- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI3-170-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01398-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- UAB "Senamiesčio investicijos"
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro, VĮ "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos hidrometerologijos tarnyba prie LR aplinkos ministerijos, UAB "Anarima"
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei V. B.,
nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro, UAB „Anarima“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio investicijos“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127 ir priteisti pareiškėjai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai UAB „Senamiesčio investicijos“ nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas). Pareiškėja inicijavo Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio planavimo tikslas – pertvarkyti Ginčo sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Tam ji gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. AD1-1159 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. reikalavimus Nr. (12.15.)-Ž2-183 šio projekto rengimui bei su UAB „Anarima“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią ši įmonė privalėjo parengti Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). UAB „Anarima“ parengė Projektą, atliko viešinimo procedūras, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2127 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė suderinti Projekto sprendinius, nes nepilnai įvykdytas reikalavimų 5.3 punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona. Atsakovė Sprendimą motyvavo tuo, kad 2013 m. kovo 21 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-25 buvo nustatyta 200 metrų meteorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka ir Ginčo sklypas, be to Ginčo sklype galioja specialusis planas – Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema (toliau – ir Specialusis planas), kurioje taip pat yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona. Su Sprendimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas. Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Ginčo sklypui nėra nustatyta ir netaikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“ (toliau – ir Specialioji sąlyga). Kadangi pareiškėja, būdama Ginčo sklypo savininkė, nesutinka su tuo, kad papildomai Ginčo sklypui būtų nustatyta Specialioji sąlyga, ji negali būti nustatyta, o atsakovės reikalavimas prieš pareiškėjos valią nustatyti Specialią sąlygą, traktuotinas, kaip atsakovės reikalavimas pažeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsakovė nurodo, kad planuojamoje teritorijoje galioja Specialusis planas, suplanavęs Specialiąją sąlygą ginčo sklypui, tačiau Projektas buvo rengiamas pagal jam atsakovės išduotus reikalavimus, kurių 3.3 punkte yra nurodyti visi specialieji planai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą, ir tarp jų Specialiojo plano nėra. Atsakovė nurodo, kad Specialusis planas buvo patvirtintas 1995 m., kai planuojamoje teritorijoje dar nebuvo suformuotas Ginčo sklypas. Ginčo sklypas buvo suformuotas 2005 m., o tai reiškia, kad, formuojant Ginčo sklypą, jam turėjo būti įrašyti visi apribojimai iš Specialiojo plano, tačiau tai nebuvo padaryta. Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalis numato, kad, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiam žemės sklypui kadastriniai duomenys (tame tarpe ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos) buvo nustatomi/ tikslinami 2014 m., 2015 m. ir 2017 m, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos vadovas niekada nenustatė Specialiosios sąlygos iš Specialiojo plano, nors jam, o ne pareiškėjai tokia pareiga kyla. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteisingai taiko Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti meteorologijos ir hidrometeorologijos stočių sąrašas ir reikalavimai. Įsakymu buvo patvirtinta, kad Klaipėdos meteorologinė stotis adresu Molo g. 9 Klaipėda, yra priskirta regioninės reikšmės meteorologinėms stotims, kurioms pagal reikalavimus nustatoma Meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Nutarimas). Pagal galiojančią šio Nutarimo redakciją, meteorologinėms stotims tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos išvis nebenustatomos. Nutarimo XVIII skyriuje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, tačiau Įsakyme nurodyta, kad Lietuvoje hidrometeorologinės stotys yra tik Panevėžio HMS, Šilutės HMS bei Kauno HS, todėl tik šioms trims hidrometeorologijos stotims gali būti nustatyti apribojimai, susiję su Specialiąją sąlyga. Atkreipė dėmesį, kad šios tarnybos direktorius Įsakymu išvis neturėjo teisės nustatinėti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, todėl atitinkamos Įsakymo dalys prieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir negali būti taikomas toje dalyje, kur prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes būtų pažeistas įstatymų viršenybės principas. Tokiu būdu, atsakovės Sprendimas, kuriuo reikalaujama ginčo sklypui nustatyti Specialiąją sąlygą, taip pat prieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra ydingas ir neteisėtas iš esmės bei naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159 buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, organizatoriumi