Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį 4300 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis tvirtina, jog skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodo, jog R. Z. bausta administracine tvarka keletą kartų. Apylinkės teismas atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, jog ji nuoširdžiai gailisi, tačiau nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos ATPK 30¹str. nuostatos. Teismas neįvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p, nes ji pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. 2011-10-04 R. Z. buvo nubausta pagal ATPK 124 str. 3 d. 50 Lt dydžio bauda, be to, 2012-04-17 ji buvo nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. 2800 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 32 mėnesiams. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra.

Apelianto tvirtinimu, teismas neįvertino to, kad transporto priemonė „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota R. Z. vardu, todėl ji yra šios transporto priemonės teisėta savininkė ir valdytoja. R. Z. dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, su ta pačia bendrove R. Z. sudarė automobilio panaudos sutartį. Apelianto įsitikinimu, R. Z. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą, artimą ATPK 130² straipsnio sankcijos vidurkiui, nekonfiskuojant transporto priemonės, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., pasiekti nebus. R. Z. savo veiksmais sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviam. Ji žinojo, kad už tokią veiką, už kurios padarymą ji yra pripažinta kalta, bus baudžiama pinigine bauda arba administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu, todėl turėjo numatyti galimas ateityje kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti.

Apelianto nuomone, būtina atsižvelgti ne tik į įvykdyto teisės pažeidimo sunkumą ir pasekmes, bet ir į jų įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, todėl R. Z. turėtų būti paskirta griežčiausia sankcijos ribose numatyta nuobauda.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, pagal ATPK 130² straipsnį paskirti 5500 Lt dydžio baudą ir konfiskuoti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skundžiamu nutarimu R. Z., pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta 4300 Lt dydžio bauda.

Ginčo dėl R. Z. kaltės, padarius 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuobaudos rūšies paskyrimo bei automobilio „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

R. Z. pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį.

R. Z. vairavo transporto priemonę būdama lengvai girta (0,72 promilės), anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių, kitus administracinius pažeidimus bausta daug kartų, iš kurių už vairavimą, būnant neblaiviai, skundžiamu nutarimu nubausta jau trečią kartą, turi ne vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 42–51).

R. Z. 2008-12-18 bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d., už tai, kad, būdama neblaivi, vairavo automobilį. 2012-04-17 bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d., už tai, kad, būdama neblaivi, vairavo automobilį. Praėjus vos keturiems mėnesiams, 2012-08-27 ji vėl, būdama neblaivi, vairavo automobilį, už tai nubausta skundžiamu nutarimu. Be to, R. Z. bausta už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus net 14 kartų, 3 kartus bausta už kitokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. Z. turi polinkį pažeidinėti ne tik Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet daryti ir kitus administracinius teisės pažeidimus ir tai daro nuolat. Dėl daromų administracinių teisės pažeidimų ji kelia realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tačiau išvadų dėl to nedaro.

R. Z. nesumokėjusi 2012-06-28 nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtos 2800 Lt baudos už vairavimą, būnant neblaiviai bei 2012-01-02 nutarimu pagal ATPK 187 str. 2 d. paskirtos 300 Lt baudos už pasipriešinimą policijos pareigūnams, jų įžeidinėjimą, vėl padarė naują administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu. Ši aplinkybė parodo, kad paskirtos nuobaudos – baudos jai poveikio nedaro.

Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, jog teismas neįvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p, nes R. Z. pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. 2011-10-04 R. Z. buvo nubausta pagal ATPK 124 str. 3 d. 50 Lt dydžio bauda, be to, 2012-04-17 ji buvo nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. 2800 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 32 mėnesiams.

Pažymoje apie asmens baustumą matyti, jog R. Z. 2011-08-27 14.09 val. viršijo greitį, už šio pažeidimo padarymą 2011-10-04 ji nubausta ne 50 Lt, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet 20 Lt dydžio bauda, kurią sumokėjo 2011-10-04. Ši nuobauda administracinio teisės pažeidimo padarymo metu – 2012-08-27 23 val., už kurį ji nubausta skundžiamu nutarimu, buvo galiojanti (ATPK 36 str.), tačiau nelaikytina, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kadangi šis terminas skaičiuojamas ne nuo nuobaudos paskyrimo dienos, o nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos. Laikytina, kad R. Z. naują administracinį teisės pažeidimą – 2012-08-27 23 val., už kurį nubausta skundžiamu nutarimu, padarė tą pačią dieną, kai suėjo vienerių metų terminas po padaryto administracinio teisės pažeidimo 2011-08-27 14.09 val., todėl ši aplinkybė jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Tai, jog R. Z. 2012-04-17 buvo nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. 2800 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 32 mėnesiams, patenka į ATPK 130² straipsnio dispoziciją.

Atsižvelgiant į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str.), lengvinančią (ATPK 31 str.) aplinkybę bei sunkinančių (ATPK 32 str.) aplinkybių nebuvimą, į tai, jog R. Z. bausta administracine tvarka už analogiškus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus daug kartų, paskirtų baudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus nemoka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 7–9), išvadų nedaro, todėl yra pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskyrus ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą ir apeliaciniame skunde prašomą nuobaudą – 5500 Lt dydžio baudą.

Iš susitarimo Nr. 1 dėl paskolos sutarties pakeitimo matyti, jog automobilis „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimo užtikrinimui. R. Z. apie įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) žinojo, tačiau labai šiurkščius administracinės teisės pažeidimus automobiliu darė vis tiek, būdama neblaivi, vairavo automobilį net ir esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais R. Z. kelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl teismui nieko kito nelieka, kaip administracinės teisės pažeidimų darymo priemonę konfiskuoti.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.) konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, ATPK 130² straipsnyje galimybė neskirti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nenumatyta, o taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl automobilis „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutarimas keistinas, naikintinas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti ATPK 30¹ straipsnio R. Z. taikymą.

R. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį paskirti 5500 litų dydžio baudą ir konfiskuoti automobilį „Kia Motors Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutartis neskundžiama.