Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 158 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. 2016 m. gegužės 4 d. apie 19.20 val. Liepkalnio 116, Vilniuje, naudojo gyvenamąsias patalpas ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o komerciniais tikslais (autodetalių parduotuvei). Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 158 straipsnio 2 dalyje.

J. N. paaiškino, kad kai gavo pirmą protokolą, buvo iškart iškviestas į savivaldybę. Jam viską paaiškino, dėl ko jį baudžia. Nuobaudą sumokėjo. Jam buvo paaiškinta, kaip pakeisti paskirtį, tačiau visoms procedūroms atlikti reikia labai daug laiko. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai dėl paskirties pakeitimo. Savivaldybė sakė, kad reikia kito savininko sutikimo, kad pakeisti paskirtį. Toje patalpoje jis negali gyventi, nes kaimynai sudarė tokią aplinką, kurioje negalima gyventi. Ten yra žiurkių, sąlygos nėra tinkamos gyventi. Patvirtino, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. ten vykdo ūkinę veiklą. Pripažino pažeidimo faktą, tačiau prašė duoti galimybių ir laiko susitvarkyti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė J. K. prašė paskirti nuobaudą pažeidimo sankcijos ribose, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, kurie įrodo, kad asmuo tikrai vykdo neteisėtą veiklą ir naudoja patalpas ne pagal paskirtį.

J. N. kaltę padarius LR ATPK 158 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 77 p.). Statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (Statybos įstatymo 40 str. 1 d.). Patalpų naudojimas turi atitikti paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5.2.1.p.).

Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad statinio (pastato – gyvenamojo namo), esančio Liepkalnio g. 116, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0197-5012, kurio 67/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. N. ir E. N., pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: J. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVAD-13P-59534453-16, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 3-ojo kontrolės poskyrio vedėjo F. P. (F. P.) tarnybinis pranešimas, L. T. prašymas – pranešimas, fotonuotraukos, įrodo, o ir pats J. N. pripažino, kad jam priklausančias gyvenamojo namo patalpas naudoja komercinei veiklai (autodetalių parduotuvei), t. y. ne pagal tikslinę pastato naudojimo paskirtį. Nors remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktu gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima Aprašo 4 punkte nurodyta negamybinė veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, tačiau J. N. vykdoma veikla gyvenamosios paskirties pastate (patalpose) nepatenka į Aprašo 4 punkte numatytų išimtinių veiklą sąrašą, kuomet leidžiama gyvenamosios paskirties pastate ar patalpose vykdyti ekonominę veiklą.

Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis 2016 m. kovo 30 d. J. N. buvo surašytas protokolas pagal LR ATPK 158 straipsnio 1 dalį. J. N., įvykdydamas administracinį nurodymą, sumokėjo 14 Eur baudą.

Anksčiau nurodyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. N., pažeisdamas nustatytą tvarką, naudojo gyvenamąsias patalpas ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o komerciniais tikslais, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 158 straipsnio 2 dalį.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 158 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia asmeniui baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad su pažeidimu sutiko, padėjo išaiškinti jo padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad J. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, J. N. asmenybę (baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, dėl to turi galiojančią nuobaudą, tačiau bauda pagal šį pažeidimą sumokėta; kitų administracinių teisės pažeidimų asmuo nėra padaręs, neteistas). Teismas įvertina ir tai, kad, kaip nurodė J. N. ir patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, šiuo metu sprendžiamas teisminis ginčas su kitu pastato bendrasavininkiu, be to, J. N. patvirtino, kad pradėjo teisines procedūras dėl patalpų paskirties pakeitimo, o tokios procedūros užtrunka. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. N. taikant LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jam skiriama mažesnė nei LR ATPK 158 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 50 Eur be konfiskavimo.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 2 dalimi, 30¹ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16057636694) ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.