Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. M. R. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 13 d. 8.33 val. (duomenys neskelbtini), aikštelėje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akceleravo prasukdamas galinius varančiuosius ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui, kadangi tuo metu aikštelėje stovėjo ir judėjo kitos transporto priemonės. Tokiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82.2, 99 ir 101 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, apklausęs policijos pareigūnus, liudytojus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog M. R. chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti surinktus įrodymus kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Taip pat būtina nustatyti keleto eismo taisyklių pažeidimo padarymą bei tai, kad šie pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. R. vairuodamas automobilį tyčia stipriai akceleravo prasukdamas galinius varančiuosius ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui, kadangi tuo metu aikštelėje stovėjo ir judėjo kitos transporto priemonės. M. R. automobilio vairavimas, pažeidžiant KET 9, 82.2, 99 ir 101 punktų reikalavimus, padarytų pažeidimų pobūdis ir pavojingumas, t. y. esant slidžiai kelio dangai, aikštelėje daromi pavojingi manevrai, esant kitoms transporto priemonėms, rodo visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikymą, eismo saugumui keliama grėsmę, vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas.

Nors M. R. teigia, kad jo važiavimas aikštelėje niekam nekėlė grėsmės, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, be M. R. vairuojamo automobilio, tuo pačiu metu analogiškus veiksmus atliko ir kito automobilio vairuotojas, be to, aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, pažeidimas padarytas ryte, kai eismas yra pakankamai intensyvus. M. R. sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui be jokios realios priežasties dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties, todėl toks M. R. elgesys pripažįstamas kaip chuliganiškas vairavimas. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad aikštelėje pažeidimo padarymo metu nenukentėjo kiti automobiliai ir žmonės, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo pozicija vertinant liudytojų parodymus, teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų G. S. ir M. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį liudytojų G. S. ir M. A. parodymus įvertino kritiškai ne tik dėl to, jog jie M. R. bendradarbiai, tačiau ir dėl to, kad jie neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Liudytojai G. S. ir M. A. nurodė, kad matė, kaip M. R. vairuojamas ir statomas automobilis aikštelėje apsisuko, dėl slidžios kelio dangos galėjo slysti. Tačiau policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad M. R. vairuodamas automobilį stipriai akceleravo prasukdamas galinius varančiuosius ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Policijos pareigūnai A. G. ir E. G. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė visus M. R. vairuojamo automobilio manevrus, jie tiesiogiai matė M. R. daromą pažeidimą. Pažymėtina, kad pagrindo nesiremti nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nėra. Jokių esminių prieštaravimų pareigūnų paaiškinimuose nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, tokių duomenų nepateikė ir M. R., kurie keltų pagrįstų abejonių dėl pareigūnų parodymų, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti M. R. pažeidimo padarymu. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis.

Apeliaciniu skundu prašoma M. R. neskirti 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

M. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukelianti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes darydamas pažeidimą M. R. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, tačiau tai nesustabdė jo nuo pažeidimo padarymo, todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Be to, skiriant M. R. nuobaudą buvo įvertintas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir paskirtas sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui, todėl teigti, kad paskirta nuobauda yra per griežta, nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.