. užsakomųjų pardavimų internetu apyvarta Lietuvoje sudarė 37000, užsienyje – 829000. UAB „J“ taip pat pateikė duomenis apie siuntas, kuriomis šios prekės buvo išsiustos, tai „Lexpress“, „Ominiva“ pažymos apie didžiulius visus siuntų kiekius ginčijamais laikotarpiais, šios aplinkybės tirtos nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju pašto patalpose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų buvo vykdoma siuntų surinkimo ir klientų aptarnavimo veikla. Užsakomoji prekyba internetu yra tam tikra prekybos rūšis. Tik išimtiniais atvejais klientas gali matyti, apsižiūrėti tas prekes, be to, Lietuvoje yra tik nežymi dalis tos interneto apyvartos. Fiziškai atvykus prekių gauti galbūt ir yra galimybė, tokių duomenų neturi. UAB „J“ politika yra tokia, kad prekybos patalpose nebūtų, nes su grynaisiais pinigais labai sudėtinga darbuotojų kontrolė, prekių apskaita. Jeigu kažkam išduodama prekė, tada reikia suvesti tas prekes ir dėl tų kelių vienetų yra per didelės darbo sąnaudos, kad vykdyti tokias fizines operacijas. Pats yra ten buvęs ir matė, kad atėjus klientui vadovė jam siūlo išsirinkti prekę, užsisakyti internetu ir susimokėti, nes taip paprasčiau vesti apskaitą. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra rūsio patalpos, pirmo aukšto patalpos, sandėliuojamos prekės, realiai čia yra administracijos vieta, kuri užsiima fizinių prekių paruošimu, surinkimu, užsakymo apdorojimu ir išsiuntimu. Apyvarta yra didžiulė, reikia suadministruoti visus internetinius užsakymus. Atsitiktinis klientas trukdytų tos bendrovės darbui, nes reikėtų papilomų resursų ir jie niekada neatsipirktų. Savivaldybės administracijai nepatiko kasos aparatas, kuris buvo patikrinimo metu, tai, kad interneto svetainėje buvo nurodyti rekvizitai ir pavadinimas „parduotuvė“, o ant durų buvo darbo laikas. Būtent šie faktai lėmė, kad savivaldybės manymu UAB „J“ vykdo ne užsakomąjį pardavimą paštu bei internetu, tačiau pavadinimas ar darbo laikas, užkabintas ant durų, nelemia vykdomos veiklos turinio. Natūralu, kad vykdant didelės apimties apyvartą, visuomet atsiranda patenkintų/ nepatenkintų klientų, kurie betarpiškai atvyksta į biurą. Klientai gali atvykti ir pasiimti užsakytas prekes. Žmonių patogumui yra padaryta galimybė atsiskaityti grynais, bet ši dalis sudaro vos procentą nuo visos apyvartos. Ar kasos aparatas bendrovėje yra registruotas, nežino, šios aplinkybės tirtos nebuvo. Pagal nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį 3 dalies 4 punktą, į nekilnojamo turto kadastrą įrašoma pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas. Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 14.2.3. punkte teigiama, jog nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys yra pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Šiuo atveju pagrindinė tikslinė ginčijamų patalpų naudojimo paskirtis yra pašto paslaugos, tai ką ir vykdė UAB „J“. Savivaldybė nori akcentuoti, kad buvo kelios kasos operacijos, tačiau, ar tai keičia veiklos pobūdį ir iš esmės keičia vykdomą veiklą, ir ar tai iš tiesų nesuderinama su tos leistinos veiklos, kurią vykdė UAB „J“ paskirtimi. Jeigu būtų nustatyta, kad UAB „J“ nevykdo veiklos paštu ir internetu, tada būtų galima kalbėti apie tai, kad UAB „J“ vykdo veiklą ne pagal paskirtį, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes, todėl paršo bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, jog pati J. K. ketino pakeisti patalpų paskirtį ir nurodė, kad paslaugų ir kitos paskirties patalpose, kurios yra (duomenys neskelbtini), numatoma vykdyti prekybinę veiklą. Pareiškėjai nurodžius, kad patalpos galimai bus naudojamos prekybos paskirčiai, ji buvo informuota, jog patalpų naudojimas prekybos veiklai vykdyti galimas tik nekilnojamo turto registre užregistravus patalpos pagrindinio naudojimo paskirtį kaip prekybos, tačiau pareiškėja to nepadarė ir patalpų paskirties nepakeitė. Tuo pačiu raštu J. K. buvo informuota, kad departamentas periodiškai tikrins nurodytas patalpas. Buvo atliktas patikrinimas ir surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat buvo pateikta foto fiksacija. Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad tai yra parduotuvė, nes yra siūlomos intymios prekės, numatytas darbo laikas, taip pat internetiniame puslapyje buvo nurodyta, jog yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Nesutinka, jog šiuo atveju buvo vykdomas vien elektroninis pardavimas, pati J. K. 2019 m. spalio 7 d., prieš surašant jai protokolą, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patvirtinimą dėl atliktų pardavimų, kuriame ji nurodė, kad patvirtina, jog remiantis kasos aparato, kasos operacijų žurnalo, prekių atsiėmimo vietos salone, esančiame (duomenys neskelbtini) birželio mėnesį buvo atlikti 37 pardavimai, liepos mėnesį – 62, rugpjūčio mėnesį – 34, rugsėjo mėnesį – 47. Taigi pateiktame rašte yra patvirtinimas tiek dėl atliktų elektroninių pardavimų, tiek ir patvirtinimas dėl atliktų pardavimų. Teisme apklausta specialistė patvirtino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes, kad buvo vizualiai pastebima, jog nurodytu adresu buvo vykdoma prekyba prekėmis, o ne tik teikiamos paslaugos internetu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tose patalpose vykdoma elektroninė prekyba, bet bendrovė paraleliai vykdo ir tokią veiklą, kuri priskirtina didmeninei – mažmeninei prekybai, o jeigu žmogus nenaudoja pilnutinai patalpos pagal paskirtį, negalima sutikti, kad jis tinkamai naudoja patalpas. Tai, kad patalpos nėra naudojamos pagal paskirtį patvirtina ta aplinkybė, kad buvo ketinimas vykdyti prekybą, tačiau tos patalpos nebuvo užregistruotos tinkamai, taip pat akivaizdžiai nustatytos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai bei paaiškinimai, pažymos apie vykdomas prekybas kasos aparatu, todėl šiuo atveju J. K. protokolas surašytas ir nutarimas priimtas pagrįstai.

