Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-29 nutarimo Nr. 30N-52751951-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnė A. G. 2016-02-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. R. už tai, kad jis 2016-02-13 8.33 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleravo prasukdamas galinius varančius ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui, kadangi tuo metu aikštelėje stovėjo ir judėjo kitos transporto priemonės.Tokiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82.2, 99 ir 101 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-29 nutarimu Nr. 30N-52751951-16 M. R. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-22 gautas administracine tvarka nubausto M. R. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad teisės pažeidimo nepadarė, 2016-02-13 8.30 val. atvyko į darbą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kelio danga tą dieną buvo slidi, automobilių stovėjimo aikštelėje pasukus automobilį jis pradėjo slysti. Prieš atlikdamas manevrą įsitikino, kad tai daryti saugu, posūkio signalo nerodė. Automobilio greitis tuo metu buvo 5 km/h. Apsisukant automobilio galinis kairės pusės ratas prarado sukibimą su apledijusia kelio danga ir automobilis pradėjo slysti. Tuo metu į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko policijos pareigūnai. Teigia, kad policijos pareigūnai jo, M. R., vairuojamo automobilio nematė, nes vaizdą užstojo kolegos G. S. automobilis. Mano, kad policijos pareigūnai netinkama įvertino jo automobilio manevrą. Nurodo, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones yra verčiamas keisti darbo pobūdį. Gyvena 20 km atstumu nuo darbovietės, moka būsto paskolos įmokas (b.l. 3-4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su M. R. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad M. R. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, pažymį, kad pažeidimas yra užfiksuotas Klaipėdos AVPK pareigūnų, byloje yra pridėti jų tarnybiniais pranešimai (b.l. 20).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Parodė, kad 2016-02-13 8.30 val. atvyko į darbą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį statė automobilių stovėjimo aikštelėje. Viduryje aikštelės apsisuko, jokio automobilio šoninio slydimo nebuvo. Kelio danga buvo ypač slidi. Pastačius automobilį į aikštelę atvažiavo kolega G. S., už jo stovėjo policijos pareigūnai. Taip pat į aikštelę atvažiavo V. M.. Kartu sustoję su V. M. parūkė, kalbėjosi ir tada pradėjo važiuoti, nes tiesiai nebuvo vietos, norėjo pastatyti automobilius į savo įprastas vietas. Teigia, kad policijos pareigūnai jo, M. R., atliekamo manevro matyti negalėjo. Policijos pareigūnų nepažinojo, mano, kad jie dėl patirties stokos netinkamai įvertino situaciją. Policijos pareigūnas atrodė susijaudinęs, įvykį formino apie 2,5 val., kažkam nuolat skambino. Įvykį matė kolegos G. S. ir M. A.. Teigia, kad chuliganiškai nevairavo, automobiliu apsisuko tik vieną kartą.

Liudytojas G. S. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio rytą atvykęs į darbą aikštelėje pamatė priešais stovintį M. R. automobilį. M. R. automobilis pradėjo judėti ir apsuko vieną ratą, nes užstojo jam, G. S., įvažiavimą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai sustojo už jo, liudytojo, automobilio, patikrino jo, liudytojo, ir M. R. dokumentus. Mano, kad M. R. pažeidimo nepadarė. Kelio danga buvo apledijusi, M. R. automobilis galėjo paslysti. M. R. posūkio signalo nerodė, aikštelė be kelio ženklinimo linijų. Aikštelėje stovėjo dar du automobiliai.

Liudytojas M. A. parodė, kad M. R. yra jo bendradarbis. Įvykio metu buvo pastato viduje, apie 8.30 val. atidaręs langą matė, kaip M. R. vairuojamas automobilis apsuko vieną ratą, pastovėjo ir vėl ratą apsuko. Aikštelėje tuo metu stovėjo dar vienas kolegos automobilis. Nematė, kad M. R. automobilis slystų, posūkio signalo nerodė. Automobilis šiek tiek akseleravo, tačiau ne stipriai. Kelio danga buvo apledijusi.

Liudytojas E. G., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis, parodė, kad 2016-02-13 pradėjo darbą su kolege vyr. patrule A. G.. Pastebėjo dvi transporto priemones, įvažiuojančias į (duomenys neskelbtini)esančią aikštelę. Kilus įtarimui, kad automobilių vairuotojai galimai yra neblaivūs, juos sekė. Policijos pareigūnams įvažiavus į minėtą aikštelę pastebėjo kitus du automobilius, slystančius šonu. Automobilis Opel Omega buvo stabdomas specialiaisiais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garso signalais. M. R. automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo chuliganiškai, stipriai akseleravo, nerodė posūkio signalo, sukosi ratu, slydo prasukdamas ratus. Kelio danga buvo slidi. Matė, kad M. R. taip vairuoja tyčia. M. R. kolega pripažino chuliganiško vairavimo faktą, jam taip pat buvo surašytas ATP protokolas. M. R. teigė, kad dėl slidžios kelio dangos prasisuko jo vairuojamo automobilio galiniai ratai, nesutiko, kad chuliganiškai vairavo ir slydo šonu. Policijos pareigūnai aiškiai matė pažeidimo faktą, sėdėjo tarnybiniame automobilyje 10-15 m atstumu, diena buvo saulėta. Paaiškino, kad minėtoje aikštelėje eismas turi vykti dešine puse. Teigia, kad M. R. vairuojamas automobilis kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui. Patvirtino 2016-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad policijoje dirba 4 metus.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė 2016-02-13 tarnybiniame pranešime (b.l. 10).

