Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo J. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 2 d. 50 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. pagal ATPK 158 str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 4 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), naudojo gyvenamąsias patalpas ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o komerciniais tikslais (autodetalių parduotuvei).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 158 str. 1 d. numatyta atsakomybė už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta atsakomybė asmens, kuris padarė ATPK 158 str. 1 d. nurodytus veiksmus jau būdamas baustas už tokių veiksmų atlikimą administracine nuobauda.

Apeliantas teigia, kad jo veikoje nėra ATPK 158 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad statinio (pastato – gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 67/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. N. ir E. N., pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tuo tarpu byloje neginčytinai nustatyta, kad J. N., būdamas anksčiau jau baustas pagal ATPK 158 str. 1 d., 2016 m. gegužės 4 d., apie 19.20 val., pakartotinai naudojo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. naudojo gyvenamosios paskirties patalpas komercinei (autodetalių parduotuvės) veiklai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 77 d.). Statybos įstatymo 4 str. 3 d. numatyta, kad statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles; kurie yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas (8 str. 2 d.). Šio įstatymo 40 str. taip pat įtvirtinta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 str.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statinių techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimosi paskirtį“ 5.14 p. statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. STR 1.01.09:2003 6 p. numatytos dvi pagrindinės statinių rūšys: pastatai ir inžinieriniai statiniai. Taip pat numatyta, kad kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Pastatai gali būti skirstomi į gyvenamuosius (STR 1.01.09:2003 6.1.1 p.) ir negyvenamuosius (6.1.2 p.). STR 1.01.09:2003 8.3 punkte įtvirtinta, kad prie negyvenamosios paskirties pastatų priskiriami prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 2 p. šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro ir reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: 5.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; 5.2.2. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Taigi, kaip nustatyta byloje, J. N. užsiėmė komercine veikla gyvenamosios paskirties patalpose. Šiuo atveju gyvenamoji patalpų paskirtis nebuvo pakeista. Apelianto minėtas Aprašas nustato gyvenamosios paskirties pastato (namo) ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus (1 p.). Jo 3 p. numatyta – gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 p. nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. 4 p. įtvirtinta, kad vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, nurodytų rūšių veikla: 4.1. užsakomasis pardavimas paštu arba internetu; 4.2. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla; 4.3. informacinių paslaugų veikla; 4.4. draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla; 4.5. pagalbinė finansinių paslaugų ir draudimo veikla; 4.6. nekilnojamojo turto operacijos; 4.7. teisinė ir apskaitos veikla; 4.8. konsultacinė valdymo veikla; 4.9. architektūros veikla; 4.10. inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos; 4.11. fotografavimo veikla; 4.12. vertimo raštu ir žodžiu veikla; 4.13. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; 4.14. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; 4.15. pradinis ugdymas; 4.16. bendrasis vidurinis ugdymas; 4.17. meninė kūryba; 4.18. bibliotekų ir archyvų veikla; 4.19. muziejų veikla; 4.20. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad J. N. užsiima komercine (autodetalių prekybos) veikla, kuri neįvardyta prie veiklų, kuriomis galima užsiimti gyvenamosios paskirties patalpose, nepakeitus jų tikslinės paskirties.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. įtvirtinta, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Viešosios teisės srityje, kuri be kita ko reglamentuoja ir statinių paskirtį, jų saugą, dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos (visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama). Atsižvelgiant į tai, J. N. turėjo įvertinti, ar jo vykdoma prekybos veikla nepažeidžia kitų asmenų teisių, laisvių ir teisėtų interesų, ir laikytis teisės aktų reikalavimų, nenumatančių galimybės gyvenamosios paskirties patalpose verstis šia veikla. J. N. vykdoma komercinė veikla – autodetalių prekyba – turėtų būti vykdoma ne gyvenamosios, o prekybos (negyvenamosios) paskirties patalpose. Todėl J. N. veiksmuose nustačius visus būtinuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 158 str. 2 d., sudėties požymius, jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius šį administracinį teisės pažeidimą. Tai, kad J. N. priklausanti namo dalis turi atskirą įėjimą ir jis su kitu bendraturčiu neturi bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, J. N. pažeidimas, numatytas ATPK 158 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimą nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.