Teismo posėdyje apklaustas specialistas M. B. parodė, kad patį tyrimą vykdė jo kolegė specialistė V. M.. Šiuo metu ji išėjusi gimdymo atostogų, todėl visą surinktą medžiagą perdavė jam tolimesniam tyrimui. Iš surinktos medžiagos faktinių duomenų patikrinimo, ankstesnių 2018-2019 m. raštų, susirašinėjimų, iš visos minėtos medžiagos iš esmės nekilo abejonių dėl to, kad UAB „J“ (duomenys neskelbtini) esančią patalpą naudoja fizinei prekybai, dėl to ir buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Fizinės prekybos faktas iš dalies buvo matomas 2018 m., kai įmonė buvo informuota apie tai. Tuo metu veikla dar nebuvo vykdoma, bet buvo požymiai, kad ten vyks fizinė prekyba, vėliau 2019 m. rugpjūčio mėnesį vykdant faktinį duomenų patikrinimą vietoje, patikrinimo metu buvo nustatytų faktų, iš viešai prieinamų internete surinktų duomenų apie įmonę ir jos veiklą būtent taip buvo nustatyta, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Faktinį patikrinimą atliko V. M.. V. M. jam nurodė, kad buvo patalpose, o ar kasos aparatas buvo tiksliai negalėtų atsakyti, bet pats patalpos įrengimas, prekių ekspozicija ir kiti duomenys patvirtina būtent fizinės parduotuvės buvimą. Be nuotraukų yra įrodymai, kurie pridėti iš esmės prie faktinių duomenų patikrinimo akto ir specialistės nustatytos vietos, kurios yra aprašytos akte. Šiuo atveju Savivaldybė tyrė, kokia faktiškai veikla užsiima bendrovė, buvo nagrinėjama, kuo būtent užsiima pati įmonė, kokia jos veikla t. y. užsiima prekyba intymiomis prekėmis. Daugiau patalpos nebuvo tikrintos.

