Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas K. P. palikta galioti iki bausmės vykdymo pradėjimo. Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš K. P. ir E. S. solidariai 457 eurų. Nukentėjusiojo V. E. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš K. P. ir E. S. solidariai 115 eurų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. P. pinigines lėšas – 572 eurų paliktas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir E. S., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis K. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

10. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. P. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam K. P. minėtų straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis K. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – K. P. jauno amžiaus, tačiau teistas jau 2 kartus, nusikalto neatlikęs bausmės, be to, jis už dar vieną padarytą veiką atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka, veikos susijusios su KET pažeidimais, vairuojant automobilius, teisės to daryti jis nėra įgijęs (III t., b. l. 49–57), niekur nedirba (III t., b. l. 79), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (III t., b. l. 77), niekur nesimoko. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nevertina anksčiau taikytų poveikio priemonių (įskaitant ir teismo skiriamus įpareigojimus), jos teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. P. tinkamai parinko bausmės rūšis, bausmės dydžius. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

11. Pažymėtina ir tai, kad K. P. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam K. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmę, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir dar labiau sušvelninti jam skirtą bausmę, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.