paskiriant savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 išsiuntė pareiškėjai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pastarųjų reikalavimų 5.3. punkto reikalavimas buvo nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurių 81 punkte nustatyta hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinko ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo21 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ 1 punkte nustatyta hidrometeorologinių stebėjimo tinko struktūra, į kurią, tarp kitų stočių, įeina regioninės paskirties meteorologinės stotys. Pastaruoju įsakymu patvirtintame regioninės ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių sąraše yra Klaipėdos MS (meteorologinė stotis) – Molo g. 9, Klaipėda. Tuo pačiu įsakymu patvirtintų Reikalavimų globalinės, regioninės, I ir II lygio nacionalinės paskirties meteorologijos stočių aikštelėms bei jų aplinkai 1 punkte nustatyta, kad meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m. pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis jau minėtu LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Galiojančiu Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema, kurioje taip pat yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka pertvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2014 m. lapkričio 5 d., kai 2005 m. formuojant žemės sklypą buvo įrašyti visi apribojimai iš šiuo metu galiojančio Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinto specialiojo plano. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenų 9.6. p. matyti, jog nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“ pagal LRV 1992 m. gegužės 23 nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Minėta sąlyga dėl nežinomų priežasčių išregistruota Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-14.13.111.)-340, nors išregistruotos sąlygos pagrindas - Klaipėdos miesto valdybos 1995-01-17 sprendimu Nr. 43 patvirtintas specialusis planas yra galiojantis. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjų skundo teiginius, jog formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyti apribojimai iš minėto specialiojo plano. Be to, hidrometeorologinės stoties apsaugos zona papildomai nėra nustatoma, kaip teigia pareiškėja, nes jau buvo nustatyta minėtu specialiuoju planu. Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, jie priskiriami žemėtvarkos planavimo dokumentams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip institucija, išdavusi reikalavimus projektui rengti, vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 62 punktu, nederino parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, nes nepilnai įvykdytas Žemėtvarkos skyriaus (organizatoriaus) 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 nustatytų reikalavimų 5.3. punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. skundu.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodė, kad Klaipėdos meteorologijos stoties specialioji žemės naudojimo sąlyga – Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos – neegzistuoja. Atkreipia dėmesį, kad 1830 m. Klaipėdoje pradėti vėjo stebėjimai buvo pirmieji Lietuvoje, tačiau tiksli meteorologinių stebėjimų pradžia Klaipėdoje nėra net žinoma. Klaipėdos uosto meteorologijos stotis buvo įsteigta 1881-01-01. Nuo 1946-03-01 meteorologiniai stebėjimai su pertraukomis atliekami Melnragėje. 1976-07-01 stotis buvo perkelta 500 m į pietryčius, kur stebėjimai atliekami iki šiol. Tai, kad hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos buvo nustatytos dar iki nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas), atkūrimo 2005 m., patvirtina ir iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo galioję teisės aktai. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra įrengtos meteorologinių stebėjimų ir matavimų aikštelės, nuo kurių ribos (tvoros) ir buvo skaičiuojama ir taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stoties apsaugos zona. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra ir daugiau statinių ir/ar įrenginių, reikalingų LHMT funkcijoms vykdyti, bet, kaip minėta, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos buvo skaičiuojamos aplink aikštelių ribas (tvoras). Sąlygose teisinis reguliavimas, susijęs su hidrometeorologijos stočių apsaugos zonomis, buvo išlikęs labai panašus ir tai patvirtina hidrometeorologijos veiklos svarbą, nuoseklumą ir tęstinumą. Byloje esantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005-06-02 įsakymas Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ taip pat patvirtina, jog formuojant 0,3932 ha ploto Sklypą, vadovaujantis Sąlygomis, 0,3932 ha ploto Sklypui buvo nustatyta meteorologinės stoties apsaugos zona – 3932 kv. m. Pareiškėjas, įgijęs Sklypą nuosavybės teise 2014 m., nesutikdamas su situacija, kad Sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, nesikreipė į LHMT dėl apsaugos zonos panaikinimo dėl neva nebeegzistuojančios hidrometeorologijos stoties, neginčijo to fakto teisme, bet savo iniciatyva per UAB „Almontus“, kuri atliko Sklypo kadastrinius matavimus, pakeitė Sklypo kadastro duomenis, nepagrįstai motyvuodamas NŽT, kad Klaipėdos meteorologijos stočiai hidrometeorologinių stočių apsaugos zona nereikalinga, kurių pagrindu NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas neteisėtai priėmė 2014-11-27 įsakymą Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, kuriuo buvo pakeisti Sklypo kadastro duomenys, neįrašant specialiosios žemės naudojimo sąlygos Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos ir ši sąlyga buvo išregistruota Registrų centre. Vadovaujantis Sąlygomis, LHMT Klaipėdos meteorologijos stočiai buvo nustatyta Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, kuri matuojama nuo LHMT Klaipėdos meteorologijos stotyje esančios meteorologinių stebėjimų aikštelės (Smilčių g. 4, buvęs adresas Molo g. 9a). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2020-01-01 Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona tapo meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonomis, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 113-115 str.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad su nurodytais pareiškėjos UAB „Senamiesčio investicijos“ skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad sutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teiginiu, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenų 9.6 punktą nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. minėtam sklypui buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona“ pagal LRV 1992-05-23 nutarimą Nr.343. Todėl neaišku, kuo vadovaujantis ir kokiu pagrindu minėta sąlyga buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-14.13.111-340.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.
Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintas ir 1995-12-29 nutarimu Nr. 1640 išdėstytas nauja redakcija sąlygas. Šio įsakymo 2 priedo 9.3. punkte žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - meteorologinės stoties apsaugos zona - 3932 kv. m (sąlygų XVIII skyrius). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2014 m. lapkričio 26 d. buvo gautas UAB „Senamiesčio investicijos“ prašymas pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenis pagal UAB „Almontus“ vyr. inžinierės matininkės parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kartu su prašymu, kadastrinių matavimų byla bei kitais dokumentais, rengtais UAB „Almontus“ matininkės, buvo pateiktas UAB „Almontus“, kurios direktoriumi tuo metu buvo Visvaldas Petryla, paaiškinimas dėl apribojimo panaikinimo. Šiame paaiškinime buvo išdėstyta, kad „Žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo patikslinti kadastriniai matavimai, nes jie buvo parengti vietinėje koordinačių sistemoje, be to buvo nustatyta, kad šalia šio žemės sklypo esančios hidrometeorologinės stoties statusas panaikintas, todėl pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, buvo panaikintas matuojamam žemės sklypui apribojimas „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. Nurodė, kad kartu su kadastrinių matavimų byla pateikus UAB „Almontus“ matininkės paaiškinimą dėl apribojimo panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio - Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas, atliekantis kadastrinių matavimų bylų patikrinimą, buvo suklaidintas ir dėl šios priežasties 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „Almontus“ parengta kadastrinių matavimų byla bei žemės sklypo planas buvo suderinti be specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Almontus“ matininkės 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, kadangi objektas - Klaipėdos meteorologinė stotis - nėra panaikintas. Rengiant teritorijų planavimo dokumentą - pertvarkant šį žemės sklypą - nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga žemės sklypui turi būti išlaikyta ir įrašyta teisės aktų nustatyta tvarka.?
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (4.37.)-R2-2127 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 0,3933 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB „Senamiesčio investicijos“. Pareiškėja 2018 m. balandžio 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2018 m. balandžio 10 d. ŽPDRIS sistemoje užregistruotą prašymą bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą, pradėjo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Taip pat šio įsakymo 2 punktu nurodė formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjui įvertinti rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano koncepcijos 4-os alternatyvos sprendinius, o 3 punktu pavedė Žemėtvarkos skyriui vykdyti šio įsakymo 1 punkte nurodytos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto organizatoriaus funkcijas. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjai išdavė Sklypo Projekto rengimo reikalavimus, kurių 5.3 punkte nurodė reikalavimą nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų”.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakė derinti pateiktą pareiškėjos Projektą nurodydama, kad pertvarkytiems žemės sklypams, gautiems padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 26 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydama pakeisti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Almontus“ matininkės E. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus” E. M. 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 13SK-161 (14.13.111) patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenis pagal VĮ Žemės fondo E. S. 2016 m. birželio16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą.
Ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas remiantis Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 62 punktu. Taisyklių 62 punkte (2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 redakcija) nustatyta, kad organizatorius Projektą, išskyrus atvejus, kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su institucijomis, kurios nurodytos 62.1–62.9 papunkčiuose nurodytomis institucijomis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-01-01) nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. To paties straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisiniu pagrindu konkrečiam žemės sklypui nustatyti, o tuo pačiu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas, yra teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui. Papildomų žemės naudojimo sąlygų nustatymo atveju, yra būtinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų” (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 2.3. punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka.
Apibendrinant darytina išvada, kad teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro prielaidas atsirasti šio teisinio santykio subjektų teisėms ir pareigoms. O būtent, kompetentingai valstybinės valdžios institucijai atsiranda teisė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas konkrečiam žemės sklypui bei pareiga tai padaryti laiku ir tinkamai, o žemės naudotojui atsiranda teisė reikalauti iš kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, kad į minėtus kadastrą ir registrą būtų įrašytos tik tos žemės naudojimo sąlygos, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniais bei pareiga žemės sklypą naudoti pagal nustatytas žemės naudojimo sąlygas.
Kaip priežastis, nurodyta skundžiamame atsakovės sprendime, nederinti parengto žemės sklypo projekto, nurodyta tai, jog nepilnai įvykdytas sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punktas. Pažymėtina, kad Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjai išduotų sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatyta – nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų”.
Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto Aiškinamojo rašto „Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai“ 5 punkte nurodyta, kad pertvarkomiems žemės sklypams bus naikinamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kurortų bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; taip pat tikslinamos esamos elektros linijų apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos. Naujų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nenustatoma. Taip pat šiame punkte paaiškinta, jog sena specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona – yra panaikinta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2018 m. rugpjūčio 9 d.) patvirtina, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, galiojo nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., ji panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja tinkamai įvykdė Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjui išduotų sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nurodė, kokios yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jog reikalaujama taikyti papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga nėra nauja, kad ji buvo nustatyta, tačiau pareiškėjo iniciatyva neteisėtai panaikinta 2014 metais NŽT įsakymu, teismas pažymi, kad žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju įrašas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše patvirtina, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, galiojo nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., šis įrašas nėra užginčytas, taip pat nėra duomenų, kad teismine tvarka buvo ginčijamas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, kuriuo buvo panaikinta minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, teisėtumas. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Tačiau pažymėtina, kad dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai (panaikinta specialioji žemės naudojimo sąlyga), teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017).
Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovas nepagrįstai, nemotyvuotai 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakė derinti pareiškėjos parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jame nenurodė, kokiu teisės aktu remiantis atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą projektą, nemotyvavo, kokiu pagrindu reikalaujama, jog žemės sklypo savininkas turi savo sklypui nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zoną, kai pagal pareiškėjui išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pareiškėjas buvo įpareigotas tik nurodyti tam sklypui jau taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, jog pareiškėjas šioje byloje patyrė 773 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas pagal 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 2018-046 (konsultacija, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas administracinėje byloje) advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai sumokėjo 750 Eur (2018 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 899712), taip pat byloje pateiktas 2018 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.
Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 23 d., t. y. trečią 2018 m. ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis būtų pirmas 2018 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 895,20 Eur. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio dydžio suma. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėjo prašoma 750 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą – konsultaciją, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą administracinėje byloje pareiškėjui priteistina 750 Eur suma. Taip pat pareiškėjui priteistinas 23 Eur žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui UAB „Senamiesčio investicijos“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priteistina 773 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio investicijos“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 773 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt trys Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.