Teismo posėdyje apklausta specialistė V. M. parodė, kad yra surašiusi 2019 m. spalio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ant įėjimo durų į pačias patalpas yra skelbimai, kad tai veikianti parduotuvė, nurodytas darbo laikas. Skelbimai matosi ten, kur padarytos foto fiksacijos. Internetiniame tinklapyje pas juos taip pat nurodyta, kad parduotuvė yra (duomenys neskelbtini), tokiu adresu, visur nurodytas parduotuvės darbo laikas, t. y. darbo dienomis nuo tokios iki tokios valandos. Buvo užėjusi į vidų. Viduje tikrai stovėjo kasos aparatas, jis buvo padarytas kaip rašomasis stalas, ne kaip prekystalio, tokio specifinio nieko nebuvo. Prekės lentynose buvo gražiai, tvarkingai išdėliotos. Lyginant su kitomis tokio pat pobūdžio intymių prekių parduotuvėmis, tai tikrai nėra internetinės prekybos atsiėmimo vieta, o tiesiog paprasčiausia parduotuvė. Visada eidami tikrinti tas patalpas, tiek tam žmogui priklausančias rūsio patalas, tiek šitas buvusio pašto patalpas, derindavo laiką su savininku. Visą laiką juos įleisdavo tik patalpų savininkas. Šis tikrinimas vyko šiek tiek prieš 8 val. ryte, tuo metu tikrai dar nieko nebuvo, nes darbo laikas pas juos, kaip supranta, nurodytas nuo 10 val. Savininkai yra V. K. ir J. K., laiką derindavo su V. K.. Net nežino, kas iš tikrųjų yra UAB „J“ direktorius/direktorė. Pats patalpos savininkas, atrodo, sakė, kad jo žmona yra tos įmonės direktorė, dėl to visur oficialiai yra rašoma UAB „J“ direktoriui arba atstovui, nėra įvardijamas konkretus asmuo. 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais buvo patikrinimas, kadangi buvo gyventojų nusiskundimai dėl vykdomų remonto darbų kitose patalpose, tuo pačiu buvo tikrinamos ir kitos šiam savininkui priklausančios patalpos, tuo metu jie neveikė. Remonto darbai buvo baigti 2019 m. vasaros pradžioje-viduryje, rugpjūčio 23 d. remontas jau buvo baigtas, visos prekės sustatytos, apdaila atlikta. Patikrinimo metu parduotuvė jau veikė, tik buvo ne darbo laikas. Jeigu būtų atvykusi apie 12-13 val., t. y. tos parduotuvės darbo metu, greičiausiai būtų buvęs koks darbuotojas, o ne patalpų savininkas. Pats patalpų savininkas V. K. tikrai buvo minėjęs, kad jeigu ji (V. M.) negali atvažiuoti rytiniu laiku, jis įspės savo darbuotoją, kad bus patikrinimas, ir tada ji galės atvažiuoti. Tokiu atveju prieš įeinant turėtų susiskambinti su savininku ir jis perspėtų darbuotoją. V. K. ir J. K. prekybos problemos nemato, sako paštas buvo veikiantis, jis irgi vykdė prekybą, bet jie ne kartą buvo įspėti ir 2018 m., kad negali ten vykdyti prekybos, norint vykdyti prekybą turi būti užregistruota prekybos paskirtis, o šios patalpos yra paslaugų paskirties. Jie traktuoja, kad paštas irgi pardavinėja spaudą, knygutes, ženkliukus ir pan., tačiau pagrindinė pašto paskirtis yra tokia, kad jis teikia paslaugas. Šiuo atveju paslaugų teikimo nemato, tik pačią prekybą. Tai, kad V. K. ir J. K. konfliktuoja dėl tų patalpų su namo gyventojais ir taip yra aišku.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. patikrinus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) esančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo patalpoje, patalpų išdėstymo plane pažymėtoje Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14 vykdoma prekybos paskirčiai priskiriama veikla. Patalpoje prekiaujama intymiomis prekėmis. Iš lauko pusės ant įėjimo durų pakabintas pranešimas su nurodytu darbo laiku ir UAB „J“ pavadinimu, taip pat pagal viešoje erdvėje prieinamą informaciją nurodyta, kad name veikia intymių prekių parduotuvė ((duomenys neskelbtini)), nurodyti įmonės UAB ,,J“ į. k. (duomenys neskelbtini), rekvizitai (adresas, darbo laikas, tel. Nr.), taip pat nurodytas parduotuvėje parduodamų prekių asortimentas. Atsižvelgus į tai padaryta išvada, jog name, esančioje patalpoje patalpos, pažymėtos Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14, naudojamos prekybos paskirčiai, t. y. ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 44). Prie akto yra pateikta foto fiksacija, patvirtinanti vietoje užfiksuotas aplinkybes bei UAB „J“ internetinio puslapio nuotrauka (b. l. 45).