Liudytoja A. G., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė, parodė, kad 2016-02-13 dirbo su kolega vyr. patruliu E. G.. Patvirtino 2016-02-13 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Matė, kaip M. R. vairuojamas automobilis Opel Omega aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia stipriai akseleravo, automobilis sukosi ratu, slydo, keitė važiavimo kryptį, posūkio signalo nerodė. Suprato, kad vairuotojas taip vairuoja tyčia, kelia grėsmę eismo saugumui, kitiems asmenims. Tuo metu aikštelėje ratus suko du automobiliai, abiejų automobilių vairuotojams buvo surašyti ATP protokolai. Pamatę policijos pareigūnus vairuotojai manevrus nutraukė. Kitas vairuotojas V. M. pripažino padaręs pažeidimą, sutiko su chuliganiško vairavimo faktu, gailėjosi. M. R. su pažeidimu nesutiko. Nors kelio danga tuo metu buvo slidi, teigia, kad M. R. automobilį chuliganiškai vairavo tyčia, be to M. R. ir V. M. vairuojami automobiliai atliko analogiškus manevrus. Aiškiai matė pažeidimo faktą, niekas policijos pareigūnams vaizdo neužstojo. Tuo metu aikštelėje be pažeidėjų buvo dar du automobiliai. Į minėtą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), važiavo sekdami įtarimus sukėlusius automobilius, o aikštelėje pamatė M. R. ir jo kolegos automobilių atliekamus chuliganiškus manevrus.

Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė 2016-02-13 tarnybiniame pranešime (b.l. 9).

Liudytojas V. M. parodė, kad M. R. yra jo bendradarbis, kartu dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2016-02-1, šeštadienį, ryte, apie 8.30 val., atvažiavo į darbą. Kelio danga buvo slidi, todėl važiavo saugiu greičiu. Atvažiavęs prie darbovietės sustojo šalia esančioje aikštelėje, M. R. automobilį pastatė šalia. Neišlipdami iš automobilių kartu parūkė, pasišnekėjo. Stovėjo viduryje aikštelės. Pamatę atvažiuojantį įmonės direktorių suprato, kad laikas eiti į darbą. Tuo metu į aikštelę įvažiavo ir kolega G. S.. Jis, V. M., pajudėjo iš savo stovėjimo vietos ir norėdamas įsitikinti, kad kelio danga yra slidi, susuko vairą, dėl ko automobilio galas slystelėjo. Teigia, kad automobiliu „saulių“ nedarė. Tuo metu jo automobilio važiavimo greitis buvo minimalus. Sustojęs praleisti atvažiuojančio bendradarbio pamatė policijos pareigūnus. Nematė, kaip tuo metu judėjo M. R. automobilis. M. R. taip pat buvo surašytas ATP protokolas už chuliganišką vairavimą. Su policijos pareigūnais nesiginčijo, suprato pažeidimo esmę tik paskyrus jam nuobaudą. Mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

M. R. skundas atmestinas.

M. R. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti faktą, jog asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui.

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. neigia padaręs teisės pažeidimą, teigia, kad įvykio dieną kelio danga buvo slidi, todėl statydamas automobilį prie darbovietės esančioje aikštelėje automobilis galėjo slysti. Automobiliu apsisuko tik vieną kartą, tyčios chuliganiškai vairuoti neturėjo ir grėsmės eismo saugumui nekėlė. Apsisukdamas posūkio signalo nerodė, nes aikštelėje nėra kelio ženklinimo linijų.

Aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, sukdamasis ratu ir slysdamas, kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų A. G. ir E. G. tarnybiniai pranešimai. Apklausti teisme liudytojais minėti policijos pareigūnai patvirtino aiškiai matę pažeidimo faktą, nurodė, kad 2016-02-13 už chuliganišką vairavimą ATP protokolus surašė M. R. ir jo bendradarbiui V. M.. V. M. pripažino padaręs pažeidimą, o M. R. teigė, kad jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti dėl slidžios kelio dangos. Apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad kelio danga buvo apledijusi, tačiau teigė, kad M. R. vairuojamo automobilio manevrai buvo atliekami tyčia, M. R. vairuojamas automobilis stipriai akseleravo prasukdamas galinius varančius ratus, automobilis slydo šonu, keitė važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Tuo metu automobilių stovėjo aikštelėje buvo kitų automobilių. Dėl to, policijos pareigūnų teigimu, automobilius pavojingai manevravę asmenys kėlė realų pavojų ne tik savo pačių, bet ir kitų stovėjimo aikštelėje buvusių asmenų sveikatai ir gyvybei. Papildomai paaiškino, kad esant slidžiai kelio dangai automobilis negalėjo taip slysti, tai galėjo padaryti tik mokantis vairuoti asmuo tyčia. Teismas neturi jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų parodymais vadovautasi dėl to, kad jų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs ir detalizuoti, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes bei kitą rašytinę bylos medžiagą, pareigūnai M. R. pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta, juolab kad pareigūnai su M. R. nebuvo pažįstami, tokių aplinkybių nenurodė ir pats M. R..

Skundą pateikęs M. R. teigia, kad aikštelėje manevrus tuo metu taip pat atliko jo bendradarbis V. M.. Su V. M. apsisuko, nes norėjo pastatyti automobilius į savo įprastas vietas. Pažymėtina, kad teisme liudytoju apklaustas V. M., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir ATP protokolo surašymo metu kaltę pripažinęs, neigė chuliganiškai vairavęs, teigė, kad automobilis slydo dėl apledijusios kelio dangos, nurodė nematęs kaip tuo metu vairavo M. R..

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai vertinę jų tiesiogiai matyto M. R. daromo teisės pažeidimo aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai būtų neatskyrę, kur manevruojant automobilį būtų stengiamasi jų suvaldyti esant slidžiai kelio dangai, o kur tyčia, stipriai akseleruojant, kelis kartus buvo atliekamas šoninis automobilio slydimas – sukimasis ratu aplink savo ašį, taip sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, juolab kad tokie veiksmai tuo pačiu metu buvo atliekami ne vien M. R. vairuojamo automobilio, o dviejų automobilių (kaip minėta, už analogiško teisės pažeidimo padarymą kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje ATP protokolas surašytas bei nutarimas priimtas ir kito automobilio vairuotojo V. M. atžvilgiu). Neįtikėtina, kad abiejų automobilių vairuotojai, važiuodami lygiagrečiai ir, kaip jie patys nurodė, pradėję slysti dėl apledijusios kelio dangos, būtų atlikę analogiškus pavojingus veiksmus. Todėl atsižvelgus į šias nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad M. R. nurodyta įvykio situacija automobilių stovėjimo aikštelėje yra neįmanoma jo paties nurodytomis aplinkybėmis.

Neįtikino teismo ir liudytojais apklaustų G. S. ir M. A. parodymai. Minėti liudytojai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bendradarbiai, teigė, kad M. R. aikštelėje tik apsisuko statydamas automobilį, o dėl apledijusios kelio dangos jo vairuojamas automobilis galėjo pradėti slysti. Toks jų aiškinimas paneigtas objektyviais faktiniais bylos duomenimis. Teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja, nes jų teisingumas kelia pagrįstas abejones.

Kaip nepagrįstas atmetamas M. R. skundo argumentas, kad savo veiksmais jis jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė. Kaip jau aptarta, be M. R. vairuojamo automobilio tuo pačiu metu analogiškus veiksmus (sukimąsi ratu aplink savo ašį) atliko ir kito automobilio vairuotojas, be to, automobilių aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, pažeidimas padarytas rytą, kai eismas yra pakankamai intensyvus, todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad M. R. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik automobilių, esančių aikštelėje, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog M. R. neabejotinai vairavo chuliganiškai.

Kritiškai vertinami ir M. R. teiginiai, kad jo automobilį sumėtė, kad tai buvo netyčinis automobilio slydimas, nes toje vietoje kelio danga buvo slidi. Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. M. R. privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teikiama įvykio versija yra paneigta. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais neduoda pagrindo išvadai, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad M. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., tai yra 2016-02-13 8.33 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleravo prasukdamas galinius varančius ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Taip vairuoti M. R. nebuvo jokio reikalo, taip buvo norima parodyti savo automobilio išskirtinumą. Kaip minėta anksčiau, toks vairavimas pripažintinas chuliganišku ir kėlė grėsmę eismo saugumui (KET 9 punktas). Beje, toks vairavimas kėlė potencialią grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams (tai vyko ryte, apie 8.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, kai eismas yra pakankamai intensyvus), bet ir pačiam vairuotojui.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiams, tai yra minimali piniginė nuobauda - bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui. Teismo nuomone, M. R. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. R. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-29 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Konstatuotina, kad M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-52751951-16 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.