Vilniaus miesto VI advokatų kontoros advokato padėjėjo K. Pivoriūno prašyme dėl įrodymų prijungimo pažymėta, kad savivaldybės administracijos interneto svetainės nurodytoje skiltyje žodis „Parduotuvė“ yra pakeistas į „Prekių atsiėmimas (duomenys neskelbtini)“, tačiau toks pakeitimas bendrovės vykdomos veiklos nepakeitė. Prie prašymo pateiktas interneto skilties išrašas (b. l. 63-69).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad UAB „J“ nuomos sutarties pagrindu valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14). Išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad tai yra negyvenamos patalpos – paštas, o pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – paslaugų (b. l. 24-25).

Iš UAB „J“ pateiktų pažymų apie siuntas matyti, kad UAB „J“ laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. per AB „LP Express“ bei „Omnivia“ buvo siunčiamos siuntos (b. l. 16-18).

Iš UAB „J“ pateikto patvirtinimo dėl atliktų elektroninių pardavimų matyti, kad remiantis atliktais užsakymais internatinėse svetainėse, UAB „J“ 2019 m. birželio-rugsėjo mėnesiais vykdė elektroninius pardavimus tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų: 2019 m. birželio mėn. Lietuvoje fiksuota pardavimų už 3 015,09 EUR, užsienyje – 166 195,60 EUR, liepos mėn. – 2 647,20 Lietuvoje ir 258 139,40 EUR užsienyje, rugpjūčio mėn. –2 899,58 EUR Lietuvoje ir 212 625,25 EUR užsienyje, rugsėjo mėn. – 1 402,20 EUR Lietuvoje ir 192 095 EUR užsienyje (b. l. 15).

UAB „K“ pažymoje nurodyta, kad UAB „K“ bendradarbiauja su UAB „J“ jau daugiau nei 5 metus. Prekyba vyksta (duomenys neskelbtini) internetinėje parduotuvėje. UAB „J“ vykdo užsakymų supakavimo-išsiuntimo paslaugas (b. l. 19). UAB „D“ rašte nurodyta, kad bendrovė su UAB „J“ bendradarbiauja daugiau nei 7 metus, prekyba vyksta per internetinius puslapius. UAB „J“ vykdo užsakymų supakavimo-išsiuntimo, užsakymo atidavimo klientams paslaugas (b. l. 20).

Iš UAB „J“ 2019 m. spalio 7 d. patvirtinimo dėl atliktų pardavimų matyti, kad remiantis kasos aparato kasos operacijų žurnalu Nr. (duomenys neskelbtini), prekių atsiėmimo vietoje-salone, esančiame (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio mėnesį buvo atlikti 37 pardavimai; 2019 m. liepos mėnesį – 62 pardavimai; 2019 m. rugpjūčio mėnesį -34 pardavimai; 2019 m. rugsėjo mėnesį – 47 pardavimai (b. l. 50).

UAB „J“ kasos aparato išrašas, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio mėnesį per kasą buvo atliktos kasos operacijos viso 1 586,98 EUR sumai, 2019 m. liepos mėnesį – 1 849,02 EUR sumai, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 973,04 EUR sumai (b. l. 85-91).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. lapkričio 15 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas gavo ne vieną daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų prašymą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos persiųstus pareiškėjų prašymus dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, buvusių pašto ir rūsio patalpų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo ne pagal paskirtį ir neteisėtai pasisavintų namo rūsyje esančių bendro naudojimo patalpų. Pareiškėjai prašymuose nurodo, kad paslaugų ir kitos paskirties patalpose numatoma vykdyti prekybinę veiklą, taip pat dėl patalpų savininkui nepriklausančių patalpų užėmimo. Departamento specialistas vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 108 punkto nuostatomis, 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 23 d. organizavo faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir patikrino, ar namo patalpų naudojimas vykdomas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. A32-2029/18(2.1.15-UK9), A32-3510/18(2.1.15-UK9) ir A32-3774/18(2.1.15-UK9). Patalpų apžiūros metu nenustatyta, kad patalpose būtų vykdoma paslaugų paskirčiai priskiriama veikla (vyko remonto darbai), tačiau nustatyta, kad patalpose vykdant remonto darbus buvo išgriautos sienos į namo bendro naudojimo patalpą (namo inventorinės bylos rūsio plane pažymėta R-12). Pareiškėjai savo prašymuose nurodo, kad patalpos galimai bus naudojamos prekybos paskirčiai, todėl patalpų savininkus informuoja, kad patalpų naudojimas prekybos veiklai vykdyti galimas tik Nekilnojamojo turto registre užregistravus patalpos pagrindinę naudojimo paskirtį - prekybos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nurodoma, kad prekybos patalpos, t. y. patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai. Raštu taip pat nurodyta, kad periodiškai bus tikrinamas patalpų naudojimas pagal paskirtį (b. l. 57-58).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „J“ direktorė nuo 2012 m. spalio 4 d. yra J. K. (b. l. 21-23).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 17 d. J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-49227 pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama UAB „J“ direktore, nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies l punkto, numatančio, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (b. l. 41).

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju J. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 5.11 papunktyje nurodyta, kad viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galimos Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčiuose nurodytos veiklos rūšys. Tvarkos aprašo 3.1 papunktyje nurodyta, jog nepakeitus paskirties galima vykdyti užsakomąjį pardavimą paštu arba internetu (G47.91).

Pagal nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas. Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 14.2.3. punktas nustato, kad nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, be kita ko, yra pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Kita vertus, šių nuostatų, priešingai nei nurodo atsakomybėn patraukto asmens atstovas, nereikėtų suprasti kaip lemiančių tai, jog pagrindinė vykdoma veikla apsprendžia naudojimo paskirtį ir tokiu atveju negalioja imperatyvios Tvarkos aprašo nuostatos, numatančios, kokia veikla gali būti vykdoma patalpose, nepakeitus jų paskirties. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017, nustatantis statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams), prekybos paskirties patalpas ir paslaugų teikimo patalpas išskiria į atskirus pogrupius (atitinkamai 7.3 ir 7.4 papunkčiai), kas leidžia teigti, jog į Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpos paskirtį – paslaugų, prekybos veikla nepatenka. Taip pat negyvenamųjų patalpų paskirtys – paslaugų ir prekybos – aiškiai atribotos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 4 priede, kuriame nurodyta, kad pagrindinė paslaugų patalpų naudojimo paskirtis – patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (2.4 punktas), o prekybos – patalpos mažmeninei ir didmeninei prekybai (2.3 punktas).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14), kurias nuomos sutarties pagrindu valdo UAB „J“, yra negyvenamosios patalpos – paštas, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Kaip minėta, Tvarkos apraše yra nurodytos veiklos, kurios gali būti vykdomos negyvenamosiose patalpose nepakeitus jų paskirties ir pateiktas sąrašas yra baigtinis. Viešosios teisės srityje, kuri, be kita ko, reglamentuoja ir statinių paskirtį, jų saugą, dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos (visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama) (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-802-209/2016). Taigi nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Tvarkos aprašo 3.1 papunkčiu, bei esant visoms Tvarkos aprašo 5.11 papunkčio sąlygoms, įskaitant reikalavimą, kad vykdomai veiklai nebūtų įrengiamas papildomas įėjimas, nebūtų daroma žala bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, nepakeitus patalpų paskirties patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti vykdoma tik tokia veikla, kuri laikoma užsakomuoju pardavimu paštu ir internetu.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2018 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad atlikus daugkartinius faktinių aplinkybių patikrinimus vietoje, nustatyta, jog atliekant (duomenys neskelbtini) buvusio pašto ir rūsio patalpų remonto darbus buvo išgriautos sienos į namo bendro naudojimo patalpą, taip pat gautas ne vienas daugiabučio namo gyventojų skundas dėl šių patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą abejoti esant visoms Tvarkos aprašo 3.1 ir 5.11 papunkčiuose nurodytas sąlygas. Kita vertus, byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog be minėtos veiklos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma ir kita, t. y. prekybos paskirčiai priskiriama veikla, kas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais apskritai yra imperatyviai draudžiama nepakeitus patalpų paskirties.

Aplinkybę, kad UAB „J“ vykdė ir prekybos paskirčiai priskiriamą veiklą patvirtina faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame užfiksuota, jog patikrinus daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), esančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo patalpoje, patalpų išdėstymo plane pažymėtoje Nr. 18-1 ir nuo 18-7 iki 18-14 prekiaujama intymiomis prekėmis. Patikrinimo metu iš lauko pusės ant įėjimo durų buvo užfiksuotas pakabintas pranešimas su nurodytu darbo laiku ir UAB „J“ pavadinimu bei rekvizitais, tą patvirtina ir patikrinimo metu padarytos nuotraukos (foto fiksacija). Viešoje erdvėje atliekamo patikrinimo metu buvo pateikiama informacija, jog adresu (duomenys neskelbtini) veikia intymių prekių parduotuvė. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta specialistė V. M., surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Specialistė pažymėjo, kad patikrinimo metu parduotuvė buvo veikianti, ant įėjimo durų į pačias patalpas buvo skelbimai, kurie leido spręsti, jog tai veikianti parduotuvė, buvo nurodytas darbo laikas. Be to, V. M. nurodė, kad pati buvo užėjusi į vidų, viduje matė stovintį kasos aparatą, prekės lentynose buvo tvarkingai išdėliotos, ir, lyginant su kitomis tokio pat pobūdžio intymių prekių parduotuvėmis, patalpos nebuvo panašios į prekių atsiėmimo punktą. Patikrinimo metu pirkėjų ar kitų asmenų, dirbančių tikrinamose patalpose rasta nebuvo, produkcijos pardavimo faktas vietoje neužfiksuotas. Kita vertus, patikrinimas vyko iki darbo laiko pradžios, todėl pardavimas objektyviai negalėjo būti užfiksuotas. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu advokatas pateikė pakeistą UAB „J“ interneto svetainės informaciją, t. y. vietoje faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu nustatytos informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, nurodant, kad šiuo adresu yra prekių atsiėmimas (duomenys neskelbtini), tačiau toje pačio advokato pateiktoje „(duomenys neskelbtini)“ tinklapio ištraukoje yra nurodyta, kad „taip pat galima įsigyti prekes ir už jas susimokėti kortele arba grynais adresu (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 69), kas patvirtina apie šiuo adresu vis dar faktiškai vykdomą prekybinę veiklą. Kad nurodytu adresu prekybinė veikla palyginti su visais UAB „J“ pardavimais Lietuvoje buvo pakankamai intensyvi, matyti iš UAB „J“ kasos operacijų žurnalo bei pačios įmonės 2019 m. spalio 7 d. patvirtinimo dėl atliktų pardavimų. Nurodyti duomenys rodo, kad 2019 m. birželio – liepos mėnesiais adresu (duomenys neskelbtini) pardavimas per kasą sudarė daugiau nei ketvirtį, o rugsėjo mėn. – daugiau nei pusę, pusę visų Lietuvoje atliktų pardavimų dydžio. Šios aplinkybės, įskaitant foto fiksacijos metu užfiksuotą prekių išdėstymą lentynose, patalpų įrengimą, taip pat kasos aparato patalpose buvimas sudaro pagrindą išvadai apie realiai vykdomą prekybą.

Skundžiamas nutarimas priimtas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų specialistų parodymais ir patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Specialistų parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, duomenų, kad specialistai būtų šališki ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nenustatyta. Byloje nustačius, jog UAB „J“ nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma ir prekybos paskirčiai priskiriama veikla, kuri nėra galima nepakeitus patalpų tikslinės paskirties, teismas sprendžia, jog J. K., kaip UAB „J“ direktorės veiksmai pagrįstai įvertinti kaip ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, t. y. patalpų naudojimas ne pagal paskirtį.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu tokios aplinkybės taip pat nenustatytos. Duomenų apie J. K. administracinius baustumus nepateikta, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų, kad J. K. būtų bausta administracine tvarka. Už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatyta bauda nuo 140 EUR iki 1 500 EUR. Skundžiamu nutarimu J. K. paskirta minimali bauda. Teismo vertinimu paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, paskirta įvertinus pažeidėjos asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10895-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.